Jolanta Miškinytė: „Lietuvos vaikų atiminėjimo absurdas nėra nacionalinės kilmės“

respublika.lt Tinkama Lietuvos vaikų globa - vienas iš Dalios Grybauskaitės veiklos prioritetų. Prezidentė ne kartą teigė, jog at...


Tinkama Lietuvos vaikų globa - vienas iš Dalios Grybauskaitės veiklos prioritetų. Prezidentė ne kartą teigė, jog atsakingos institucijos privalo pasirūpinti, kad kiekvienas Lietuvos vaikas augtų šeimoje arba šeimai artimoje aplinkoje. Kuo visa tai pavirto? Ogi norvegiška „Barnevernet" sistema, vedančia į pražūtį.

Nuo to laiko, kai pirmosios istorijos apie atimamus vaikus Norvegijoje pasiekė Lietuvą, praėjo beveik 5-eri metai. Dalis lietuvių šeimų Norvegijoje patekę į vaiko teisių apsaugos sistemą „Barnevernet“ iki šiol gyvena atskirai. Kiti ryžosi pasigrobę vaikus grįžti į Lietuvą. Tada mums, gyvenantiems Lietuvoje, atrodė, kad tokia sistema negali egzistuoti, gal tai tik provokacija. Tačiau šiandien ji tapo lietuviška realybe.

Neseniai Lenkija suteikė politinį prieglobstį norvegei, kuri iš savo šalies su jaunesne savo dukra pabėgo gelbėdamasi nuo „Barnevernet“. Norvegijos žiniasklaida skelbia, jog tai pirmas atvejis po II pasaulinio karo, kai Norvegijos piliečiui suteikiamas prieglobstis kitoje šalyje. Silje Garmo, buvusio Norvegijos parlamentaro dukra, su „Barnevernet“ susidūrė dar 2015 m., kai tarnyba ėmė domėtis jos vyresniąja dukra. Po ilgo proceso Silje su dukra išvyko į Ispaniją. Tačiau čia moteris buvo suimta dėl savo vaiko pagrobimo, grąžinta į šalį, o jos dukra atimta. Teismas įrodė, jog moters išvykimas į Ispaniją buvo teisėtas, o policija bylą po jos grįžimo nutraukė. 2017 metų sausį Silje pagimdžius antrą dukterį, „Barnevernet“ prisistatė ligoninėje. Šios moters istorija - tik viena iš daugybės tragedijų, dėl kurių tarptautinė bendruomenė jau seniai pasmerkė Norvegiją.

- Kai 2014 m. Lietuvą sukrėtė istorijos apie tai, kad lietuviai tėvai, Norvegijoje netekę vaikų, juos grobia iš globėjų, „Barnevernet“ sistema lietuviams atrodė nesuvokiama. Ar buvo ženklų, kad greitai tokį patį mechanizmą matysime savo šalyje? - „Respublika“ paklausė Jolantos Miškinytės, žurnalistės, penkerius metus analizavusios Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistemą.

- Pirmieji siūlymai keisti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, įtraukiant išplėstą smurto prieš vaikus sąvoką, buvo tuometinių Seimo narių Onos Valiukevičiūtės ir Rimantės Šalaševičiūtės. Jau tada kilo didelis triukšmas, nes kaip tik tuo metu Lietuva stebėjo vaikų atėmimo istorijas Norvegijoje. Tuomet įsijungė Lietuvos tėvų forumas, neabejinga visuomenės dalis ir, regis, procesą pavyko sustabdyti. Tačiau su Dovilės Šakalienės atėjimu į Seimą, tas sumanymas buvo realizuotas agresyviai, be viešų diskusijų, ne tik neišklausius įvairių nuomonių, bet jas dar ir užblokavus. Ši Seimo narė tikina, kad įstatymas geras, tik jo įgyvendinimas blogas. Tačiau, jei iš tiesų įstatymas būtų geras, jis turėtų gerai ir veikti. Kaip gali įstatymo vykdymas priklausyti nuo darbuotojo subjektyvių interpretacijų? Gal jau vien tai yra signalas, kad įstatymo kokybė yra abejotina.

- Viešai tikinama, kad poįstatyminiai aktai buvo keisti daugiau kaip 700 kartų. Ar daug nuo norvegiškos sistemos nutolome?

