LLKS: partizanus paniekinęs M. Ivaškevičius nevertas nacionalinės premijos

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Lietuvos Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, prašydami, kad Europos lygiu...

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS) kreipėsi į Lietuvos Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, prašydami, kad Europos lygiu išskirtinę partizanų kovą už Lietuvos laisvę paniekinusiam rašytojui Mariui Ivaškevičiui nebūtų skiriama 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premija.

LLKS rašte pažymima, kad rašytojas Marius Ivaškevičius savo romanu „Žali“ išsityčiojo iš Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio vado Jono Žemaičio-Vytauto ir jo bendražygių.

Pabrėžiama, jog M. Ivaškevičius šiame romane partizanus ir visą partizaninį karą vaizduoja visiškai neadekvačiai: Jonas Žemaitis, Juozas Kasperavičius, Petras Bartkus ir Juozas Palubeckas vaizduojami kaip „kvaištelėję“ ir  „degradavę“ romano herojai, kurie įvardinti tikromis žuvusių partizanų pavardėmis, o jų budelius įkūnijančių romano veikėjų – Nachmano Dušanskio ir Jakovo Sinycino – pavardės, skirtingai nei partizanų atveju, pakeistos. 

Šiame romane nėra net užuominos apie tai, kad partizanai dėl Tėvynės laisvės aukojo savo gyvybes. Vietoj to nuolat pasakojama apie partizanų tuštinimąsi, seksą ir erotines svajones. Ypač niekingai ir neetiškai vaizduojamos narsiai savo gyvybe dėl Lietuvos rizikavusios partizanės. Pavyzdžiui, partizanės gyvenimas aprašomas taip: „ji nuėjo į tankmę ir ilgai ten tupėjo. Niekada nematėme jos verkiant, nes ji verkė kitu galu“; „Žemaiti, jei manote, atėjau čia tik tam, kad numautumėte man kelnaites ir kaip reikiant...“.

Be to, LLKS primena, kad Lietuvos nacionalinei premijai nuominuotinu laikomas M. Ivaškevičius LAF įkūrėją Kazį Škirpą viešai vadino Hitlerio šunimi ir pagrindiniu žydų žudynių Lietuvoje šaukliu. Taip pat šis rašytojas tvirtino, kad lietuvių kalbos ir tautos išgyvenimui būtina pripažinti W, Q, X raidžių jos abėcėlėje reikalingumą.

Susiję

Istorijos politika 5394648040315186279

Rašyti komentarą

  1. Kam apskritai galėjo šauti galvon šitą degradą nominuoti? O gal ne galvon šovė - ir kaip tik iš susižavėjimo jo "literatūriniu talentu"? ;)
    P.S. Pažiūrėjau, kad JAU paskyrė - ir atspėjau dėl priežasties. ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2018-12-06 22:08

      Kad atsakytume į tamstos klausimą reikėtų išsamiau sužinoti kandidatų šiai premijai gauti atrankos dėsnius.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-12-07 11:43

      joo,vakar pažiūrėjau nominantus ir pasakiau-bus Ivaškevičius.Kodėl? Todėl,kad taip myli išrinktąją tautą.O kaip kitaip šiais politkorektiškais laikais.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-12-12 19:43

      Atsakymas slypi žmonos tautybėje? Tada jo kūryba - interesų painiojimo/derinimo rezultatas. Tai jam trukdo būti objektyviam. Žinoma, gali būti ir papildomų itin malonių sutapčių...

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-12-06 23:43

    ...ir kodėl būtent tokie kriterijai yra taikomi pretendentams gauti premiją.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nieko neišmanau apie tas premijas, bet spėju, kad tikrasis kriterijus joms gauti yra sugėrimas su jų skirstytojais. O pastaraisiais metais dar prisideda leftizmas ir politkorekcija.

    Taip, tikrai apgailėtina dėl to degrado premijos. Reikėtų kokio nors viešai pastebimo protesto.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Šiaip, ko čia stebėtis? Ar pamiršote, kaip Pilėnų gynėjus dergę Baronas ir Mačiulis gavo KAM “Patriotų” premiją už "pilietinės ir patriotinės valios ugdymą", o lietuvių žudikė Brancoskaja - ordiną "Už nuopelnus Lietuvai"?

      Panaikinti
    2. Stebiuosi, kaip mes tai leidžiame.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2018-12-12 00:40

    „Kvaištelėję” kovotojai. Kažin, jei tą rašeivą palaikyti šaltoje drėgmėje ne vienerius metus, jei ne visada pavalgęs būtų, jei neturėtų vaistų susirgęs ar sužeistas... Ir visa tai - kiekvieną sekundę gresiant būti nužudytam ar sučiuptam ir nuvilktam pas sadistus su antpečiais.. Arba to rašeivos mamai, tėčiui tai tektų patirti... Kaip jis toks užaugo - su jokiu pabūklu neperšaunama sąžine? Ar jis ir yra dabartinio modernaus (nes antitautiško) mūsų švietimo produktas?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2018-12-12 00:49

    Slaugiau vienišą senuką giminaitį. Šizofrenija sirgo, visą laiką matė, ko nebuvo ir net negalėjo būti. Buvo labai sunku. Kai jau buvo palaidotas, visa tai, ką jis kliedėdavo, grįžo prisiminimuose ir pradėjau suprasti - jį kankino ne šiaip vaizdai, o labai gyvi prisiminimai to, ką asmeniškai teko patirti, kai teko bėgti, slapstytis, būti tardomam dėl jo paties, dėl šeimos narių, draugų.
    To, ką jų kartai teko patirti, užmiršti neįmanoma, to iš atminties neištrinsi, net jei per 50 m. praėjo. Labai jau „įspūdingas” gyvenimo tarpsnis tai buvo. Bet tokiems „supratingiems”, į kito gyvenimą taip „subtiliai įsijaučiantiems”, kaip šis ir jį panašūs veikėjai, tėra nemalonūs „praeities šešėliai”, trikdantys malonų laiko leidimą...

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item