Mindaugas Šerna. Kas sieja pedofilijos bylą, „Matuko reformą“ ir kauniečių šeimos istoriją, arba Kas mus kvailina?
tiesos.lt Drąsius Kedys, Garliavos įvykiai, o svarbiausia – rezonansinė, per visą pasaulį nuskambėjusi Deimantės Kedytės istorija, pe...
https://www.propatria.lt/2018/11/mindaugas-serna-kas-sieja-pedofilijos_20.html
Drąsius Kedys, Garliavos įvykiai, o svarbiausia – rezonansinė, per visą pasaulį nuskambėjusi Deimantės Kedytės istorija, pedofilijos byla, kurios metu paslaptingai skrandžio turiniu užspringo mergaitės tėvas ir gynėjas, o netrukus nuo keturračio nuvirto ir žuvo vienas pagrindinių įtariamųjų Andrius Ūsas. Galiausiai visos pedofilijos bylos esmė – Deimantė Kedytė, daugiau nei 200 kaukėtų pareigūnų šturmuota, vaikų teisių specialistų įkalbinėta, mamos Laimutės Stankūnaitės drauge su advokatu Gintaru Černiausku prievarta atplėšta nuo globėjos kelių ir klykianti nunešta į automobilį, ir išvežta – ir iki pat šiandien nežinoma, kur ji toliau neva saugoma.
Mergaitės likimas iki šiol nežinomas. Kur mergaitė, nežino net prezidentė. Šimtai žmonių, kurie kasdien budėjo ir mūru stojo mergaitės ginti, šiandien liko paslėpti po žeminančiais epitetais – „patvoriniai“, „violetinė minia“, netgi „Rusijos agentai“. Jie tapo istorijos veidu, o pati mergaitė, tarsi koks nereikšmingas personažas, buvo nustumtas į užkulisius.
Nustumta ne atsitiktinai, o tų profesionalų, kurie geba manipuliuoti žmonių emocijomis ir jausmais. Ne kartą įsitikinome: jie gali modeliuoti tikrovę ir ją pateikti taip, kad daugeliui ji taps akivaizdžia tiesa ir realybe. Taigi, skambi frazė „daug kartų kartojamas melas virsta tiesa“ – ne koks atsitiktinių žodžių kratinys, o reiškinys, kuris įgyvendinamas nuožmiu ir sustyguotu darbu.
Dirbantys tokį darbą, atsakykite man – kiek kainuoja melą paversti tiesa?
Būsiu tiesmukas. Šį purviną darbą, kurio pasekmė – pasmerkta mergaitė, mano manymu, atliko viešųjų ryšių agentūros (toliau – VRA), kurių darbo specifika – užtikrinti komunikaciją tarp kliento ir tikslinės auditorijos. Ta auditorija gali tapti šalies visuomenė, kelios tautos ar net visas pasaulis. Jų paslaugas perka verslas, politikai, partijos, prezidentūros, ministerijos, merijos. Visi, kas turi pinigų ir kam reikalinga tokio tipo „pagalba“.
Viešųjų ryšių filosofijos apibrėžimas paprastas – reikia gauti visuomenės pritarimą ir palaikymą. Tuomet bus daug lengviau siekti tikslų. Būtent per viešuosius ryšius (vadinamąjį piar’ą) galima visuomenę supažindinti su pokyčiais ir ją prie jų pripratinti. Tai veiksmai, kuriais subjektas skleidžia informaciją ir siekia suformuoti tikslinių grupių požiūrį į tam tikrus reiškinius.
Tai yra puikus manipuliacijų žmonėmis apibrėžimas. Ir tai Lietuvoje yra l e g a l u.
Jų pagrindiniai instrumentai – žiniasklaida, televizija, radijo laidos, spauda, socialiniai tinklai ir nuomonių lyderiai, kitaip – „influenceriai“: garsūs ir žinomi, socialiniuose tinkluose turintys daug „sekėjų“. Tad pasitelkus VRA su visais jiems prieinamais kanalais, galima daryti tiesioginę įtaką visuomenei ar jos grupėms, paveikti jų mąstyseną ir įpročius.
Esame nuolat apsupti ir (pa-)veikiami srautais įvairios informacijos, kurios šaltinis ne visada aiškus, suprantamas ar net melagingas.
Manipuliacijos tapo mūsų kasdienybe.
Galime tik numanyti, kas nutinka, kai VRA nusamdo tie, kurie visiškai siekia ne bendro gėrio, o tik asmeninės naudos – bet kokia kaina. Panašu, kad jiems viešieji ryšiai – tai galimybė apsiginti ir įrankis (kontr-)atakuoti bei susidoroti su priešu, o tuo priešu dažnai tampame mes, eiliniai piliečiai, ir mūsų šeimos.
Tad ar galime tikėtis, kad nuo to esame apsaugoti, ypač tada, kai mūsų visuomenė tapo tokia pažeidžiama ir atvira manipuliacijoms, o valstybėje klesti korupcija?
Įžvalgieji man pritars pastebėję, kaip meistriškai ir per trumpą laiką iš rezonansą sukėlusios bylos buvo ištrinti svarbiausi raktažodžiai – „mergaitė“, „pedofilija“, „pedofilų klanas“, taip ir neįmintas personažas – šviesiaplaukis Aidas… Kaip ir nebuvo tirtas teisėjo Jono Furmanavičiaus vaidmuo šioje istorijoje. Išėjo užmarštin ir vaizdai, kaip mergaitė tarp daugelio nuotraukų su veidais, atrenka tas, kuriose užfiksuotų žmonių veidus atpažino. Daugelis pamiršo ir mergaitės pasakojimus, kaip ją tvirkino pedofilai. Kad būta ir tokių ekspertų, kurie pasirašė išvadą: mergaitė nefantazuoja.
Šį darbą, kurio pasekmė – nesuvokiamas mergaitės skausmas, galėjo atlikti tik VRA „ X“, kurias nusamdė klientai „Y“, iškėlę uždavinį – patraukti mergaitę iš istorijos centro, kaip didžiausią visuomenės emocinį dirgiklį ir pavojų tiems, kurie nori paslėpti tiesą, o vietoj jos visuomenės dėmesį nukreipti į nereikšmingas ir išgalvotas smulkmenas – jomis užliejant visus kanalus, žadinant aistras ir abejones. Būtina suskaldyti visuomenę – sukeliant tuščias diskusijas, ginčus… Galiausiai pasiųsti humoristus, kurie savo laidose pasišaipys ir iš pačios istorijos, ir iš tų, kurie joje dalyvauja, – prilipdys „patvorinių“ ir „violetinės minios“ etiketes, parodys šiuos sąmokslininkais ir kvailiais. O galiausiai nuteiks žmones taip, kad jie visus, kurie vis dar nenuklydę nuo istorijos esmės, tiesiog apeiti pasukiojus pirštą ties smilkiniu.
Siekiamas rezultatas – Istorija turi tapti TABU.
Netrukus pasipylė laidos, antraštės, kuriose buvo aptariamos ne esminės bylos detalės, o mergaitės gynėjų biografijos traukiant į viešumą įvairias pikantiškas jų gyvenimo detales, ieškant jų nuodėmių ir jas akcentuojant. Ir jau vien dėl to daug žmonių ėmė abejoti pačia mergaite ir jos patirtu skausmu.
Visa tai vadinama nuomonės formavimu ir būtent ši istorija yra idealus to pavyzdys. VRA pedofilijos bylą pavertė į nereikšmingą „patvorinių“ ir neaiškių asmenų susibūrimą.
Kas buvo tie užsakovai „X“ ir Viešųjų agentūra/-os „Y“?
Ši savo esme viena žiauriausių, atmintin įsirėžusi ir iki galo nesuvokiama istorija – tai mūsų visuomenės sąmoningumo, gebėjimo atskirti manipuliacijas, pilietiškumo ir vienybės testas, kuris apeliavo į kiekvieno mūsų sąžinę, žmogiškumą ir savaime atskleidė mūsų abejingumo lygį. Pasirodė, kad mes esame abejingi pačiai jautriausiai mūsų tautos ląstelei – vaikui, o tai reiškia, kad mūsų visuomenė sunkiai serga ir ji yra pavojuje.
