Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Jėzus ir Marija Galilėjos Kanoje

Popiežius šv. Jonas Paulius II papildė Rožinio kalbėjimą Šviesos slėpiniais ir suteikė galimybę dažniau apmąstyti Jėzaus viešojo gyvenimo svarbiausius įvykius nuo Krikšto iki Eucharistijos įsteigimo. Tarp tų svarbiausių įvykių yra pirmasis Jėzaus stebuklas Galilėjos Kanos vestuvėse. Kuo šis įvykis yra svarbus, kad šv. Jonas Paulius II jį išskyrė iš daugelio kitų?

Mintimis nusikelkime į Galilėjos Kanos kaimelį, kuriame anuomet vyko Evangelijoje aprašytos vestuvės. Vestuvėse, kaip įprasta, buvo daug džiaugsmo, šurmulio ir, kas be ko, netrūko ir vyno. Ties panašu, kad kažkuris iš jaunųjų buvo Jėzaus giminaitis, todėl į vestuves buvo pakviesta Marija ir Jėzus. Tuo metu Jėzus jau turėjo būrį mokinių, kurie vaikščiojo drauge su Mokytoju, todėl ir į vestuves Jėzus atėjo ne vienas, bet su mokiniais. Gal ir dėl to, kad svečių buvo daugiau, nei planuota, vynas pasibaigė per anksti.

Pritrūkus vyno vestuvių šeimininkai pakliuvo į keblią padėtį, kurią pirmutinė pastebėjo Marija. Koks žavus moteriškas pastabumas ir rūpestis! Ką darys Marija, pastebėjusi didelę bėdą? Marija dar nebuvo mačiusi nė vieno Jėzaus padaryto stebuklo, bet jos motiniška nuojauta pakuždėjo, jei šioje keblioje situacijoje gali kas nors surasti išeitį, tai tik Jėzus. Todėl nedvejodama ji ir kreipiasi į sūnų: „Jie nebeturi vyno“.

Jėzaus atsakymas – „O kas man ir tau, moterie. Dar neatėjo mano valanda“ - Mariją turėjo nuliūdinti. Natūraliai lauktume, kad po tokio atsakymo nuliūdus motina pasitrauktų šalin. Tačiau Marija elgiasi visiškai priešingai, tarsi būtų išgirdusi visiškai pozityvų atsakymą. Ji paliepia tarnams: „Darykite, ką tik jis jums lieps!“. Koks didelis motinos pasitikėjimas Sūnumi! Per trisdešimt paslėpto gyvenimo Nazarete metų Marija nė karto nepatyrė, kad Jėzus būtų jos nepaklausęs, todėl Ir dabar Marija nesuabejoja, kad nepaisant, ką Jėzus pasakė, jis padarys visa, ką gali.

Šiame Galilėjos Kanos vestuvių aprašyme yra du svarbūs momentai. Pirmasis, akivaizdus stebuklas, kuris galutinai mokinius įtikino, kad Jėzus yra Mesijas, kad jis veikia dieviška galia, kuriai paklūsta net gamtos dėsniai ir todėl jie gali ramiai ir užtikrintai surišti savo gyvenimą su Jėzaus misija.

Antrasis svarbus momentas, stebuklas įvyksta tarpininkaujant Marijai. Šis tarpininkavimas skatino ir tebeskatina tikinčiuosius visada su dideliu pasitikėjimu kreiptis pagalbos į Mariją. Šis pasitikėjimas labai gražiai išreikštas šv. Bernardo maldoje į Mariją: „Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas. Šitokio pasitikėjimo kupini, ir mes skubame prie Tavęs, Mergelių Mergele ir Motina! Mes einame pas Tave ir, būdami nusidėjėliai, su gailesčiu puolame prie Tavo kojų. Tu, įsikūnijusio Žodžio Motina, nepaniekink mūsų žodžių, bet maloningai išgirsk ir išklausyk. Amen.“

Taigi stebuklas Galilėjos Kanos vestuvėse turi išskirtinę reikšmę: Jėzus apreiškia savo dievystę ir tarsi paskiria savo Motiną Mariją būti mūsų Užtarėja visuose reikaluose.

Šis stebuklas dar primena, kad Jėzui yra svarbūs visi žmogaus gyvenimo momentai, tame tarpe ir patys džiaugsmingiausieji. Jėzus net stebuklą padaro, kad žmonės nestokotų džiaugsmo.

Evangelijos pasakojimas apie pirmąjį stebuklą Galilėjos Kanoje tesutvirtina mūsų tikėjimą į Jėzų Kristų, kaip pasaulio ir mūsų Gelbėtoją. Tepažadina mumyse dar didesnį pasitikėjimą Jėzaus Motina Švč. Mergele Marija. Teprimena, kad Jėzaus sekėjas negali būti liūdnas, bet atvirkščiai, pilnas džiaugsmo. Liūdni tebūna tik tie, kurie mąsto, kad su mirtimi viskas pasibaigia; mums gi su mirtimi viskas tik prasideda. Ši viltis yra nepalaužiamo džiaugsmo šaltinis.