Romas Lazutka. Pensijų skaičiuotė: vienas, du, trys... ir lieki kvailys

delfi.lt Apie pensininkų skurdą kasdien girdintiems ir „o jums bus dar blogiau“ prigąsdintiems tautiečiams valdžia metė neva gelbėjim...


Apie pensininkų skurdą kasdien girdintiems ir „o jums bus dar blogiau“ prigąsdintiems tautiečiams valdžia metė neva gelbėjimosi ratą – II pakopos pensijų fondų jau serijinės reformos reklamas. O paslėptomis reklamomis jai antrina papildomų klientų ir jų pinigų ištroškę fondų valdytojai. Stebėtinas susiklausymas ir darna. Žadama saugi senatvė ir žmonės raginami rinktis atsakingai.

Tačiau pasirinkimų meniu labai originalus, jame vien tik kainos – mokėti visus tris procentus įmokų iš karto, pradėti nuo mažiau ar visai nemokėti. O kokie patiekalai – ką gausi už tas kainas? Patiekalų svorių reklamuojamame meniu nėra, nes „II pakopos“ idėja būtent tokia – žinoma tik kaina, bet ne nauda. Todėl ir „pensijų“ tą pakopą vadinti galima tik labai sąlygiškai. Tai tėra taupymas ateičiai be jokių garantijų kiek pasiseks sutaupyti, o saugi senatvė gali likti vien prisiminimuose apie reklamas.

Lėšų kaupimo senatvei sėkmė ar nesėkmė priklausys nuo to, kas kelių dešimtmečių laikotarpyje vyks kapitalų rinkose. Negimė orakulas, kuris tai žinotų. Ką ten dešimtmečių, girdime vos metines ekonominių reiškinių (infliacijos, augimo) prognozes ir jų tikslinimą metams vos įpusėjus. Siekiant žmones apsaugoti nuo pagundos prognozuoti norimą naudą iš investicijų, kapitalo rinkas prižiūrinčios institucijos perspėja - „nėra garantijų, kad investicijų vertė padidės“, „praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų“.

Paradoksas, bet tos pačios institucijos ir jų prižiūrimi privatūs investicijų valdytojai - LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Lietuvos banko, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos ekspertai - skelbia bendrą kūrinį - pensijų skaičiuoklę. O joje kaip tik tie dalykai, kurių vengti perspėjami klientai – investicijų verčių didėjimai, pagrįsti žiniomis apie praeities rezultatus. Užsuktoje reformoje pasimetusiems žmonėms siūloma susiskaičiuoti po keliasdešimties metų neva būsiančią pensiją euro tikslumu. 

Paradoksai tuo nesibaigia. Skaičiuoklę pristato su perspėjimu: „Senatvės pensija ir išmokos gali būti ir didesnės, ir mažesnės ir priklauso nuo susiklosčiusių ekonominių, demografinių ar teisinių aplinkybių”. Taigi, žmogus gauna valdžios ir privataus paslaugos teikėjo bendrą skaičiuoklę, kurios pagalba jis gali susiskaičiuoti būsimą pensiją ir kartu jam sakoma, kad jo pensija gali būti... ir didesnė, ir mažesnė už suskaičiuotąją! Tai kurių galų siūlyti skaičiuoti, jei rezultatas gali būti bet koks ir ne toks, kokį žmogus susiskaičiavo? Ar nepakanka pasakyti, kad niekas nežino ir nesiūlyti jokių iliuzorinių skaičiavimų?

Kas per triguba veidmainystė: a) perspėjimas neprognozuoti ateities, remiantis žiniomis apie praeitį; b) siūlymas naudotis skaičiuokle, kuri kaip tik remiasi ta pačia nepatikima praeitimi; c) o kai susiskaičiuojate – perspėjimas netikėti rezultatais. Sakoma, kad tai vis šis tas, vis geriau nei nieko. Ne, ne geriau. Geriau žinoti, kad nežinai, nei gundytis klaidingu „žinojimu“. Panašias skaičiuokles privačios finansų institucijos naudoja marketingo tikslams. Tačiau kodėl marketingu užsiima valdžios institucijos? Jeigu jau politikai turi tikėjimą, kad tokio tipo privačios pensijos - puiku, turėtų imtis atsakomybės kaupimą daryti privalomu, nežaidžiant marketingo žaidimų ir nepermetant visos atsakomybės patiems žmonėms rinktis, kai racionalaus pasirinkimo kriterijų nėra. 