Iškilo rimtas pavojus mūsų visų vaikams.
Vis dėlto kai kam atsivėrė galimybė iš to kaip reikiant užsidirbti, nes „testas“ atskleidė – vaikus Lietuvoje galima grobti ir tai galima padaryti prisidengus valstybės vardu. Sukčiavimo scenarijus įtakingam paprastas – vykdomas per „vaikų teisių apsaugos“ įstatymus, įvedant pataisas, kurios tėvus paverčia prižiūrėtojais, o vaikai tampa valstybės nuosavybe. Pataisos, kurios bendradarbiaujant teismams, vaikų teisių tarnyboms ir policijai, leistų supaprastinta tvarka atimti iš šeimų vaikus, o jų globą perduoti „globotojams. Jau ne pirmi metai, kai Lietuvoje tvirtinasi „globėjų“ verslas, kuris yra vaikų globos namų privatizacijos pasekmė.
Įgyvendinimas truko ne vienerius metus. Užtruko, nes visuomenė budi ir reaguoja, o tai reikalus apsunkina, tačiau ko negali padaryti suinteresuotos grupės vienos, tą gali padaryti drauge su VRA. Tereikia „užsiundyti“ žiniasklaidą, sukelti visuomenės reakcijas, tuo metu pateikti pataisas, o Seimas, spaudžiamas VRA, nubalsuoja taip, kaip reikia, ir reikalas sutvarkytas.
Taigi, tarp Deimantės, Matuko ir neseniai nuskambėjusios kauniečių šeimos dramų išryškėja bendras vardiklis – VRA į eterį paleistas informacijos srautas ir visuomenės elgesys.
Prisiminkime, kaip garsi Deimantės istorija buvo nuslopinta, nes nenaudinga, ir kokiu būdu, nes naudinga, garsinta Matuko tragedija. Naudinga, nes būtent tuo metu, kai visais kanalais buvo eskaluojama berniuko istorija, jos fone ir buvo prastumtos įstatymų pataisos, dar pavadintos „Matuko reforma“. Visuomenė, paveikta manipuliacijų, sukėlusių didžiules emocijas, buvo sutelkta vieningai nuomonei – NE SMURTUI ŠEIMOJE, bet nė neįtarė, kad jie tuo pačiu metu pasakė „taip“ ir toms įstatymų pataisoms, kurios tėvus paverčia grėsme savo vaikams. Tuo pačiu sutinka vaikus perleisti valstybei, nes patys tampa grėsme savo vaikams. Šiandien vaikai priklauso valstybei.
Kad būtų suvokta VRA manipuliacijų galia, reikia palyginti visuomenės elgseną ir reakcijas į tuos du labai panašius įvykius.
Kuo panašios ir kuo skiriasi šios dvi istorijos:
1. Abi negailestingos ir jose nukentėjo vaikai.
2. Abi pasiekė žiniasklaidą ir sulaukė emocingos visuomenės reakcijos.
3. Viena istorija virto TABU, jos kaltininkai neišaiškinti, o neabejingieji mergaitės likimui paversti „patvoriniais“, „violetine minia“ ir pan. Tyrimas ir byla vilkinami.
4. Kitos istorijos emocinė kreivė tendencingai kelta į viršų, pelnytai gavo tragedijos pavadinimą, kaltininkai išaiškinti, nuteisti, o pati istorija virto „Matuko reforma“.
5. Vienos istorijos žmonės ima vengti ir jos gėdytis, atsisako ja domėtis.
6. Kitą istoriją žmonės palaiko ir ją jautriai išgyvena iki pat atomazgos.
7. Abiejų istorijų sklaidai pajungtos VRA.
8. Viešųjų ryšių agentūros abejose istorijose paveikė visuomenę ir gavo norimus rezultatus.
Akivaizdu, kad į abi tragedijas pačioje pradžioje visuomenė sureaguoja vienodai, tačiau per laiką elgsena ir reakcijos ima skirtis. Tai įvyksta neatsitiktinai.
Išvada – abu procesai yra valdomi.
Stebėjome ir kauniečių šeimos istoriją. Ši istorija prasiveržė į žiniasklaidą, kaip ir minėtos istorijos. Visuomenė sureagavo. Atskleista daug nekompetencijos ir pažeidimų iš „specialistų“ pusės. Specialistai gindamiesi melavo, kad mama buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nors patikrinus jokio alkoholio neaptikta. Vaiką iš tėvo grobė skustagalvis nacių gerbėjas, ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, nacių atributikos viešinimą ir vis dar skolingas valstybei ženklias sumas.
Galime matyti, kad ši istorija jau eina atomazgos link. Po ilgo mėnesio visuomenės reakcijų dėka vaikai grąžinti tėvui, mama laukia teismo ne už vaiko sužalojimą, o už viešosios tvarkos pažeidimą. Vaikai grįžo į namus, bet jau sušukuoti kitaip – tylūs, visai kitokie, nei buvo. Akivaizdu, kad toks įvykis vaikus traumavo visam gyvenimui, todėl čia kyla esminis klausimas – kas atsakingas?
Ryškėja vienas labai akivaizdus bandymas formuoti mūsų požiūrį, kad valstybės institucijos, netgi tokios jautrios, kaip „vaikų teisės“, gali leisti sau klysti, būti kažko neapskaičiavusios, įdarbinti ne tuos žmones, leisti sau meluoti, smurtauti jėga paimant vaikus iš tėvų. Kitaip tariant, valdžia randa kaip pasiteisinti, todėl griežtos atsakomybės už tai vengia ir neprisiima. O štai tos pačios valstybės piliečiams, tėvams klysti negalima. Ji mūru stoja tarp vaikų ir tėvų, imasi bausti šeimas, kurios suklydo.
Kodėl tokia nelygybė? Kur lygių teisių aktyvistai? O gal čia tiesiog akivaizdi tiesa, kuri nesikeičia nuo seno – vergai niekad neturės tokių teisių, kaip vergvaldžiai, net jei rūbai šiandien jų panašūs ir iš išorės jų nebeatpažint. Ar ne graudu, kai skurstančios šeimos už vieną vaiką gauna 30 eurų per mėnesį, o „Globėjai“ – 1000 eurų? Kur čia logika, sąžinė ar moralė?
Lietuvos visuomenė per šiuos skaudžius įvykius ir jų dėka šiandien sukelta ant kojų. Akivaizdu, kad valstybė negina šeimos ir jai netalkina. Mūsų valstybė apleido šeimas.
Tad Emocinė visuomenės kreivė stabiliai kyla, vyksta didžiuliai protestai prie Seimo, mitingai miestų aikštėse. Ir jei ne socialiniai tinklai ir alternatyvi žiniasklaida, vargu ar apie tai sužinotume.
Iki tam tikro taško, emocinė visuomenės kreivė ir susidomėjimas Garliavos įvykiais, taip pat kilo – tai nėra didis pasiekimas. Tai labiau natūralu.
Todėl ir keliu klausimą – ar išlaikysime dėmesį ties tuo, kas svarbiausia šiandien? O šiandien svarbiausia stabdyti norvegiško kvapo įstatymų pataisas, grąžinti buvusius įstatymus, juos koreguoti taip, kad būtų pradėta teikti pagalbą šeimoms. Valstybė privalo prisiimti atsakomybę už savo klaidas.
Ir vos tik pareikalavome prisiimti atsakomybę, VRA imasi skleisti dėmesį nukreipti nereikšmingas detales.
„Pratyboms“ rekomenduoju pasiskaityti straipsnį ir pažiūrėti video (ČIA).
Arba ČIA.
Ar net tokios istorijos kaip ši (ČIA).
Ir ši (ČIA).
Manipuliacijos tęsiasi ir ČIA.