- Visiškai taip, kaip buvo sugalvotas įstatymas, „prastumti“ jo nepavyko. Tačiau procesas buvo labai forsuojamas, o poįstatyminiuose aktuose tyliai pavyko užfiksuoti tai, ko iniciatoriai ir siekė. Poįstatyminiai aktai tikrai nėra mūsų kurti, tai yra lengvai atpažįstama kompiliacija, naudojant kitų šalių sistemas. Reforma Lietuvoje taip pat įvesta pagal jau išbandytą schemą. Ji anksčiau buvo pasiteisinusi, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kai šalį sukrėtė žinia, jog disfunkcinėje šeimoje mirtinai sužalotas vaikas, vėliau įvardintas Baby P. Mūsų Matuko, nužudyto narkomanų šeimoje, analogas. Minima britų pora buvo stebima socialinių tarnybų, jų darbuotojai tuose namuose lankėsi kelias dešimtis kartų, - įsivaizduojate, kokios rizikos tai buvo šeima? Šia tragedija buvo pasinaudota įaudrinti visuomenę ir pareikšti, kad ji pati pareikalavo įstatymų griežtinimo. Lygiai taip pat buvo pasielgta Lietuvoje. Juk paskui išgirdome, lyg tarp kitko, vienos iš įstatymo iniciatorių frazę, esą jie nelabai kuo ir dėti, nes tokios reformos pareikalavusi visuomenė. Tačiau ne visuomenė paveikė dalį žiniasklaidos, nurodydama, kokius lozungus reikia naudoti, kokius specialistus kalbinti. Tai darė Seimo narė D.Šakalienė, - prisiminkim paviešintą jos elektroninį susirašinėjimą. Ne visuomenė panaikino socialinės rizikos šeimų kategoriją, kuri ir turėtų būti pagrindinis vaiko teisių saugotojų darbas, nes juk tikrasis smurtas, net iki vaikų nužudymo, vyksta būtent toje aplinkoje.

Norvegijoje, dar gerokai iki atsirandant tarnybai, pagalbos reikalingais vaikais rūpinosi vadinamosios geradarių organizacijos. Maždaug nuo 1980 metų jų gretos pasipildė privačiomis institucijomis, veikiančiomis pagal rinkos dėsnius. Tai nėra jokia sąmokslo teorija - žurnalistai ištyrė, kaip iš humanitarinių paskatų susikūrusios ne pelno įmonės virto uabais, pardavinėjančiais valstybei tokias savo paslaugas: privačių pakaitinių namų steigimas, globėjų paieškos, jų apmokymo sistemos kūrimas.

Kai kurios šių bendrovių netgi buvo parduotos užsienio kapitalui. Verslas bet kur neinvestuoja, jam visada svarbu pelnas. O ilgainiui ir kai kurie globėjai patys ėmė registruoti individualias įmones ir ieškoti naujų globėjų. Už viską mokami pinigai. Jeigu komunoje daugėja bylų, kitąmet didėja ir finansavimas iš biudžeto. Vėl interesas. Pamatę galimybę užsidirbti, kai kurie „Barnevernet“ darbuotojai pradėjo steigti firmeles ir pardavinėti paslaugas patys sau - tai atskleidė norvegų leidinio „VG“ žurnalistinis tyrimas. Beje, šio leidinio žurnalistai jau kuris laikas labai nuosekliai gilinasi, kaip privačios naudos siekis susijęs su vis augančia iš tėvų atimamų ir atiduodamų svetimųjų globon vaikų kreive, dangstant tai „geriausiu vaiko interesu“. Privatūs paslaugų teikėjai dalyvauja tėvų susitikimuose su atimtais vaikais, stebi jų bendravimą ir rašo raportus. Jie išlaiko namus, kuriuose vaikai gali praleisti savaitgalį, kuomet jų globėjai pasijunta pavargę. Mums verta žinoti šiuos dalykus, nes tokį pat modelį bandoma įdiegti ir Lietuvoje. Štai kai viena jau mūsiškės sistemos globėja su savo šeima išvyko atostogauti, savo mažylį globotinį ji paliko vadinamajai atokvėpio globėjai. Įdomu, ką psichologai pasakytų apie vaiko savijautą, virtus tokiu pereinamuoju daiktu?

