Kun. Robertas Urbonavičius. Širdies transplantacija

bonuspastor-robertas.blogspot.com Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla: išmokyk mane takais tavo eiti. (Psalmės antifona) Prad...


Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla:
išmokyk mane takais tavo eiti.
(Psalmės antifona)

Pradedame Advento kelionę. Pirmas Advento sekmadienis. Kita liturginė spalva, pirmosios Advento žvakės uždegimas. Per keturias savaites keliausime Senojo Testamento pranašysčių takais, kol galiausiai išvysime pranašų žadėtąjį – Emanuelį – Dievą su mumis.

Šio sekmadienio liturgijoje nuolat minima širdis: štai Mišių introitas skelbia: „Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla, Viešpatie, viliuosi tavim, kad man neteks rausti, kad priešas dingsties neturės dėl manęs džiaugtis. Juk niekas šlovės nepraranda, kas tavim vilias“; šis tikinčio troškimas pakartojamas ir psalmės priegiesmyje: „Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla: išmokyk mane takais tavo eiti.“ Antrame skaitinyje Apaštalas Paulius prašo, „kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo mūsų Dievo ir Tėvo akyse, kai vėl ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais.“ Galiausiai Viešpats Jėzus Evangelijos ištraukoje įspėja: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo gardžių valgių, svaigalų ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai.“

Biblinėje kalboje, žmogaus širdis reiškia pačią žmogaus esmę, tai, kas jis iš tiesų yra. Širdies nuostata lemia visus žmogaus apsisprendimus, jo gyvenimo nuostatas. Todėl Šventajame Rašte, daug kartų minima „užkietinta širdis“, „akmeninė širdis“ ir žadama duoti naują, kūninę, širdį – atvirą Dievui ir Jo malonei.

Advento laikas yra puiki galimybė „širdies operacijai“ – savo nuostatų, dvasinio žvilgsnio pakeitimui. Jei supaprastinsime Adventą iki laiko skirto pasiruošti Kalėdoms ir tarp dovanų pirkimo bei namų tvarkymo, rasime laiko išpažinčiai – tai nebus tikrai tai, ko iš mūsų nori Viešpats. O Jis nori mūsų pačių, ne to, ką jam duodame ar ką dėl Jo darome, bet mūsų pačių. Viešpats Jėzus nori gyventi su mumis ir mumyse. Visada. Ne vien sekmadieniais, ar per šventes, bet VISADA. Esame pasaulyje, bet ne iš pasaulio ir ne pasauliui. Mūsų širdis – tai yra mūsų vidinis centras, - turi būti nukreiptas į Viešpatį.

Štai kodėl per kiekvienas Šv. Mišias, kunigas mus ragina: Aukštyn Širdis!  O mes atsakome: Keliame į Viešpatį! Turime visuomet žvelgti į Viešpatį, kad išliktume šio gyvenimo keliuose nesuklaidinti ir nepaklaidinti. Turime kartu su psalmininku kartoti: „Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla: išmokyk mane takais tavo eiti.“ Išmokyk, išmokyk mus Viešpatie, kasdienybėje gyventi taip, Kaip tau patinka, kad mūsų širdys būtų tvirtos nepeiktino šventumo, kad jos nebūtų apsunkusios nuo buities rūpesčių ir džiaugsmų. Atraskime per šį Adventą gailestingumo darbus, iš naujo išgyvenkime susitikimą su mus mylinčiu Viešpačiu skaitant Šventąjį Raštą, išmokime atsisakyti ne vien mėsos, kavos ar saldumynų, bet ir noro teisti kitus, noro išreikšti savo nuomonę, tuščio laiko švaistymo, pagaliau apsispręskime Kalėdas pradėti švęsti Kūčių vakare, o ne tada kai to nori prekybininkai. Nepirkime nereikalingų daiktų, geriau tuos pinigus paaukokime labdarai ar vargingai šeimai, kurią pažįstame. Ryžkimės teisiais darbais pasitikti ateinantį Kristų, kaip to prašo Mišių kolekta.

Dalyvavimas Mišių aukoje tepadeda mums, Viešpatie, praeinančių žemės vertybių sūkuryje dangiškąsias pamilti, nenykstančiųjų laikytis.
(Postkomunijos malda)

Susiję

Robertas Urbonavičius 5482376010242041729

Rašyti komentarą

  1. Išmokime atsisakyti "... noro teisti kitus, noro išreikšti savo nuomonę...". Čia propatrijos komentatoriams ;)

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item