Kas laimės šiandien? Viešųjų ryšių agentūros ar visuomenės budrumas, ar pavyks visuomenę „išjungti“, kaip tai nutiko su Deimantės Kedytės istorija? Ar vėl būsime įtikinti, kad esame minia, kuri nepagrįstai nepasitiki valdžia, o gal net esame Kremliaus agentai?
Tai svarbu, nepamirškim. Tačiau pirmiausia mes turime pabandyti rasti sąsajas tarp mūsų ir to, kas vyksta mūsų valstybėje. Neįtikėtina, bet labai akivaizdu, kad visų istorijų pabaigos, vienaip ar kitaip susijusios su mūsų reakcijomis į jas. Kuo aktyvesnė ir pilietiškesnė yra visuomenė, kol ji nesitraukia ir iki pat galo reikalauja teisingumo, tuo didesnė tikimybė, kad teisingumas gali būti pasiektas.
Mes ir tik mes esame toji jėga, kuri savo dėmesiu ir atkaklumu galime nuvesti savo valstybę į tiesos ir klestėjimo kelią arba savo abejingumu ją pastūmėti į korupciją ir melą.
Susimąstykim: iš šeimų atimta tūkstantis vaikų, o viešojoje erdvėje išgirstame vos kelias istorijas. Vos kelias! Kodėl nežinome, kur dingo Deimantė Kedytė? Kodėl žiniasklaida tyli?
Ir jei ne kauniečių drama, prasiveržusi pro „konfidencialumo“ gniaužtus, kuri, beje, pasirodė ne didžiausiuose – „Delfi“, „15min“, „Lrytas“, o miesto dienraštyje, tai mes ir toliau ramiai gyventume iliuzijoje. Akivaizdu, kaip mūsų žinojimas ir reakcijos yra tiesiogiai priklausomos nuo žiniasklaidos ir to, kaip ji tai atskleidžia. O valdžios balsavimai susiję tiesiogiai su mūsų reakcijomis, kurias iki šiol vienaip ar kitaip nukreipia VRA.
Neignoruokim fakto, kad populiarioji žiniasklaida Lietuvoje – tai didžiulis verslas, ketvirtoji valdžia, turinti didžiulę įtaką ir formuojanti mūsų pasaulio vaizdą – vienus įvykius pagarsindama, kitus cenzūruodama. Ir jei tai gali vykti komercinėje žiniasklaidoje, tai privalome siekti, kad to nedarytų LRT, kuris išlaikomas mūsų pinigais. LRT turi būti objektyvus, atstovauti Lietuvos žmonėms ir kelti mūsų tautos dvasią, o ne tarnauti privatiems interesams, dar blogiau – Lietuvą žlugdančioms ideologijoms. Ar žinote, kad LRT vadavimo žygiai jau prasidėjo? Vargu. Lietuvoje svarbiausi dalykai sumenkinami tiek, kad informaciniame šiukšlyne nė nepastebimi.
Šiandien žmonės nesidomi Deimante Kedyte. Mes tyliai ignoruojam šią mergaitę, dingusią drauge su savo mama, nors ši ją vežusi į viešbučius susitikti su suaugusiais vyrais ir šie ją glamonėję. Žiniasklaida savo abejingumu pasmerkė šią mergaitę nežiniai, nors kartais ir matome, kaip atkakliai ir drauge su valstybe ji tariamai gina kitus vaikus. Mes nustojome domėtis tuo, kas iš ties mūsų valstybei svarbu, mes nustojome būti pilietiški ir domėtis savo valstybės gyvenimu. Nustojom ir nebesuprantam, kas darosi ne atsitiktinai, o dėl mentalinės prievartos.
Šokiruojantis faktas – šiandien žiniasklaida teigia: Deimantės Kedytės, pedofilijos byla išgalvota. Tiesiog, to nebuvo.
Netikėta vaga pasisukęs šis straipsnis sako – mūsų tautą ištiko nelaimė, todėl privalome išlaikyti dėmesį ties tuo, kas išties svarbu, ieškoti patikimų šaltinių, autoritetų. Mūsų valstybės žmonėms žūtbūt reikia mokytis skirti tikra nuo netikro. Reikia išmokti filtruoti informacinį srautą. Mums reikia plėsti tikros ir nepriklausomos žiniasklaidos tinklą, kaip atsvarą tai, kurios tikslas „smegenis mums plauti“. Ir kuo greičiau tai pripažinsime, tuo greičiau visi drauge imsimės ją kurti. Tokia, mažų mažiausiai, privalo būti ir LRT.
Atėjo laikas galvoti ne tik apie žiniasklaidos žodžio laisvę, bet ir kaip pakelti žiniasklaidą į naują dorovės lygį – tai apie atsakomybę už žodį. Ir jei negalime pakeisti žiniasklaidos verslų, tai mes patys galime tapti dora žiniasklaida. Mums reikia daugiau tikrų žurnalistų, tyrėjų, kurie atsidavusiai tarnautų bendram gėriui ir teisingumui, savo tautai – taptų atsvara viešųjų ryšių „grobuonims“.
Mergaitės likimas iki šiol nežinomas. Kur mergaitė, nežino net prezidentė. Šimtai žmonių, kurie kasdien budėjo ir mūru stojo mergaitės ginti, šiandien liko paslėpti po žeminančiais epitetais – „patvoriniai“, „violetinė minia“, netgi „Rusijos agentai“. Jie tapo istorijos veidu, o pati mergaitė, tarsi koks nereikšmingas personažas, buvo nustumtas į užkulisius.
Nustumta ne atsitiktinai, o tų profesionalų, kurie geba manipuliuoti žmonių emocijomis ir jausmais. Ne kartą įsitikinome: jie gali modeliuoti tikrovę ir ją pateikti taip, kad daugeliui ji taps akivaizdžia tiesa ir realybe. Taigi, skambi frazė „daug kartų kartojamas melas virsta tiesa“ – ne koks atsitiktinių žodžių kratinys, o reiškinys, kuris įgyvendinamas nuožmiu ir sustyguotu darbu.
Dirbantys tokį darbą, atsakykite man – kiek kainuoja melą paversti tiesa?
Būsiu tiesmukas. Šį purviną darbą, kurio pasekmė – pasmerkta mergaitė, mano manymu, atliko viešųjų ryšių agentūros (toliau – VRA), kurių darbo specifika – užtikrinti komunikaciją tarp kliento ir tikslinės auditorijos. Ta auditorija gali tapti šalies visuomenė, kelios tautos ar net visas pasaulis. Jų paslaugas perka verslas, politikai, partijos, prezidentūros, ministerijos, merijos. Visi, kas turi pinigų ir kam reikalinga tokio tipo „pagalba“.
Viešųjų ryšių filosofijos apibrėžimas paprastas – reikia gauti visuomenės pritarimą ir palaikymą. Tuomet bus daug lengviau siekti tikslų. Būtent per viešuosius ryšius (vadinamąjį piar’ą) galima visuomenę supažindinti su pokyčiais ir ją prie jų pripratinti. Tai veiksmai, kuriais subjektas skleidžia informaciją ir siekia suformuoti tikslinių grupių požiūrį į tam tikrus reiškinius.
Tai yra puikus manipuliacijų žmonėmis apibrėžimas. Ir tai Lietuvoje yra l e g a l u.
Jų pagrindiniai instrumentai – žiniasklaida, televizija, radijo laidos, spauda, socialiniai tinklai ir nuomonių lyderiai, kitaip – „influenceriai“: garsūs ir žinomi, socialiniuose tinkluose turintys daug „sekėjų“. Tad pasitelkus VRA su visais jiems prieinamais kanalais, galima daryti tiesioginę įtaką visuomenei ar jos grupėms, paveikti jų mąstyseną ir įpročius.
Esame nuolat apsupti ir (pa-)veikiami srautais įvairios informacijos, kurios šaltinis ne visada aiškus, suprantamas ar net melagingas.
Manipuliacijos tapo mūsų kasdienybe.
