Naujausi duomenys: didžiausia užsieniečių bendruomene Lietuvoje tapo ukrainiečiai

lrt.lt 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 58 021 užsienietis, iš jų – 16 873 Ukrainos piliečiai. Tai – beveik net 42 proc. daugiau ...


2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 58 021 užsienietis, iš jų – 16 873 Ukrainos piliečiai. Tai – beveik net 42 proc. daugiau nei prieš metus.

Kitų šalių atstovų duomenys: 12 433 Rusijos (2,9 proc. mažiau nei prieš metus), 12 162 Baltarusijos (31,8 proc. daugiau nei prieš metus) piliečiai. Minėtų valstybių piliečiai sudarė 84,0 proc. visų užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičiaus. Didžiausią Europos Sąjungos valstybių narių piliečių grupę sudarė Latvijos (1 100), Vokietijos (768) ir Lenkijos (736) piliečiai.

Nors bendras Lietuvos gyventojų skaičius, palyginti su 2018 m. sausio 1 d., sumažėjo 0,5 proc., tačiau joje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus padidėjo net 17,5 proc. 2019 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai sudarė 2,08 proc. visų Lietuvos gyventojų (2018 m. sausio 1 d. buvo 1,76 proc.).

Didžiausią gyvenančių Lietuvoje užsieniečių dalį sudaro užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, – 57,3 proc. (prieš metus – 50,5 proc.). Per vienerius metus užsieniečių prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi padaugėjo 15,9 proc., juos pakeisti – 21,6 proc.

Praėjusį pusmetį į Europos Sąjungą atvyko mažiau prieglobsčio prašytojų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Mažėjo jų skaičius ir Lietuvoje: į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių perkelta 18 užsieniečių (2017 m. II pusmetį – 117), gauti 279 užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje (prieš metus – 201), iš kurių 60 prašymų nagrinėjimas atsiimtas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių pagal Dublino reglamento nuostatas. Daugiausia prašymų suteikti prieglobstį pateikė Tadžikistano (74 prašymai), Rusijos (39 prašymai), Irako (34 prašymai), Sirijos (30 prašymų) piliečiai.

2018 m. II pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, daugėjo neįleistų ir išsiųstų užsieniečių: į Lietuvą neįleistų užsieniečių padaugėjo 4,2 proc., į užsienio valstybę grąžintų užsieniečių – 13,9 proc. (1 148 užsieniečiai), iš Lietuvos Respublikos išsiųstų užsieniečių – net 76,9 proc. (92 užsieniečiai).

Su rodikliais galite susipažinti čia.

Susiję

Demokratija ir valdymas 7662441437362643826

Rašyti komentarą

4 komentarai

Pikc rašė...

O juk ukrainietis - tai dar automatiškai nereiškia, kad ne koloradas. Gudams tas pats galioja, o apie rusus net nekalbu.

Audrius rašė...

Grįžtame atgal į senus laikus. ukrainietis lietuviškai nesimokins, mes būsime (ir jau esame) priversti rusiškai blevyzgoti :(( Atvažiuoja 'fūristas' - jokia kalba nekalba, tik rusų. Baisuma. Turėtų būti kokie nors kalbos nors minimalūs reikalavimai, jei nori dirbti.

šiaurės Lietuva rašė...

O dabar isivaizduokime kad tie visi ukrainiečiai , gudai ir rusai gauna dar ir Lietuvos pilietybę. (pagal taip stumiama dvigubos pilietybės įstatymą)Tada reikia tik kažkam iš jų pradėti skūsti kaip čia jiems blogai , ir gelbėtojai atvyks.

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
item