Tiesa yra tokia - jūs negalite racionaliai pasirinkti ar jums verta kaupti II pakopoje ar ne, jei jūs: 

a) nežinote savo asmeninės ateities, kiek jums bus svarbūs pinigai, kurių dešimtmečiams atsisakote prisiimdami valdžios siūlymą kaupti; 

b) nežinote kapitalų rinkų ateities, iš kurių tikitės atsiimti pinigus savo pensijoms po kelių dešimtmečių. 

Niekas nėra tikras nei dėl a), nei dėl b). Todėl racionaliai pasirinkti negalite.

Bent susigėsti turėtų tie, kas jus ragina „rinktis atsakingai“ patys tos atsakomybės vengdami. O štai iracionaliam pasirinkimui stipresnio veiksnio už baimę nėra. Todėl ir esate gąsdinami, kad nebus dirbančių žmonių, kad Sodros pensijos sumažės pusiau. Esate masinami pasakomis, kad nelikus darbingų lietuvių, jums pensiją uždirbs kokie nors vokiečiai, amerikiečiai ar rumunai, žiūrint kur bus investuoti jūsų taupomi pinigai.

Baimės ir viltys yra iracionalios, bet jos neigiamai veikia realybę. Gąsdinama būsimu valstybės nepajėgumu ateityje mokėti adekvačių pensijų dėl didelės darbingų žmonių emigracijos. Vietoje dabartinių pensininkų gelbėjimo iš skurdo, milijardai per privačius pensijų fondus išvežami iš šalies. Dėl to yra mažesnis vartojimas, o kai mažesnė visuminė paklausa prekėms, tai mažesnė paklausa ir darbo jėgai. Dėl to didesnė emigracija ir, pagaliau, blogesnės valstybės perspektyvos spręsti skurdo senatvėje problemą ateityje. Giriamasi, kad dabartinės pensijos ir taip didinamos pusaštunto procento. Tačiau algos auga – pusdešimto. O tai reiškia, kad senų žmonių padėtis dar labiau atsilieka nuo dirbančiųjų gerovės augimo. 

Vardan ko tas absurdo ratas? Vardan dešimtmilijoninių komisinių fondų valdytojams ir vardan jų lipšniam tapšnojimui per politikų petį? Baimių kurstymas ir vilionės pelningi pensijų fondų valdytojams, tačiau kodėl aktyviais gąsdintojais į šią kampaniją įsitraukia valstybės institucijos? Institucijos, kurių priedermė kaip tik kompensuoti rinkų neapibrėžtumą, teikti apsaugą nuo jų svyravimų.

Pats socialinės apsaugos pavadinimas reiškia apsaugą ne nuo vilkų ar žemės drebėjimų, bet nuo socialinių reiškinių, pirmiausia nuo nesėkmingo dalyvavimo rinkose – tiek darbo, tiek kapitalo. Tačiau paradoksas, akivaizdžiai matant, kad socialinė apsauga senatvėje Lietuvoje per silpna, abejingumas jai su kaupu kompensuojamas aistra stumti žmones į kapitalo rinkų audras apginklavus skaičiuokle, kuri pasakys, kad jūsų pensija gali būti... ir mažesnė, ir didesnė. Vienas, du, trys... vienas, du, trys...

www.DELFI.lt

Susiję

Romas Lazutka 5493739569362215030

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-01-10 20:11

    Viena pagrindinių taisyklių investuojant, tai galimybė kontroliuoti savo investiciją.
    Pensijų fondų manau kontroliuoti nepavyks. Išvada- iš tokios investicijos uždirbs tik pensijų fondų valdytojai, kurie tuos fondus ir kontroliuoja. Lazutka šiuo atveju teisus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nežiniukas2019-01-10 22:41

    Na, bent pradžiai galėtų įstatymiškai pensijų fondų valdytojus įpareigoti, kad komisinis už investuojamas lėšas turėtų būti proporcingas, t.y. sumažėjus portfelio vertei, pensijų fondas ne tik negauna komisinių, bet dar net primoka iš savo kišenės.

    Bėda ta, kad tuomet bent trims ketvirtadaliams pensijų fondų pasidarytų nebeįdomu rūpintis jūsų senatve. Nes tektų rizikuoti kartu su būsimaisiais pensininkais.

    O dabar kas - ar jūsų portfelis padidėja ar sumažėja, komisiniai pensijų fondams visuomet yra tik teigiami.

    Vienu žodžiu, kai kam tai - loterija be pralaimėjimo, kai bilietą nuperka kiti, o laimi tu.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item