Galime tik numanyti, kas nutinka, kai VRA nusamdo tie, kurie visiškai siekia ne bendro gėrio, o tik asmeninės naudos – bet kokia kaina. Panašu, kad jiems viešieji ryšiai – tai galimybė apsiginti ir įrankis (kontr-)atakuoti bei susidoroti su priešu, o tuo priešu dažnai tampame mes, eiliniai piliečiai, ir mūsų šeimos.
Tad ar galime tikėtis, kad nuo to esame apsaugoti, ypač tada, kai mūsų visuomenė tapo tokia pažeidžiama ir atvira manipuliacijoms, o valstybėje klesti korupcija?
Įžvalgieji man pritars pastebėję, kaip meistriškai ir per trumpą laiką iš rezonansą sukėlusios bylos buvo ištrinti svarbiausi raktažodžiai – „mergaitė“, „pedofilija“, „pedofilų klanas“, taip ir neįmintas personažas – šviesiaplaukis Aidas… Kaip ir nebuvo tirtas teisėjo Jono Furmanavičiaus vaidmuo šioje istorijoje. Išėjo užmarštin ir vaizdai, kaip mergaitė tarp daugelio nuotraukų su veidais, atrenka tas, kuriose užfiksuotų žmonių veidus atpažino. Daugelis pamiršo ir mergaitės pasakojimus, kaip ją tvirkino pedofilai. Kad būta ir tokių ekspertų, kurie pasirašė išvadą: mergaitė nefantazuoja.
Šį darbą, kurio pasekmė – nesuvokiamas mergaitės skausmas, galėjo atlikti tik VRA „ X“, kurias nusamdė klientai „Y“, iškėlę uždavinį – patraukti mergaitę iš istorijos centro, kaip didžiausią visuomenės emocinį dirgiklį ir pavojų tiems, kurie nori paslėpti tiesą, o vietoj jos visuomenės dėmesį nukreipti į nereikšmingas ir išgalvotas smulkmenas – jomis užliejant visus kanalus, žadinant aistras ir abejones. Būtina suskaldyti visuomenę – sukeliant tuščias diskusijas, ginčus… Galiausiai pasiųsti humoristus, kurie savo laidose pasišaipys ir iš pačios istorijos, ir iš tų, kurie joje dalyvauja, – prilipdys „patvorinių“ ir „violetinės minios“ etiketes, parodys šiuos sąmokslininkais ir kvailiais. O galiausiai nuteiks žmones taip, kad jie visus, kurie vis dar nenuklydę nuo istorijos esmės, tiesiog apeiti pasukiojus pirštą ties smilkiniu.
Siekiamas rezultatas – Istorija turi tapti TABU.
Netrukus pasipylė laidos, antraštės, kuriose buvo aptariamos ne esminės bylos detalės, o mergaitės gynėjų biografijos traukiant į viešumą įvairias pikantiškas jų gyvenimo detales, ieškant jų nuodėmių ir jas akcentuojant. Ir jau vien dėl to daug žmonių ėmė abejoti pačia mergaite ir jos patirtu skausmu.
Visa tai vadinama nuomonės formavimu ir būtent ši istorija yra idealus to pavyzdys. VRA pedofilijos bylą pavertė į nereikšmingą „patvorinių“ ir neaiškių asmenų susibūrimą.
Kas buvo tie užsakovai „X“ ir Viešųjų agentūra/-os „Y“?
Ši savo esme viena žiauriausių, atmintin įsirėžusi ir iki galo nesuvokiama istorija – tai mūsų visuomenės sąmoningumo, gebėjimo atskirti manipuliacijas, pilietiškumo ir vienybės testas, kuris apeliavo į kiekvieno mūsų sąžinę, žmogiškumą ir savaime atskleidė mūsų abejingumo lygį. Pasirodė, kad mes esame abejingi pačiai jautriausiai mūsų tautos ląstelei – vaikui, o tai reiškia, kad mūsų visuomenė sunkiai serga ir ji yra pavojuje.
Iškilo rimtas pavojus mūsų visų vaikams.
Vis dėlto kai kam atsivėrė galimybė iš to kaip reikiant užsidirbti, nes „testas“ atskleidė – vaikus Lietuvoje galima grobti ir tai galima padaryti prisidengus valstybės vardu. Sukčiavimo scenarijus įtakingam paprastas – vykdomas per „vaikų teisių apsaugos“ įstatymus, įvedant pataisas, kurios tėvus paverčia prižiūrėtojais, o vaikai tampa valstybės nuosavybe. Pataisos, kurios bendradarbiaujant teismams, vaikų teisių tarnyboms ir policijai, leistų supaprastinta tvarka atimti iš šeimų vaikus, o jų globą perduoti „globotojams. Jau ne pirmi metai, kai Lietuvoje tvirtinasi „globėjų“ verslas, kuris yra vaikų globos namų privatizacijos pasekmė.
Įgyvendinimas truko ne vienerius metus. Užtruko, nes visuomenė budi ir reaguoja, o tai reikalus apsunkina, tačiau ko negali padaryti suinteresuotos grupės vienos, tą gali padaryti drauge su VRA. Tereikia „užsiundyti“ žiniasklaidą, sukelti visuomenės reakcijas, tuo metu pateikti pataisas, o Seimas, spaudžiamas VRA, nubalsuoja taip, kaip reikia, ir reikalas sutvarkytas.
Taigi, tarp Deimantės, Matuko ir neseniai nuskambėjusios kauniečių šeimos dramų išryškėja bendras vardiklis – VRA į eterį paleistas informacijos srautas ir visuomenės elgesys.
Prisiminkime, kaip garsi Deimantės istorija buvo nuslopinta, nes nenaudinga, ir kokiu būdu, nes naudinga, garsinta Matuko tragedija. Naudinga, nes būtent tuo metu, kai visais kanalais buvo eskaluojama berniuko istorija, jos fone ir buvo prastumtos įstatymų pataisos, dar pavadintos „Matuko reforma“. Visuomenė, paveikta manipuliacijų, sukėlusių didžiules emocijas, buvo sutelkta vieningai nuomonei – NE SMURTUI ŠEIMOJE, bet nė neįtarė, kad jie tuo pačiu metu pasakė „taip“ ir toms įstatymų pataisoms, kurios tėvus paverčia grėsme savo vaikams. Tuo pačiu sutinka vaikus perleisti valstybei, nes patys tampa grėsme savo vaikams. Šiandien vaikai priklauso valstybei.
Kad būtų suvokta VRA manipuliacijų galia, reikia palyginti visuomenės elgseną ir reakcijas į tuos du labai panašius įvykius.
Kuo panašios ir kuo skiriasi šios dvi istorijos:
1. Abi negailestingos ir jose nukentėjo vaikai.
2. Abi pasiekė žiniasklaidą ir sulaukė emocingos visuomenės reakcijos.
3. Viena istorija virto TABU, jos kaltininkai neišaiškinti, o neabejingieji mergaitės likimui paversti „patvoriniais“, „violetine minia“ ir pan. Tyrimas ir byla vilkinami.
4. Kitos istorijos emocinė kreivė tendencingai kelta į viršų, pelnytai gavo tragedijos pavadinimą, kaltininkai išaiškinti, nuteisti, o pati istorija virto „Matuko reforma“.
5. Vienos istorijos žmonės ima vengti ir jos gėdytis, atsisako ja domėtis.
6. Kitą istoriją žmonės palaiko ir ją jautriai išgyvena iki pat atomazgos.
7. Abiejų istorijų sklaidai pajungtos VRA.
8. Viešųjų ryšių agentūros abejose istorijose paveikė visuomenę ir gavo norimus rezultatus.
Akivaizdu, kad į abi tragedijas pačioje pradžioje visuomenė sureaguoja vienodai, tačiau per laiką elgsena ir reakcijos ima skirtis. Tai įvyksta neatsitiktinai.
Išvada – abu procesai yra valdomi.
