Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas gen. Jonas Žemaitis-Vytautas

alkas.lt Nespėjus išsisklaidyti atminimo laužų dūmams pagerbiant Sausio 13-os žuvusiųjų atminimą, Vilniaus žemaičių kultūros draugijo...


Nespėjus išsisklaidyti atminimo laužų dūmams pagerbiant Sausio 13-os žuvusiųjų atminimą, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai ir svečiai sausio 15 rinkosi į atminimo vakarą Vilniaus mokytojų namuose (VMN).

Prieš pat vakaro renginį,  prie paminklo Vilniuje ketvirtajam Lietuvos prezidentui,  brigados generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909-1954), susirinko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai su  pirmininku Alvydu Strička, gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Kauno žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Jonas Vitkauskas, partizanų ryšininkas, metraštininkas Albinas Kentra, dr. Benas Jankauskas ir kiti. Padėjo atminimo vainiką, uždegė žvakes. Girgždant šviežiai iškritusiam sniegui, padangėje nuskambėjo Albino Batavičiaus ir Ipolito Petrošiaus pučiami mediniai ragai.

Vilniaus ir Kauno žemaičių delegacija prie ketvirtajam Lietuvos prezidentui, brigados generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909-1954) | Rengėjų nuotr.

Vėjui plazdenant Lietuvos valstybinę, Žemaitijos etnografinio krašto, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos vėliavas sugiedotas Lietuvos himnas. Besidalinančius atminimais ir įžvalgomis filmavo ir kalbino Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) komanda. Kitą dieną, sausio 16-ą, LRT žiniose parodytas reportažas priminė visuomenei apie gen. Jono Žemaičio-Vytauto atmintinų metų pradžią ir šios iškilios asmenybės atminimo išsaugojimo pareigą.

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) | Rengėjų nuotr.

Vėliau VMN Baltojoje salėje vyko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos (VŽKD) teminis vakaras. Pirmoje vakaro dalyje VŽKD taryba ir pirmininkas Alvydas Strička atsiskaitė draugijos nariams ir visuomenei  už 2018 metų veiklą. Priminė, kad pagrindinė draugijos veikla kultūrinė, stiprinanti žemaitišką tapatybę, ugdanti pilietiškumą. Revizijos komisija pristatė draugijos finansinę ataskaitą. Pagerbti sausio mėnesio gimusieji, jiems sugiedota Ilgiausių metų. Naujiems nariams įteikti Žemaičių kultūros draugijos nario bilietai – „pasai“.

Pirmosios vakaro dalies pabaigoje Šeškinės liaudiškos muzikos ansamblis „Auksinis ruduo” (vadovė Asta Taluntienė) atliko kelis šiai progai skirtus kūrinius.

Vakarą vedęs VŽKD pirmininkas A. Strička supažindino susirinkusius su vakaro antrosios dalies programa, pristatė pasisakančiuosius svečius. Sveikinimo žodį tarė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pareigas einantis pulkininkas Darius Vaicikauskas. Jis pasidžiaugė galimybe pajusti, kad iš Žemaitijos kilusio generolo, partizanų vado, Lietuvos Prezidento atminimas nėra užmirštas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos karo akademija, turinti generolo Jono Žemaičio vardą, daugiau dėmesio skirs ne tik šiemet, bet ir ateityje su jo asmeniu susijusiomis žinomomis ir naujai atrastomis memorialinėmis vietomis.

Prisiminimais dalijosi gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia A. Juškaitė-Vilkienė. Ji priminė savo vaikystės akimirkas ir susitikimus su dėde, tuo metu kapitonu Jonu Žemaičiu. Po 1947 m. dvylikametė mergaitė su draugėmis parbėgusi iš tremties į tėviškę – Šiluvą (ten išbuvo laisvėje pusantrų metų). Jonas Žemaitis, žinodamas, kad grįžusi dukterėčia, norėdamas ją apsaugoti, sąmoningai su ja nesusitiko. Dukterėčia vėl suimama ir ištremiama. Iš tremties grįžo 1970 metais. Kaip A. Juškaitė-Vilkienė prisiminė, dar daug metų jos šeima jautė, kad KGB apie jų šeimos giminystę su Jonu Žemaičiu žinojo ir kartais primindavo. Pašnekovė pasiguodė, kad didelė dalis atsiminimų  apie dėdę iš partizaninio periodo yra fragmentiškos, todėl ateityje jas dėliojant į krūvą gal atsiras pilnesnių istorijų. Susirinkusiems palinkėjo saugoti prie Lietuvos laisvės prisidėjusių asmenų atminimą.

