Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Kaip išsaugoti Europą? Europos Sąjunga jos parlamento rinkimų išvakarėse“

Sausio 16 dieną (trečiadienį), 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus forumas organizuoja kon...

Sausio 16 dieną (trečiadienį), 17.30 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3) Vilniaus forumas organizuoja konferenciją „Kaip išsaugoti Europą?“

Organizatorių teigimu, akademinė ir politinė paskata surengti konferenciją yra būtinybė aptarti Europos Sąjungos padėtį gilėjančios jos krizės fone artėjant Sąjungos politinį veidą neišvengiamai pakeisiantiems ES parlamento rinkimams. 

„Visi, susirūpinę Europos Sąjungos išlikimu ir sekantys joje vykstančius procesus, šiandien supranta, kad artimiausiu laiku spręsis jos ateities klausimas. Europos Komisijos vicepirmininko žodžiais tariant, šiais metais vyks mūšis dėl Europos sielos. Didelių krizių ir istorinių lūžių laikotarpiais bet kuriai valstybei, o ypač tokiai nedidelei kaip Lietuva, gyvybiškai svarbu turėti savarankiškai ir valstybiškai mąstančią bei ryžtingai veikiančią politinę klasę, savo tautai ir šaliai atsidavusį ir intelektualiniu požiūriu stiprų akademinį politikos tyrinėtojų ir analitikų sluoksnį, o taip pat blaiviai ir objektyviai apie laukiančius sunkumus ir iššūkius piliečius informuoti gebančią sąžiningą ir patriotišką žiniasklaidą. Visa tai turėjome prieš trisdešimt metų atkurdami nepriklausomą Lietuvos valstybę. Užslinkus dabartinei krizei nieko panašaus kol kas nėra“, - teigia konferencijos iniciatorius prof. Vytautas Radžvilas. 

Vilniaus forumas įsitikinęs, kad Lietuva lieka visoje ES verdančių diskusijų dėl Sąjungos ateities nuošalėje. Šalies politikai sąmoningai stengiasi neužimti jokios pozicijos ir išlaukti, kokį likimą jai paruoš Europos galingieji, nors turėjo būti seniai suprasta, kad geopolitinių pokyčių ir augančios įtampos tarp ES ir NATO akivaizdoje Lietuva gali išlikti tik tuo atveju, jei pati imsis iniciatyvos spręsti savo likimą, kaip tai prieš tris dešimtmečius padarė Sąjūdis.

„Panaši padėtis susiklostė ir akademinėje sferoje. Vadinamasis „euroskepticizmas“ prasismelkė į plačius ES akademinio ir intelektualinio elito sluoksnius, vyksta rimtos diskusijos ir solidžios mokslinės konferencijos, kuriose stengiamasi realistiškai apmąstyti krizę ir jos keliamus pavojus integracijos projektui ir atskiroms šalims. Tuo tarpu Lietuvoje į ES padėtį ne per rožinius ideologinio „euroentuziazmo“ akinius išdrįsta pažvelgti tik pavieniai autoriai, dažniausiai net nepriklausantys oficialiųjų Europos integracijos tyrinėtojų sluoksniui. Vaizdas visiškai primena regėtąjį 1988 m. rudenį, kai Lietuvoje pakilus Sąjūdžio bangai ir visuomenei pradėjus atvirai ir drąsiai kalbėti apie byrančios TSRS imperijos ydas, to meto sovietinės ,,integracijos“ ideologai arba neturėjo ką pasakyti, arba net toliau iš inercijos mechaniškai kartojo lozungus apie vis tiek ateisiantį šviesų komunizmo rytojų ir Lietuvos laukiantį suklestėjimą ,,atnaujintoje“ lenininėje-gorbačiovinėje TSRS federacijoje. Šiandien net akademinių institucijų studentams panašiai nesidrovima meluoti, kad ES ištikusi neturinti precedento krizė nėra jokia naujovė. Ideologinio apakimo ir baimės skatinamas troškimas išvengti akistatos su realybe toks stiprus, kad nusišnekama esą po tokių sukrėtimų kaip Brexit Sąjunga tik sustiprėsianti. Šitokiame kontekste rengiama konferencija ir jos metu turinti įvykti laisva ir principinė diskusija apie ES skaudulius turi būti vertinama kaip būtinas intelektualinis, o iš dalies ir politinis žingsnis naujo ir atviro žvilgsnio į ES padėtį link, ieškant konstruktyvių išeičių iš visai Europai, ir pirmiausiai Lietuvai, potencialiai pragaištingos krizės“, – būsimojo renginio tikslą ir prasmę komentuoja prof. Vytautas Radžvilas.