Šių metų (2018 m. - red. past.) rugsėjo 6 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė jog Norvegija pažeidė žmogaus teises byloje, susijusioje su vaiko gerove ir teisėmis. Tokių bylų prieš Norvegiją EŽTT jau sulaukė ne vienos. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komitete Norvegija mažiausiai du kartus buvo kritikuota dėl neproporcingo vaikų atiminėjimo. Absurdas, kuris vyksta Lietuvoje, toli gražu nėra nacionalinės kilmės.

- Dažnai reformos gynėjai tikina, esą tokie teiginiai tėra sąmokslo teorija, neturinti nieko bendra su realybe.

- Tai gal tuomet ir EŽTT reikėtų pasakyti, kad jie užsiima sąmokslo teorijomis. Apie Norvegijos vaiko teisių apsaugą jau esama žurnalistinių tyrimų įvairiose šalyse, o lenkų televizija Polsat sukūrė dokumentinį filmą apie „Barnevernet“. Jame kalba jau suaugę vaikai, kurie buvo paimti iš šeimos Norvegijoje. Jie pasakoja, kaip su jais buvo elgiamasi, ką jie išgyveno, kaip buvo skatinami šmeižti savo tėvą.

Tikrai nenoriu pasakyti, kad viskas toje sistemoje yra tik blogai. Norvegijoje pilna šeimų, kurioms „Barnevernet“ darbuotojai padėjo. Tačiau disfunkcinių apraiškų toje sistemoje yra akivaizdžiai per daug. Tokioje sistemoje sukasi daug pinigų ir privačių interesų, kurie dažnai nusveria šeimos teises.

- Kur šiame versle yra Norvegijos interesas? „Iš idėjos“ pinigai, juk nedalijami, o gal tai ilgalaikė investicija?

- Kiek žinau, norvegų žurnalistai, atlikdami tyrimą apie fondą „Fyrlykta“ („Žiburio“ vardu teikiantį paslaugas ir Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistemai), buvo išsiaiškinę, kad Estijoje pas globėjus gyvena du paaugliai berniukai vokiečiai. Šio fondo įkūrėjas, milijonieriumi iš vaiko teisių apsaugos tapęs Peras Salstromas-Leihas (Peer Salstrőm-Leyh) turi tikrą pakaitinės globos namų imperiją net septyniose šalyse, vieni iš jų - minėti Estijoje su ten aptiktais vokiečių berniukais. Gal tai jau reiškia tarptautinės globos užuomazgas?

Vaiko teisių apsaugos sritis, kuri, mano supratimu, turėtų būti valstybės pareiga, atiduota nevyriausybinėms organizacijoms, daugiausiai skėtinėms ir besiremiančioms ideologizuotu požiūriu, kad vaiko teisės yra svarbesnės už patį vaiką, už jo gerovę savo šeimoje. Jos linkusios kalbėti tik apie smurtą, pagalba šeimai čia - lyg tarp kitko. Tėvai kriminalizuojami, o globėjai pateikiami kaip vaikų gelbėtojai, nors ir tarp vienų, ir tarp kitų esama visokių žmonių.

- Lietuvoje tėvai iš valstybės sulaukia tik reikalavimų, o pagalbos - nėra. O juk būtų nebloga sistema, jeigu pagelbėti šeimai, nežinančiai, kaip susitvarkyti, įsijungtų specialistai, kurie būtų suinteresuoti išspręsti problemas.

- Jeigu ne visi šitie nelaimingi fondiniai pinigai, kurių nemokame išmintingai panaudoti bendrajam gėriui, gal mes jau seniai būtume sukūrę savo sistemą. Juk kitados sugebėjome iš nieko sukurti valstybę ir pasiekti tokių rezultatų, kad galėjome didžiuotis įvairiausiais pasiekimais. Tik dėl to, kad visa tai padarėme tada, iki šiol egzistuojame kaip valstybė. Nes mes turėjome ką atkurti, ko siekti ir į ką lygiuotis.

