Ekspertai: 2018-ieji buvo nesėkmingiausi ES istorijoje, nedelsiant būtinos reformos

alkas.lt Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių m...


Pasak Express.co.uk kalbintų užsienio analitikų, 2018 metais Europos Sąjunga (ES) išgyveno vienus iš kontraversiškiasusių metų savo istorijoje ir turi nedelsdama pasikeisti ir reformuotis, kad būtų išvengta tolesnės politinės ir demokratinės krizės, ypatingai demokratinio atskaitomumo atžvilgiu.

2018 metais drastiškai krito „taip vadinamų ES lyderių“ – Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) ir Vokietijos kanclerės Andgelos Merkel (Angela Merkel ) – reitingai dėl jų vykdomos politikos. E. Makrono reitingai ženkliai nukrito po geltonųjų liemenių protestų Prancūzijoje, kurie tęsiasi iki šiol. A. Merkel padėtis taip pat kebli, kai ji pasitraukė iš savo partijos – Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) – vadovės pareigų, tačiau visgi nusprendė toliau eiti kanclerės pareigas iki kitų rinkimų, tai taip pat komplikavo politinę padėtį Vokietijos vyriausybėje.

Lydso Trento universiteto Tarptautinės politikos dėstytojas Kostas Maronitas (Kostas Maronites) teigia, kad: „Iki šių dienų ES nepavyksta išspręsti tokių problemų kaip demokratinis neatskaitomumas, ideologinis šališkumas siekiant „nepasiekiamų“ fiskalinių ir biudžetinių tikslų bei bendros vizijos ir politikos, susijusios su migrantų krize, stoka. Nauja tokių ES lyderių karta kaip Italijos lyderis Mateo Salvinis (Matteo Salvini), Austrijos lyderis Sebastianas Kurcas (Sebastian Kurz) ir Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas (Viktor Orban) atvirai ginčija ir priešinasi Prancūzijos siekiams toliau plėsti ir gilinti ES integraciją“ ir atmeta esamą „Vokietijos hegemoniją užimtumo, imigracijos, mokesčių ir biudžeto klausimais“.

Jis taip pat mano, kad „nauji politiniai ir socialiniai pokyčiai – tokie kaip Brexit, ginčai dėl Italijos biudžeto, geltonųjų liemenių (gilet jaunes) protestai – rodo, kad ES jau nepavyksta įtikinti savo piliečių, jog jų klestėjimas ir gerovė priklauso nuo esamų ES politinių struktūrų ir ekonominių susitarimų.“

K. Maronitas taip pat pažymi, kad dėl šių reiškinių ES prarado daugelio valstybių narių pagarbą, ir kad ES piliečiai jaučiasi vis labiau atitolę nuo ES ir neturintys savo balso ES politikoje. ES „nenori demokratizuoti savo institucijų ir struktūrų, todėl tiek piliečiai, tiek valstybės narės jaučiasi neįtrauktos į imigracijos, aplinkos, ekonomikos ir gerovės strategijų ir direktyvų formulavimą,“ – sako K. Maronitas.

„Pirmiausia, Europa niekada nesugebėjo išgirsti žmonių – ES yra per toli nuo jų, per tolima, pernelyg sudėtinga, ir europiečiai, sąlyginai, net aiškiai nesupranta pačio ES tikslo ir naudos“ – teigia Prancūzijos advokatas Arnaudas Touatis (Arnaud Touati). Eksperto teigimu, „Europa yra susiskaldžiusi tarp federalistinės krypties ir nacionalinį suverenitetą ginančios krypties, todėl nesutarimai Europos Sąjungoje yra akivaizdūs.“

„ES būdas komunikuoti savo misiją yra išties „itin iškreiptas ir neteisingas“, nes nesiklausoma savo piliečių nuomonės, ypač susijusių su pagrindinėmis sritimis kaip migracijos ir ekonomikos klausimai“  teigia Varvicko universiteto garbės profesorius Džimas Šyldsas (Jim Shields). Jis taip pat pabrėžia, kad ES nepavyksta įveikti atstumo tarp savo ES institucijų ir piliečių, bandant ištaisyti Briuselio – kaip biurokratinės mašinos – įspūdį, ypatingai kai ES institucijos yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų. ES požiūris į du didelius praėjusio dešimtmečio iššūkius – ekonomines ir pabėgėlių krizes – parodė, kad ES dažnai negirdi, t.y. „kurčia“ savo žmonių rūpesčiams. Antrosios krizės sukelta ES nuodėmė – tai atverti laisvą migrantų judėjimą per vidaus sienas, tačiau neužtikrinant tinkamos išorės sienų apsaugos.

Pasak ekspertų, 2019 metai bus ES išbandymų laikas ir ypač per artėjančius Europos Parlamento rinkimus gegužės mėnesį, kuriuose bus brėžiama ES ateities vizija.


Susiję

Pasaulis 4727568114005959740
item