Konferencijoje bus aptarti Europos tapatybės, ES ideologinių pagrindų, ES ir suverenių tautų ir valstybių santykio, migracijos keliamo iššūkio, geopolitinių grėsmių, ES žemės ūkio politikos klausimai. 

Pranešimus skaitys filosofai prof. Vytautas Radžvilas, dr. Vytautas Rubavičius, dr. Mindaugas Stoškus, politologai Vytautas Sinica ir Dovilas Petkus, Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus ir Martynas Katelynas. 

Konferencijos metu bus galima leidėjų kainomis įsigyti naujausią „Valstybingumo studijų centro“ išleistą britų analitiko Edo Westo knygą „Įvairovės iliuzija“, kurioje analizuojamos masinės imigracijos ir multikultūralizmo politikos ištakos ir pasekmės Europoje. 



Susiję

Vytautas Radžvilas 4357210016512023943

Rašyti komentarą

16 komentarų

Pikc Kažinkavičius rašė...

"Šiandien net akademinių institucijų studentams panašiai nesidrovima meluoti, kad ES ištikusi neturinti precedento krizė nėra jokia naujovė." - na, bet juk tai nelabai melas: gi išties tai nėra precedento neturinti krizė - greičiausiai galvon iš atminties šokantys pavyzdžiai yra Romos imperijos ir Sovietų Sąjungos žlugimas.

Anonimiškas rašė...

O kam ją saugoti? Mes jau turime ES gerintoją senelį.

Anonimiškas rašė...

Ar girdėjote? Vokietijoje stipriai sumuštas AFD parlamentaras.

Pikc rašė...

Ryškei dešiniūjū radikalū darbas! :)

ale, rašė...

Kai pasiduodama iliuzijomis (ko norima), o ne situacija vertinama, dažnam atsitinka taip, jog įlipęs į š.., vietoj to, kad liptų lauk, jis ima kaltinti kitus, kurie nesmirdi tuo š...
Taigi, ne į tokią ES norėta įstoti, ir tik per naivuolišką žioplumą į tokią patekta.
Todėl bandymai perdaryti vėžinę sistemą į tai, ko norėta, yra daugiau nei naivus užsiėmimas.
Pvz.: ES remia Ukrainą. Lietuvos "patriotai" beždžioniškai irgi prie to prisideda. O faktinė realybė juk tokia: ...://youtu.be/mrG_UZibwbU .

Anonimiškas rašė...

Toks išpuolis tik dar labiau sustiprins AfD pozicijas ir dar labiau suvienys patriotines Vokietijos jėgas.
O čia - dar viena įdomi naujiena (tiesą sakantm, stebiuosi, kad taip padaryta tik dabar): ,,US downgrades EU diplomatic status in Washington''
Štai linkas į BBC: https://www.bbc.com/news/world-europe-46798861

Pikc rašė...

Ne, koloradikai VISIŠKAI nupušo - net tokioje temoje sugebėjo prikergti Ukrainą ir koloradinio vėmalo papilti. Ar jūs, nuopušos, niekaip neįkertate KIEK DEBILIŠKAI atrodote su tokiais pasisklaidymais?

ale, rašė...

Pick: "Ar jūs, nuopušos, niekaip neįkertate KIEK DEBILIŠKAI atrodote su tokiais pasisklaidymais?"

- Įskaitant, kad tie "vėmalai" yra užfiksuoti tikrų tikriausi faktai, nuopuša esi tamsta.

Anonimiškas rašė...

matytas atvejis, esu tokius apibūdinęs kitur. Neigiamo akcento perkėlimas iš temos į asmenį - vienas iš vatinio skiriamųjų ženklų.

Pikc rašė...

Tai "ale", kaip ir "jota" - etatinės vatnykės/koloradikės (o gal čia ta pati persona su disociatyviu asmenybės sutrikimu?). Šitoms net skiriamųjų ženklų nereikia . :)

Anonimiškas rašė...