Jeigu nebūtume šiandien naiviai įtikėję, kad kažkas iš svetur už mus žino geriau, nes jie yra turtingesni... Jeigu nebūtume sau melavę, kad mums tiks jų mentalitetas ir šeimos supratimas... Man keista, kad tuo tikėjimu susirgę ir nemažai Seimo narių. Vienas jų mūsų tvarką ir tiesą netgi pavadino sermėgine. Nejau Eimuntas Nekrošius - sermėginė tiesa ir tvarka? Saulius Sondeckis - mūsų sermėginė tiesa? Gal Meilė Lukšienė, paruošusi visą tautinės mokyklos reformą, - sermėginė tiesa? Kodėl Norvegijos, kurios tarnyba „Barnevernet“ jau kuris laikas prastai linksniuojama EŽTT, solidžiausioje tarptautinėje žiniasklaidoje, tiesa yra ne sermėginė, o mūsų - sermėginė? Tik todėl, kad norvegai daug naftos turi?

- Ar yra būdas sustabdyti sistemą ir ją ištaisyti?

- Gal dabartiniai taisymai situaciją šiek tiek ir sušvelnins. Bet kai pamatas kreivokas, tai ir namas tiesiai nestovės. Neliko kalbos apie biologinę šeimą kaip apie esminį faktorių vaiko raidai, apie pagalbą jai, edukaciją, visa tai užgožta projektinio burtažodžio - smurtas. Jeigu nepaskubėsime taisyti priveltų klaidų, bijau, vieną dieną galime sulaukti didelės nelaimės. Iš žmogaus gali atimti darbą, sumažinti atlyginimą ar pensiją, jis po kiek laiko prisitaikys ir susitaikys. Bet šeima yra jo bastionas. Jeigu pasikėsini į šeimą ir vaikus, žmogus nebeturi ko prarasti. Tada lauk neprognozuojamų dalykų...

respublika.lt

Susiję

Šeimos politika 2877203611458974582

Rašyti komentarą

  1. Skaitytojas2019-01-05 19:37

    Labai teisingos mintys, ypač ta vieta apie „sermėgas“. Tas užsienio garbinimas („o normalioj šaly tai...“, „o užsieny tai...“) yra labai paplitęs, taip pat ir (o gal net ir labiau) išsilavinusių žmonių tarpe, deja. Regis, tokia mąstysena yra sovietmečio palikimas (mutatis mutandis). Kai tariamas žodis „užsienis“, atrodo, lyg U raidė būtų didžioji. Iš politikų Kubilius labai atvirai skelbia tokias pažiūras („reikia, kad Europos sąjunga turėtų stiprų bizūną ir galėtų mus priversti...“). Akademiniuose sluoksniuose tas Užsienio garbinimas (ksenolatrija) turi tiesiog religijos statusą. Prieš priimant bent menkiausią sprendimą, visada kudakuojama „o pažiūrėkim, kaip daroma Danijoje / Švedijoje / Norvegijoje“ ar bent Estijoje.

    Beje, atrodo, kad ta religija turi išvystytą pasaulio sandaros mitologiją: Lietuva yra pragaras, Užsienis („normalios šalys“) yra rojus, o Estija yra skaistykla.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Įdomu pastebėti, kad šito visiškai provincialaus, baudžiauninkiško, nepilnavertiškumo komplekso kiaurai persmelkto mentaliteto atstovai praktiškai 100 proc. atvejų yra liberalai - ir jie save laiko "progresyviais" beigi "elitiniais", iš aukšto žiūrėdami į normalius, tokių kompleksų neturinčius žmones bei vadindami juos "acilikėleis" ir "tamsoleis". Tokia savotiška psichologinė projekcija, sakyčiau. :)

      Panaikinti
    2. Skaitytojas2019-01-06 14:11

      Deja, tarp jų yra labai daug konservų.

      Prielaidą, kad šio reiškinio kilmė yra sovietmečio mąstysena, patvirtina tai, kad vadinamosios „normalios šalys“ yra tos, kurios sovietmečiu vadinosi „kapšalys“, o „socšalys“ yra daug mažiau „normalios“. Pavyzdžiui, ypatingos paniekos iš jų susilaukia Rumunija. Tikriausiai jos niekinimas ateina iš ruskių, kurie labai pyko, kad nepavyko tos šalies prijungti prie imperijos, o tik atplėšti jos dalį, vadinamą Moldavija (panašiai jie dabar dergia Ukrainą). Juk, pavyzdžiui, Bulgarija ir Rumunija yra labai panašios ir ekonomikos būkle, ir čigonų skaičiumi, ir kt., bet Bulgarija tokios didelės paniekos nesusilaukia; tikriausiai ruskiams jos niekinti neleido slaviškas solidarumas ir akivaizdus kalbų giminingumas.