Stebėjome ir kauniečių šeimos istoriją. Ši istorija prasiveržė į žiniasklaidą, kaip ir minėtos istorijos. Visuomenė sureagavo. Atskleista daug nekompetencijos ir pažeidimų iš „specialistų“ pusės. Specialistai gindamiesi melavo, kad mama buvo apsvaigusi nuo alkoholio, nors patikrinus jokio alkoholio neaptikta. Vaiką iš tėvo grobė skustagalvis nacių gerbėjas, ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, nacių atributikos viešinimą ir vis dar skolingas valstybei ženklias sumas.
Galime matyti, kad ši istorija jau eina atomazgos link. Po ilgo mėnesio visuomenės reakcijų dėka vaikai grąžinti tėvui, mama laukia teismo ne už vaiko sužalojimą, o už viešosios tvarkos pažeidimą. Vaikai grįžo į namus, bet jau sušukuoti kitaip – tylūs, visai kitokie, nei buvo. Akivaizdu, kad toks įvykis vaikus traumavo visam gyvenimui, todėl čia kyla esminis klausimas – kas atsakingas?
Ryškėja vienas labai akivaizdus bandymas formuoti mūsų požiūrį, kad valstybės institucijos, netgi tokios jautrios, kaip „vaikų teisės“, gali leisti sau klysti, būti kažko neapskaičiavusios, įdarbinti ne tuos žmones, leisti sau meluoti, smurtauti jėga paimant vaikus iš tėvų. Kitaip tariant, valdžia randa kaip pasiteisinti, todėl griežtos atsakomybės už tai vengia ir neprisiima. O štai tos pačios valstybės piliečiams, tėvams klysti negalima. Ji mūru stoja tarp vaikų ir tėvų, imasi bausti šeimas, kurios suklydo.
Kodėl tokia nelygybė? Kur lygių teisių aktyvistai? O gal čia tiesiog akivaizdi tiesa, kuri nesikeičia nuo seno – vergai niekad neturės tokių teisių, kaip vergvaldžiai, net jei rūbai šiandien jų panašūs ir iš išorės jų nebeatpažint. Ar ne graudu, kai skurstančios šeimos už vieną vaiką gauna 30 eurų per mėnesį, o „Globėjai“ – 1000 eurų? Kur čia logika, sąžinė ar moralė?
Lietuvos visuomenė per šiuos skaudžius įvykius ir jų dėka šiandien sukelta ant kojų. Akivaizdu, kad valstybė negina šeimos ir jai netalkina. Mūsų valstybė apleido šeimas.
Tad Emocinė visuomenės kreivė stabiliai kyla, vyksta didžiuliai protestai prie Seimo, mitingai miestų aikštėse. Ir jei ne socialiniai tinklai ir alternatyvi žiniasklaida, vargu ar apie tai sužinotume.
Iki tam tikro taško, emocinė visuomenės kreivė ir susidomėjimas Garliavos įvykiais, taip pat kilo – tai nėra didis pasiekimas. Tai labiau natūralu.
Todėl ir keliu klausimą – ar išlaikysime dėmesį ties tuo, kas svarbiausia šiandien? O šiandien svarbiausia stabdyti norvegiško kvapo įstatymų pataisas, grąžinti buvusius įstatymus, juos koreguoti taip, kad būtų pradėta teikti pagalbą šeimoms. Valstybė privalo prisiimti atsakomybę už savo klaidas.
Ir vos tik pareikalavome prisiimti atsakomybę, VRA imasi skleisti dėmesį nukreipti nereikšmingas detales.
„Pratyboms“ rekomenduoju pasiskaityti straipsnį ir pažiūrėti video (ČIA).
Arba ČIA.
Ar net tokios istorijos kaip ši (ČIA).
Ir ši (ČIA).
Manipuliacijos tęsiasi ir ČIA.
Kas laimės šiandien? Viešųjų ryšių agentūros ar visuomenės budrumas, ar pavyks visuomenę „išjungti“, kaip tai nutiko su Deimantės Kedytės istorija? Ar vėl būsime įtikinti, kad esame minia, kuri nepagrįstai nepasitiki valdžia, o gal net esame Kremliaus agentai?
Tai svarbu, nepamirškim. Tačiau pirmiausia mes turime pabandyti rasti sąsajas tarp mūsų ir to, kas vyksta mūsų valstybėje. Neįtikėtina, bet labai akivaizdu, kad visų istorijų pabaigos, vienaip ar kitaip susijusios su mūsų reakcijomis į jas. Kuo aktyvesnė ir pilietiškesnė yra visuomenė, kol ji nesitraukia ir iki pat galo reikalauja teisingumo, tuo didesnė tikimybė, kad teisingumas gali būti pasiektas.
Mes ir tik mes esame toji jėga, kuri savo dėmesiu ir atkaklumu galime nuvesti savo valstybę į tiesos ir klestėjimo kelią arba savo abejingumu ją pastūmėti į korupciją ir melą.
Susimąstykim: iš šeimų atimta tūkstantis vaikų, o viešojoje erdvėje išgirstame vos kelias istorijas. Vos kelias! Kodėl nežinome, kur dingo Deimantė Kedytė? Kodėl žiniasklaida tyli?
Ir jei ne kauniečių drama, prasiveržusi pro „konfidencialumo“ gniaužtus, kuri, beje, pasirodė ne didžiausiuose – „Delfi“, „15min“, „Lrytas“, o miesto dienraštyje, tai mes ir toliau ramiai gyventume iliuzijoje. Akivaizdu, kaip mūsų žinojimas ir reakcijos yra tiesiogiai priklausomos nuo žiniasklaidos ir to, kaip ji tai atskleidžia. O valdžios balsavimai susiję tiesiogiai su mūsų reakcijomis, kurias iki šiol vienaip ar kitaip nukreipia VRA.
Neignoruokim fakto, kad populiarioji žiniasklaida Lietuvoje – tai didžiulis verslas, ketvirtoji valdžia, turinti didžiulę įtaką ir formuojanti mūsų pasaulio vaizdą – vienus įvykius pagarsindama, kitus cenzūruodama. Ir jei tai gali vykti komercinėje žiniasklaidoje, tai privalome siekti, kad to nedarytų LRT, kuris išlaikomas mūsų pinigais. LRT turi būti objektyvus, atstovauti Lietuvos žmonėms ir kelti mūsų tautos dvasią, o ne tarnauti privatiems interesams, dar blogiau – Lietuvą žlugdančioms ideologijoms. Ar žinote, kad LRT vadavimo žygiai jau prasidėjo? Vargu. Lietuvoje svarbiausi dalykai sumenkinami tiek, kad informaciniame šiukšlyne nė nepastebimi.
Šiandien žmonės nesidomi Deimante Kedyte. Mes tyliai ignoruojam šią mergaitę, dingusią drauge su savo mama, nors ši ją vežusi į viešbučius susitikti su suaugusiais vyrais ir šie ją glamonėję. Žiniasklaida savo abejingumu pasmerkė šią mergaitę nežiniai, nors kartais ir matome, kaip atkakliai ir drauge su valstybe ji tariamai gina kitus vaikus. Mes nustojome domėtis tuo, kas iš ties mūsų valstybei svarbu, mes nustojome būti pilietiški ir domėtis savo valstybės gyvenimu. Nustojom ir nebesuprantam, kas darosi ne atsitiktinai, o dėl mentalinės prievartos.
Šokiruojantis faktas – šiandien žiniasklaida teigia: Deimantės Kedytės, pedofilijos byla išgalvota. Tiesiog, to nebuvo.
Netikėta vaga pasisukęs šis straipsnis sako – mūsų tautą ištiko nelaimė, todėl privalome išlaikyti dėmesį ties tuo, kas išties svarbu, ieškoti patikimų šaltinių, autoritetų. Mūsų valstybės žmonėms žūtbūt reikia mokytis skirti tikra nuo netikro. Reikia išmokti filtruoti informacinį srautą. Mums reikia plėsti tikros ir nepriklausomos žiniasklaidos tinklą, kaip atsvarą tai, kurios tikslas „smegenis mums plauti“. Ir kuo greičiau tai pripažinsime, tuo greičiau visi drauge imsimės ją kurti. Tokia, mažų mažiausiai, privalo būti ir LRT.