Rengėjų nuotr.

Atminimo vakaro dalyviai su dideliu dėmesiu išklausė Klaipėdos universiteto prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus pranešimo „Generolo Jono Žemaičio-Vytauto gyvenimo ir kovos kelias“ Pranešėjas susirinkusiems priminė žinomus Jono Žemaičio gyvenimo biografijos faktus. Pristatė naujai surastas gyvenimo ir kovos kelio detales, nuotraukas, užrašų, dokumentų fragmentus surinktus ekspedicijų metu. Pašnekovas priminė, kad Jonas Žemaitis per savo partizanavimo laikotarpį konspiracijos sumetimais turėjo virš dvidešimt slapyvardžių. Tyrėjus pasiekė, palyginti nedidelis kiekis fotografijų, kur pozuoja Jonas Žemaitis-Vytautas. Verta priminti, kad jis, kaip ir kiti partizanai, suprasdami savo laiko trapumą, dažnai paveiksluodavosi. Pranešėjas užsiminė, kad yra žinių jog, 1949 vasario 16 d. pasirašant deklaraciją Minaičiuose buvo paveiksluojamasi, to meto nuotraukos nerastos.

Profesorius išsamiau pristatydamas Jono Žemaičio-Vytauto asmenybę, pabrėžė jo gerą karinį išsilavinimą, didžiulę partizaninę patirtį, demokratines pažiūras ir didelį moralinį autoritetą tarp laisvės kovotojų. Todėl neabejotinas jo didelis indelis rengiant ir pasirašant minėtą deklaraciją. Pačios deklaracijos svarba jau ne kartą įvardyta tyrėjų ir politikų. V. Vaitkevičius  dar kartą priminė, kad: „1949 vasario 16-osios  dienos Deklaraciją – aukščiausias ir svarbiausias LLKS Tarybos pasiekimas – yra politinė pergalė,  kuri  iš esmės yra reikšmingesnė už partizanų karinius laimėjimus“.

Dar kartą grįždamas prie generolo Jono Žemaičio-Vytauto atminimo įamžinimo klausimo, visus kvietė neapsiriboti vien betoninio ženklo 2019 m. pastatymu jo gimtajame Kiaulininkų kaime Šiluvos valsčiuje (dab. Pagojukų seniūnija, Raseinių r.). Kvietė gaivinti ir turtinti atmintį apie šią iškilią asmenybę nusipelniusią Lietuvai. Pabaigai profesorius susirinkusiems patarė atsiminti pagrindinę mintį apie Jono Žemaičio – Vytauto  veiklos svarbą: „Ką reiškia Jonas Žemaitis mūsų  istorijai? Tai pirmiausiai yra Lietuvos laisvės kovotojų vienytojas, savotiškas kunigaikštis, puikus autoritetas, išminčius ir  kartu karvedys ir taip pat jo paties pastangomis įkurtos vyriausybės – pogrindžio Lietuvos prezidentas…“

Pranešimo pabaigoje profesorius dr. V. Vaitkevičius priminė apie 2010 m. įkurtą Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio įamžinimo visuomeninę organizaciją ir jos  vykdomą projektą „Partizanų Lietuva“. Kvietė prisidėti darbais, informacine ir finansine parama.

Renginio pabaigoje pranešėjai ir svečiai buvo pagerbti VŽKD atminimo puodeliais, bei Šilalės kraštiečių draugijos išleistais leidiniais ir kompaktinėmis plokštelėmis. Vakaras baigėsi pašnekesiais ir žemaitiškais „pasirokavimais“ prie arbatos, skambant melodijoms ir dainoms.


Susiję

Istorijos politika 3813091514267451712

Rašyti komentarą

  1. Nebesusigaudau: tai nuo kada "prezidentavo" Vanagas? Anušauskai, ar gali sudėliot bent kablelius?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item