      Taigi, šita mąstysenos kryptis (kaip ir, deja, daugelis kitų) užgimsta Rusijoje, o tada per rusišką televiziją ir kitus kanalus, kuriuos laiko atvirus rusų kalbos mokėjimas, skverbiasi į kitas „respublikas“.

      Na, nelinksmą vaizdą čia nupiešiau. Vis dėlto manau, kad, norint kokio nors nepageidaujamo reiškinio atsikratyti, pirmiausiai reikia negailestingai nustatyti jo priežastis, net jeigu dėl jų būtų sarmata. „Zagranicos“ garbinimas ateina iš sovietmečio, nes sovietijoje 1) buvo uždarytos sienos; 2) trūko prekių, taigi „zagranica“ atrodė (ir tam tikru požiūriu buvo) kaip rojus. Kartą susidariusi, mitologema toliau gyvena savo gyvenimą, perduodama iš kartos į kartą, net kai jos susidarymo priežastys tikrovėje jau išnykusios.

      Panaikinti
    3. Rašydamas "liberalai" turėjau omenyje ne partijos narius, o ideologijos adeptus. Tamstos minimi "konservai" yra vieni aršiausių liberalų. Ir - taip, manyčiau, priežastis labai teisingai nurodėte. O tai reiškia, kad liberalai (įskaitant (ypač) konservatnykus) yra patys tikriausi "homosovietikai" (neblogas kalambūras, atsižvelgiant į jų propaguojamas "viartibes" :)).

      Panaikinti
    4. Skaitytojas2019-01-06 18:06

      Taip, deja, daugelis konservų mūsų dienomis de facto yra gryniausi liberastai. O kodėl, rupūs miltai, yra taip mažai žmonių, kuriuos būtų galima pavadinti homo Lituanus, mente sanus?

      Panaikinti
    5. Skaitytojas2019-01-06 18:36

      Post scriptum: tą homo- kalambūrą įvertinau, bet pats jo nesiekiau :)

      Panaikinti
    6. Nemanau, kad sveiko proto lietuvių mažai - tiesiog jie nelabai matomi ir girdimi, o štai besisklaidantys rėksmingi liberastiniai "dvasios našlaičiai" ne tik labiau pastebimi, kaip kokia rėkaujanti čigonė turguje, bet ir "gauna eterį" bei yra reklamuojami.
      Be to, kaip ir sovietų (ar kitų totalitarinių ideologijų) dominavimo laikais, didžioji dauguma žmonių tiesiog "nenori problemų", tad linkę prisitaikyti ir "nekelti bangų" - bet tai nereiškia, kad jie yra tokie pat šizofreniški bepročiai, kaip ir liberastiniai fanatikai.

      Panaikinti
    7. Skaitytojas2019-01-07 00:26

      Regis, užčiuopėme pačią problemos esmę: ką daryti, kad jie būtų labiau girdimi? Kad atviras buvimas sveiko proto lietuviu negrėstų problemomis? Kad jie ne tik gautų daugiau eterio, bet patys būtų tie, kurie dalija eterį?

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2019-01-05 20:33

    <<>>>

    Deja, mes nesukūrėme valstybę, mes sukūrėme jos imitaciją.. O mūsų tėvai , proseneliai 20 a.pradžioje iš nieko sukūrė valstybę ir padėjo jai tokius pamatus, kokius negalėjo išardyti naciai, bolševikai... deja, patriotais apsimetę buvę kolaborantai tai sugeba daryti :griauti atkuriamos valstybės pamatus sėkmingiau už savo mokytojus...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O tai, gali būti, rodo, kad bolševikams tuos pamatus išardyti vis dėlto pavyko - tik netiesiogiai, per savo "tradicijų perėmėjus" (visokio plauko liberastus).

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-01-06 21:59

    Jo pamatus išardė, čia kaip su mišku iškirto plinu kirtimu, kad vieną kitą medį užmiršę paliko, tai kirvarpos griaužia, vaizdas nekoks, gal atželsim, viltį reikia turėt, visada.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SKAITYKITE

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item