Atėjo laikas galvoti ne tik apie žiniasklaidos žodžio laisvę, bet ir kaip pakelti žiniasklaidą į naują dorovės lygį – tai apie atsakomybę už žodį. Ir jei negalime pakeisti žiniasklaidos verslų, tai mes patys galime tapti dora žiniasklaida. Mums reikia daugiau tikrų žurnalistų, tyrėjų, kurie atsidavusiai tarnautų bendram gėriui ir teisingumui, savo tautai – taptų atsvara viešųjų ryšių „grobuonims“.
64 komentarai
Pagarba už įžvalgas ir optimizmą. Jūsų straipsnį analizuosiu su studentais.
Kad gal niekam per daug jūsų kvailinti ir nereikia. Ir taip esate kvaila, tamsi minią. O be viso to dar ir pikta ir tulžinga. Gerai, kad jūsų nėra daug.
Daug ir nereikia. Užtenka ir vieno procento. Tvarka Lietuvoje bus pasiekta.
Pagarba autoriui. Už taiklius ir drąsius pastebėjimus. Už tiesų žodį.
Organizuosite Spalio revoliuciją?
Ačiū, autoriau. Turime neužmigti ir budėti, nes blogis darosi vis aršesnis. Tauta- esame jėga.Dabar užpultas ne vienas mūsų vaikas , bet klastingai užpulta šeimos institucija, mūsų egzistencijos pagrindas. Turime netylėti. Kaip neapsakomai džiugu, kad matosi vis nauji, jauni, drąsūs veidai...Yra vilties, kad mūsų Tėvynėje įsigalės teisė , teisingumas, tikėjimas, moralė...Tepadeda mums Dievas.
Šitas sąmojis neveikia nė jokiame lygmenyje. Jei tai apskritai buvo sąmojis.
O juk liguista, psichinio sutrikimo požymių turinti reakcija (pvz. "Anonimiškas 2018-11-20 15:19") atskleidžia gana iškalbingą "progresyvistų" stovyklos vaizdą. ;)
Čia ne sąmojis - čia pacientui simptomų paūmėjimas. Pamiršo, nabagas, savo antpsichozinių dozę išgerti. ;)
Aš neturiu smagesnės pramogos, kaip skaityti komentarus propatrijoje...:)))
Turėjau galvoje ne visus komentarus, žinoma. Pvz., anonimiško 16.01 komentaras - rašytas doro ir sąžiningo žmogaus.
Man vis iškyla klausimas, kodėl Kedžių byloje niekas niekada konkrečiai neįvardijo VIENO PAGRINDINIO dirigento, kaltininko, labiausiai suinteresuoto asmens? Ar bent konkretesnės nusikaltėlių grupės, kuri būtų atsakinga už šią bylą? Visi kalba apie pasaulinį pedofilų tinklą, bet iš to fakto jokios naudos. Kitose bylose bemat surandamas didžiausias kaltininkas, atpirkimo ožys, kurį visi visais įmanomais būdais stengiasi nulinčiuoti, kaip kad vargšės Šakalienės atveju. O kas Kedžių byloje tampo virvutes?
Šita kvailio kvailystė verta dėmesio. Dėl savo ypatingo, įžūlaus kvailumo. Kvailystė, nė trupučio nesigedijanti savo kvailumo yra pavojinga. Galima būtų dėti prie YouTube klasikos buduliams - zeitgeist, pasakas kaip amerikieciai slepia ateivius ir išsilaipinimą Mėnulyje filmavo kino studijoje arba dar panašių
tu >2018-11-20 17:42, primityviai kartojiesi. Atsibodai.
Unknauwn rašė : "vargšės Šakalienės"
Įdomu per kurią vietą (neskaitant barnevarne ideologijos) Šakalienė yra vargšė?
Ačiū.
o šis tekstas - ne manipuliacija? Suprantu, visiems superjautriems kovotojams ir jų mobilizuotojams į protestą reikia įspūdingos istorijos (archetipinis didvyris Kedys, auka mergaitė, piktasis klanas), aiškaus priešo (prieš tai pedofilai, dabar norvegė Šakalienė), bet inteligentišku ir kritiškai mąstančiu save laikantis žmogus vargu ar imtųsi aiškintis kokios vaiko paėmimo akcijos vykdytojo pažiūros ar šukuosena, ir ko netyrė prokurorai teisėjos merkantiliškai sukurptame skandale, atvedusiame ją iki Seimo. Autorius elgiasi lygiai taip pat kaip skandalais mintanti žiniasklaida, o esminė klaida - kad viena visiškai nedramatiška (lyginant su ankstesniais Kauno ir Kėdainių įvykiais) bet pamokanti istorija Kaune yra tiek sureikšminama, jog dėl to reikia pradėti pūsti pavojaus trimitus "Šakalienės reforma puola!". Blaiviai ir santūriai apie tai parašė Maldeikienė, o kiti elgiasi taip pat, kaip ekstradicijos laukianti teisėja.
http://www.maldeikiene.lt/stabdykime-isterija-del-vaiko-teisiu-apsaugos-istatymo/
Viskas vyksta pagal dėsnį:, kyla laisvės vėjas, neša bangą ji stiprėja ir didėja, taip vyksta amžinai, melas susipainiojo į kamuolį, ir pradėjo didėti, jis jau labai matomas,jau paprasta akimi, taip buvo ir per Sąjūdį, visos VRA skleidė melą bet juo jau daugelis nebetikėjo, istorija kartojasi.
Akivaizdu, kad skaitėt tik pirmą pastraipą. :)
Nes minit tai, ko net nėra straipsnyje.
Beja, kritiškas mąstymas, arba tikėjimas, kad mes esam tokio mąstymo, ne visada yra būtent tai, kas iš tikro yra kritinis mąstymas.
O aš maniau, kad jau pasimokė iš Garliavos istorijos - juk taip buvo apmulkinti! Pasirodo kvailybė yra amžina. Neatsistebiu, kaip įmanoma taip aklai tikėti nesąmonėmis, sukurtomis primityvaus vyruko, nudojusio psichotropinius vaistus su alkoholiu ir jo seserimi, gan primityvia, protingesnio žodžio nesugebančia išstenėti moterėle. Apie jos tėvus net nekalbu. Kaip taip nuprotėti, Jūs man pasakykite?
O mane ima pyktis, kad tiek daug kvailų žmonių moka rašyti
Viskas šiame pasaulyje tampa preke, taip pat vaikai. Tai labai žiauru ir tai yra reketas. O su reketininkais reikia kovoti įvairiausiais ginklais, manau net ir šaunamaisiais. Pildosi apokaliptinis Goja paveikslo 'Saturnas ryja savo vaikus' scenarijus.
Nuprotėjimas - tai lindėjimas Pro patria ir beargumentis priešinančių komentarų kepimas.
Nebūkit toks savikritiškas.
Garliavos įvykiai buvo prieš rinkimus, dabar vaikų atiminėjimas - irgi prieš rinkimus. Tai jau panašu į sisteminį metodą, tik kokio psichologinio efekto siekiama?
Iš tiesų Saturnas (arba Graikijos mitologijos dievybė Kronas) rijo savo vaikus iš baimės, kad jie neatimtų iš jo valdžios - toks yra mitologinis siužetas. Nemanau, kad šiandieniams Lietuvos įvykiams Saturono/Krono alegorija yra tinkama.
Kas dėl Garliavos įvykių, tai kažkodėl M. Šerna ir Kedžių šalininkai smerkia ir nuteisia motiną, bet ne tetą, taip pat prieš dukters motiną smurtavusį tėvą ir pan. Kodėl tuo atveju vaikui likti su tikra mama blogai, o štai dabartiniais atvejais jau gerai? Bijau, kad ten manipuliacijų buvo (ir bijau, kad labai daug) ir iš kitos, Kedžių familjos pusės. Taip pat nemanau, kad tie įvykiai būtų labai jau stipriai susiję su Šakalienės-Majausko įstatymo prastūmimu, praėjus daugeliui metų.