Pikc, paklausyk patyrusio senio - tegul draskosi ir šneka nesąmones. Tai vienas iš tų atvejų, kuomet juos reikia palikti vienus su savo inercija - ir ši inercija padarys tai, ką norėtume padaryti mes. Kantrybė kalnus verčia, užtat ir reikia ramiai išlaukti, kol bus brlbrlb nuo kalno kūlvirčiais, šnekant ,,Palangos Juzės'' kalba. Be to, kaip suprasti - ,,nupušo''? :))) o kada jie buvo kitokie?
Ooo, čia tik smulkmenos, tokiojo kovoje kaip mūsų dar ne to pamatysime.

Anonimiškas rašė...

Įsivaizduokime situaciją: du žmonės traukia virvę; tiesiog šiaip, sportinė rungtis. Vienas traukia į save, o jo priešininkas, aišku - į save. Ir staiga pirmasis paleidžia virvę - antrasis pargriūva. Ir antrąjį pargriovė ne kas kita, o jo paties įsitempimas ir pastangos.
Arba dramaturgijoje: dramaturgas, rašytojas arba kino scenaristas vis kaitalioja siužeto tėkmę: rmitsi, o po jos seka linksmo charakterio periodas, o po šio - kontrasiužetas. Kodėl? Todėl, kad skaitytojas arba žiūrovas išgyventų kontrastą - visai kaip mūsų kasdieniame gyvenime, nes tuomet jam bus įdomu. Be šių kontrastų joks siužetas - nei knygoje, nei teatre arba kino filme nebus įdomus, ir skaitytojui arba žiūrovui greitai pasidarys nuobodu, jis nejaus emocinio komforto iš pojūčių, kurie yra skirtingi savo charakteriu, t.y - neskaitys ir nepirks knygos, nežiūrės filmo, neis į teatrą, o autoriams žiūrovų suneštas atlygis irgi yra ne paskutinėje vietoje - ką jau ir kalbėti apie teatro impresarijų, kino filmo vadybininkus arba leidėjus. Be to, kiekviename kūrinyje žmogus visada ieško dalelės savęs paties - tai natūrali žmogiška reakcija. Kontrasiužetus neretai matome ir dailėje, tik vaizduojamojo meno kūriniuose keletas skirtingo charakterio charakterių matomi vienu metu - skirtingai nei kituose žanruose, kur jie yra išsidėstę laiko tėkmėje.
Visa tai sakau todėl, kad kai kurie aukščiau tavo paminėti va...... t.y., atsiprašau, veikėjai yra atėję iš tokios aplinkos, kur yra labai aukštas psichologijos ir su ja susietų humanitarinių mokslų lygis, šito mes negalime pamiršti ir į tai visada reikia atsižvelgti, nes tik taip juos galime įveikti.

Anonimiškas rašė...

Kur Lietuvoj tautinė partija, Alternatyva Lietuvai ar pan.? Nėra ką rinkti per visus rinkimus.

Pikc rašė...

Aha, ten aukštas "psicho" - bet ne "logijos" lygis. Ir nėra ten ką "įveikinėti". ;)

Anonimiškas rašė...

Taigi, kad ne visai. Jeigu ten būtų tik ,,psicho'', jų statytiniai neturėtų daugumos Lietuvos Seime. Pakanka pažiūrėti, kiek Lietuvoje yra jų grupuočių, kaip tik dėl ,,psicho'' ir sunkių socialinių sąlygų įsitvirtinusių Lietuvoje.

Pikc rašė...

Oi, nereikia plakti visko į viena - čia visai kitas "ešelonas". Mes gi kalbame apie eilinius "pačiuožusius" vatnykus-koloradikus, "išminties" beigi "duchovnų skriepų" besisemiančius kremlinėse proto krušyklose "lochams". :)
O dėl "statytinių" - nereikia jokių "statytinių": stebuklingas derinukas "godumas+valdžios geidulys+garbėtroška" būdingas toli gražu ne tik "daugumai", bet ir visoms "mažumoms" (užtenka pažiūrėti į konservatnykus - tiesiog klasikinis pavyzdys), ir juo "groti" gali (ir groja) visi, kas tik turi galimybių.

item