Dalius Stancikas. Konstitucinis perversmas

bernardinai.lt, E. Levin nuotr.

tiesos.lt

Jei kas nežinojo ar pamiršo, kam egzistuoja Lietuvos Konstitucija, labai aiškiai pirmadienį  paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija ir yra tam, kad ji būtų interpretuojama. Ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio Teismo“.

Viskas aišku? O jei neaišku ir, neduokdie, manote kitaip, tai jūsų mintys „susišaukia su tuo, kas kalbama Rusijoje“ (čia dar vienas svarus KT pirmininko argumentas).

Iš čia ir išvada: netikėkite savo akimis, kai Lietuvos Konstitucijos preambulėje skaitote, kad „Lietuvių tauta“ savo Konstituciją priėmė „siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“.

Netikėkite ir Konstitucinio Teismo įstatymo 1-uoju straipsniu „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą“.

Ir jau jokiu būdu netikėkite 2006 m. kovo 14 d. Konstitucinio Teismo (KT pirmininkas – Egidijus Kūris) nutartimi, kad Lietuvos Konstitucija yra aukščiau ES teisės. Nes dabartinis KT pirmininkas D. Žalimas labai aiškiai pasakė: „nėra jokio konstitucinio pagrindo Konstitucijos nuostatas suprasti kažkaip kitaip, nei ES teisė. Nes kitaip prieitume prie išvados, kad įstojome į Europos Sąjungą su prieštaraujančia narystei Europos Sąjungoje Konstitucija.“

Štai taip šiuo metu ir yra interpretuojama Lietuvos Konstitucija – kaip ES teisė.

Kažkada turėjome tokį KT pirmininką Romualdą Kęstutį Urbaitį, kuris viešai aiškino (priversdamas už galvų griebtis Konstitucijos kūrėjus), kad Konstituciją pildo ne Tauta ar jos atstovybė (Seimas), kaip numatyta Konstitucijoje, bet… Konstitucinis Teismas. Dabar štai turime KT pirmininką D. Žalimą, kuris neraudonuodamas Lietuvos Konstituciją nužemina prieš ES teisės aktus, pamiršdamas 2006 m. KT nutartį ir iki šiol bertus paaiškinimus apie KT doktrinos „tęstinumą, stabilumą, perimamumą“.

Nuo šiol nebegalima Lietuvos Konstitucijos nuostatas suprasti kitaip nei ES teisę. Kitaip tai „susišauks su tuo, kas kalbama Rusijoje“.

Tradicinę lietuvišką, krikščionišką šeimos sampratą, už kurią ir balsavo Tauta 1992 metais, Konstitucinis Teismas paniekino dar 2011 metais, kai išaiškino šeimos sampratą ne pagal Konstituciją, o pagal savo, KT teisėjų pasaulėžiūrą.  Priminsiu, ką tuomet savo atskiroje nuomonėje rašė KT teisėja Ramutė Ruškytė: „Viena vertus, Konstitucinis Teismas pažymi, jog „tai, kad santuokos ir šeimos institutai yra įtvirtinti tame pačiame Konstitucijos 38 straipsnyje, rodo neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį“ (...). Kita vertus, Konstitucinis Teismas nepaaiškina, iš kokių konkrečių Konstitucijos normų ir principų kyla emocinio prieraišumo ir pan. elementų, kaip šeimą apibūdinančių požymių, būtinumas, neatskleidžia nuo kurio momento ir kas deklaruoja, kad prisiimtos tam tikros teisės ir pareigos, kad tokį darinį jau būtų galima vadinti šeima.“

Paprasčiau tariant, jau 2011 m. KT nutarė, kad šeima yra visai ne tai, ką supranta dauguma piliečių ir kas jų valia apibrėžta Konstitucijoje, o tai, ką interpretuoja KT teisėjai – emocinis prieraišumas. Ši teisėjų interpretacija nuo šiol teisėje ir laikoma konstitucine šeimos sąvoka. Nesvarbu, kad tokių žodžių nėra Konstitucijoje, kad už tokią nuostatą niekada nebalsavo Lietuvos piliečiai, kad tokiu būdu KT grubiai pažeidė Konstitucijos straipsnių nuostatas apie Tautai priklausantį suverenitetą, kad „svarbiausi valstybės ir Tautos klausimai sprendžiami referendumu“, o ne KT nutarimais, kad „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“ – paėmė, išardė 38 Konstitucijos straipsnį apie šeimą ir santuoką – ir taškas. Visi, kas tam prieštarauja – „susišaukia su tuo, kas kalbama Rusijoje“…

Šokiruoja, kai šviežiausiame savo nutarime KT, nesibodamas savo piliečių, skelbia, jog konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, Šokiruoja, kai KT pirmininkas, komentuodamas šį KT nutarimą, apsimeta, jog toks išaiškinimas susietas ne su gėjų šeimomis. Šokiruoja, nes sako netiesą. Ir tai geriausiai patvirtina šis šio KT nutarimo sakinys: „demokratinėje teisinėje valstybėje tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės narių nuostatos ar stereotipai negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu, remiantis konstituciškai svarbiais tikslais inter alia viešąja tvarka, diskriminuoti asmenis vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos (...)“.

Supratote? Įsiskaitykite dar kartą: daugumos visuomenės nuomonė negali būti konstituciškai pateisinamu pagrindu!

Daugumos visuomenės nuomonė gali būti ignoruojama, jei taip nuspręs KT. 

Ir dar įsiskaitykite: tam tikru laikotarpiu vyraujančios daugumos visuomenės stereotipai negali būti pagrindu. Supratote? Čia taikoma absoliučios daugumos piliečių nuomonei dėl gėjų šeimų ir santuokų. KT teisėjai atvirai teigia, kad žino daugumos piliečių nuomonę šiuo klausimu, bet jiems – „dzin“. Tai tik „tam tikro laikotarpio stereotipai“.

Štai toks itin gerai apmokamos teisinės mažumos žvilgsnis į mus, į daugumą. Anot jų, į mažaraščius būrus, kuriems nesuteikta teisė interpretuoti savo gyvenimų.

Į tuos, kurie vis dar vertina savo istoriją, protėvių papročius, tradicijas (pagal KT – tam tikro laikotarpio stereotipus).

Kurie vis dar naiviai tiki tuo, kas parašyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje:

„Lietuvių tauta, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją“.