Turbūt dar bijote kad ir Ūsą kedžių familija prigirdė?
Mane "motinos" teisumu įtikino Gintaras Černiauskas. Jeigu pedofilijos byloje paprastą kirpėją imasi ginti vienas iš brangesnių Lietuvos advokatų tai gali reikšti tik vieną - pedofilų aukštesniuose Lietuvos visuomenės sluoksniuose tikrai nebus.
P.s gal kas žinot kiek šeimų dėl atimtų vaikų darbar atstovauja Černiauskas?
Na, nežinau... "Nuprotėjimas" lyg ir reikštų, kad tas čia "besisklaidantis" ir idiotiškus komentarus kepantis anoniminis padaras kažkada proto TURĖJO - o tai LABAI jau abejotina prielaida. ;)
Advokatai imasi bylos, jei žino, kad tikrai priteis klientui žalos atlyginimą ar kitas sumas. Todėl jie pradžioje dirba nemokamai, nes iš priteistos sumos susitaria gauti atlyginimą už darbą procentais (pvz. nuo išloštos sumos 10 procentų). Pasakojo pažįstamas advokatas. Todėl neskleisk, neišmanydamas, nesąmonių, apie brangius advokatus, dirbančius už neaiškius pinigus. Advokatai nei vienas nedirbs už dyką - o geri advokatai gerai ir uždirba. Užtat Černiauską samdo žmonės, kurie žino esą teisūs. Lietuvoje dar egzistuoja teisė, nors politikai savanaudiškai kišasi ir daug pakenkia žmonėms (taip kaip pakenkė Stankūnaitei, norėdami padėti nusikaltėlių Kedžių familijai. Žinoma, jie tą darė iš kvailumo ir tikėdamiesi surinkti neišmanėlių žmonių balsus - tik jiems nepasisekė, nes apsikvailino. O tie apkvailinti žmonės, kaip autorius ir toliau skiedžia nesąmones (nes neišmano nei teisės, nei turi blaivaus proto).
Ar pats tiki, ką rašai? Ar neatrodo, kad tavo logika nuėjo klystkeliais?Kartais užtenka pasižiūrėti į sistemos pasirinktinę poziciją, kad sugebėtum susiorienti, kas teisus, kas ne. Išverstakūrių buvimas toje istorijoje irgi daug ką pasako. Jau vien, kad tokia istorija nutiko, nesvarbu, kas teisus, o kas ne, rodo, kad sistema supuvusi. O kad Černiauskas yra gerasis samarietis, tai gali jį išsirinkti Kauno meru. Už tat Černiauską, kuris dirba ne už dyką, nusamdė geroji kirpėja už sėkmės mokestį. Ir tikriausiai nežinai, kad advokato sėkmės mokestis mūsų šalyje diskutuotinas. Tikriausiai matei Černiausko ir kirpėjos sutartį, kur jis numatytas.
Nevarbu, kaip Černiauskas gavo atlyginimą, man tai nerūpi - bet kokiu atveju tiesa laimėjo, nes šmeižto sumanytojai nuteisti už vaiko tvirkinimą ("teta" bus parvežta ir teisiama). Man tik liūdna, kad Lietuvoje yra žmonių, net iš autoritetingų žmonių tarpo, kurie neapgynė niekuo nekaltos šmeižiamos, bet nereikšmingos jaunos moters,neapsaugojo jos vaiko, bet kuo greičiausiai patikėjo ir lėkė ginti prasisiekusių sovietmetyje spekuliantų su jų atžalomis: narkomanu sūnumi ir aferiste dukra teisėja. Va, čia tai turi būti jums gėda. Nieko jūs nesugebate apginti, neapginsite ir tų vaikų, atimamų iš tėvų, nes jums nauda svarbesnė, lengviau ginti korumpuotus teisininkus, kurie vaišina blynais ir kuriuos gindami jūs įsivaizduojate reikšmingais, negu vargšę, apšmeižtą niekuo nekaltą jauną moterį.Netgi keista, kad šį kartą, Kručkauskų atveju palaikėte tuos nereikšmingus tėvus. Todėl maniau, kad pasimokėte, bet iš autoriaus rašliavos supratau- kad tokie nepasimoko NIEKADA.
Mielieji, juokinga ir graudu, bet autoriaus žodžių teisingumą paliūdija ir...čia plūstelėjusi jau visai "kito plauko" komentuotojų dvasia. Ar pastebite? Ar atskiriate? Skiriamasis šios dvasios bruožas- visada TIESĄ SUMAIŠYTI SU MELU...Visada...Aš perskaičiau autoriaus straipsnį ir man ten buvo viskas suprantama ir aišku nuo pradžios iki galo...Pabandyk iššifruoti kokio nors(nerodysiu, susipraskit) kalbėtojo mintis ir pamatysite suplaktą tiesą su melu ir didelį susipainiojimą ir didelį neaiškumo tyčinį stūmimą...
Todėl, kad Tamsta jau susigyvenai su melu.
Tai, visgi, kas tie x and you?
Y- tai telefono korekcija
As nesuprantu negi taip baisu ivardinti ta asmeni. Tai yra musu kandidatas i Presidentus ponas Skvernelis. Jis jau senai naudojo metodus kaip paversti zmones pedofilais ir sukurti jiems kaltinimus. Sitas zmogus jau dirbo kaip susidorojantis asmuo kai rinkome Adamku. Tuo metu keli kandidatai buvo paversti pedofilais ir pasodinti i kaliuze, o siuo metu jie istremti i Europa, kad daug nesneketu. Tiesiog gal verta paanalizuoti Skvernelio gyvenima truputi labiau? Ir rasime visus atsakymus.
Iš vienos pusės gaila, kad Delfinai ar VSD ėmėsi šio portalo, bet iš kitos pusės, tai pagyvina diskusiją, kad dar labiau įsitikintum tuo, kas normaliam žmogui ir taip aišku.
Anonimiškas 10;07, pastebėjimas labai tikslus, pasirodė ,,kito plauko'', tai rafinuotas melas,didieji mąstytojai yra pasakę:,,Jei žmogus turintis daug žinių, gerų sugebėjimų, o panaudoja juos blogiui, tuo jis daugiau atneša žalos''.
Autorius visiškai teisus dėl vykdomų manipuliacijų. Garliavos byla - labai geras pavyzdys. Byla "smirdi" iš tolo, "teisėsauga" "supjovė grybą", bet vietoj normalaus tyrimo ir aiškaus info pateikimo eina manipuliacinė ir kiršinanti "deza". Rezultatas - suburiamos aršiai priešiškos "tikinčiųjų" bendruomenės su fanatizmo elementais (kas matosi ir komentaruose). Klausimas tik, ar tas susiskaldymas yra šalutinis nepilnai pavykusio "smegenų plovimo" produktas, ar siektas tikslas (o nuo to priklauso ir kur užsakovų dairytis).
Lietuva čia nėra kokia nors ypatinga išimtis - užtenka pasižiūrėti, kaip Vakaruose žmogeliams plaunamos smegenys dėl "varkšū pabėgėliū", "seksualiniū mažumū tiaisiū", ar net JAV prezidento Trampo - "visū pažangiū žmoniū priešo" ir kokį vaidmenį tame atlieka tos autoriaus minimos VRA (įskaitant purvasklaidą).
Ikyriam anonimui Anonimiškas2018-11-21 10:35. Siame amziuje populiaru tiesa paversti melu ir mela tiesa. Tai vadinama postmodernizmu. Tuo cia ir uzsiemi smeizdamas ir izeidinedanas autoriu ir jo straipsni supratusius zmones. Kad pats negali suprasti paprastu ir visiems blaiviam mastantiems zmonems lengvai suprantamu dalyku, parodo, kad esi nupirktas, iskrypelis arba silpno proto, arba tau taikitini visi trys apibudinimai. Kitaip cia netrolintum. Tau mama valkata, parduodanti savo vaikus atrodo geresne uz mama drausminancia savo vaikus, koreguojant bloga elgiesi? Aisku, kad tokia mama niekada neparduos vaiko iskrypeliams, gal todel esi sukyles pries tokias mamas? Advokatas Cerniauskas, isneses is namu rekiancia Kedyte sukryziuotom kojom, yra geras advokatas? Advokatams yra leista smurtauti pries svetimus vaikus? Kedyte yra tik daiktas grazintas anstoliu tikriesiems seimininkams? Ir kas su ja padaryta yra didzioji paslaptis? Ir durniui, aisku, kad slepiami yra tik nusikaltimai, visi geri darbai yra viesinami. Tai tas valstybes konfindecialumas grobiant vaikus yra reikalingas tik paslepti valstybes ir jos atstovu nusikaltimus! Tai esi kvailesnis uz durniu. Ir tavo zodziu gausumas ir manipuliacijos tai irodo!
Šiandien man kilo mintis: kodėl smerkiame žiauriai kūdikį iš tėvo rankų plėšusį vaikų „gynimo specialistą”? Juk jis tik perėmė Garliavoje pasidarbavusių Skvernelio tam palaimintų policininkų pavyzdį! Skvernelis juk nebuvo už smurtą, taikytą vaiko, kieme susirinkusių piliečių bei LT vėliavos atžvilgiu kaltinamas?? Priešingai - jis (už tai?) ir premjeru patapo, ir dar apie prezidento sostą svajoja! Tai kas Ismailovui po jo smurtinio išpuolio uždraus apie tą patį svajoti? --- Manyčiau, Autoriaus straipsnį galėtų papildyti dar ir Klaipėdoje nužudytos manekenės dėdės LRT TV laidoje išsakyta mintis apie tai, jog akivaizdžiai trukdoma tirti žūties bylą, o prokurorai, kurių PAREIGA GINTI VISUOMENĖS INTERESĄ (nuteisti ar išteisinti teismo pareiga), elgiasi priešingai, vilkina, ir akivaizdžiai nenori perduoti bylos teismui. Ar ne iš tos pačios kompanijos pinigingas „kažkas”, valdantis prokurorus? (O dar senesnius laikus prisiminus - Vilniaus Naujamiestyje gyvenusi kažkurio Seimo nario padėjėja iš Klaipėdos, atskleidusi juodus Seimo nario darbus, apie juos prasitarusi, ir po jo apsilankymo pas ją nužudyta, o žudikas taip ir nenustatytas). Bylą ar ne A.Kudabienė iš TV3 tyrė?
pagarba 14,53 pritariu Jums ir palaikau Jus. O tai kad komentaruose suaktyvėjo šakalienės ir iškrypėlių gynėjai rodo tai kad straipsnis pataikė į dešimtuką
Nuoširdus ačiū už puikų, logišką straipsnį!
anonimiškas21,49 jūs užsiminėte apie Klaipėdoje nužudytą manekenę.Tikriausiai žinote kad nukentėjusiūjų pusę ty,žuvusios manekenės šeimą atstovauja advokatas černiauskas, tas pats Garliavos " didvyris". Tai manau ir yra atsakymas kodėl byla nejuda teisingumo link.
Man tai labiausiai patiko , kad Smvernelis per iškilmingą minėjimą paskelbė , jog tai viskas netiesa , o Sadūnaitė yra įžvalgi , liko pažeminta viešai ministerio , ar čia jau ir yra tas kultūringasis specialistų "profesionalų " išvados baigtis? Darbas yra vykdomas kruopščiai ir bus tikra išvada dar paskelbta.Kantrybės ir pirmyn į išėjimą iš tos miglos , nėra prasmės gilintis į rietenas. Yra istorinis atvejas , kai vaikas buvo paimtas , pasinaudojant jėgos struktūromis , o tie pareigūnai, ar pamąstė apie savo vaikus , atlikdami duotą įsakymą klykiantį vaiką draskyti , kaip šakalai gamtoje draskė grobį į savo pusę , vaikui to nenorint. Laikas parodys teisybę ir patarčiau pažiūrėti teisybei į akis.
Vaiką tvirkino seniai, liepdami piešti "sysalus, ir versdami nekęsti niekuo nenusidėjusios, mylinčios vaiką motinos, - jie nuteisti, "teta" bus teisiama už daugybę nusikalstamų veikų, kai bus parvežta, bet glušiai kaltina policiją, kuri išgelbėjo vaiką iš nedorėlių rankų, kaltina Šakalienę su Žiobiene, nors įstatymą priėmė Seimas, jo tinkamai nevykdo vaikų tarnybos, nes Vyriausybė nepasirengė jo vykdymui. Tai ar gali būti didesnių glušių? Tie, kuri slepia ar pritaria nusikaltimams - patys turi nusikaltėlio sąmonę ir tik būdami labai bailūs, to nedaro, bet bent palaiko nusikaltėlius.
Sadūnaitės išsišokimas Seime turėjo tik tokią naudą, kad greičiau bus parvežta šmeižikė iš JAV - gerai pasistengė Sadūnaitė. Kartais ir glušiai ką nors gero nuveikia.
Kaip atsibodo buki fanatikai - ir dar su baudžiauninko sindromu ("caras tai geras - tik valdininkai blogi")...
Įdomu, ar čia užvartota, ko nereikėjo, ar atvirkščiai - nepavartota, ko reikėjo? :)
Aciu uz straipsni. Teisingas. Laikas kurti judejima KUR KEDYTE. panasu kad like lt zmoniu dauguma siltai sedintys begalviai, kurie del savo kedes spalvas maino kaip chameleonai, kas labai pravartu gudruciams manipuliatoriams valdzios menkystoms ir piarscikams. Is Biednystes ir baimes. Visuomene po truputi ibauginama ir blaiviam sirdies balsui prasiversti vietos nelieka
Apie kokius balsus 2009 metais kliedi? Būtent tada tinklapių komentaruose pasirodė D. Kedžio pagalbos prašymai. Ir niekas nepuolė iškart šią istoriją tikėti. Tik po šūvių Kaune istorija įgavo atgarsį visuomenėje. Man asmeniškai atvėrė akis akivaizdus pakišimas su pistoletu, vardiniu, iš kurio nešaudyta, o pakištu kaip vizitinė kortelė. Tavo komentarai tik įrodo autoriaus teisumą, 100%.
Ačiū už straipsnį. Kai pagalvoji, kokių "specialybių" šiais laikais esama.. Viešųjų ryšių specialistai.. Tiesa nebėra tokia svarbi, svarbiau gerai pasirodyti, gerai atrodyti, gražiai pakalbėt, sukurti įvaizdį..
Todėl, kas esmė yra negalinčių savęs apsiginti vaikų pradanginimo. Ar gali garantuoti, kad jie ne papuola į prekybos organais tinklus. Vie tai, kad daugiausiai jais domisi Italijos, labiausiai garsėjančios prekyba žmonėmis, organizacijos verčia susimąstyti
Nemanau, kad autorius pasakė viską. Šioje istorijoje už viešuosius ryšius, formavusius tinkamą visuomenės nuomonę, svarbesni buvo labai nevieši ryšiai, prispaudę teisingumo organus priimti reikiamus sprendimus, o valdžią turinčius privertę tylėti ("aš nieko nežinau" - šnibždėjo viena, "viskas išgalvota" - sakė kitas). Kokia jėga galėjo juos, atrodytų, nemenką galią turinčius, priversti taip elgtis? Ta jėga, kuri turi daug neviešos informacijos apie kiekvieną svarbesnį valstybės asmenį. Jei ta nevieša informacija yra rimta, tai vien jos pakanka bet kurį paslapčių turintį teisininką ar politiką "paimti už tam tikros vietos". Kas užsakovas, klausėte?
Manau, kad tai žmogus turintis labai didelį svorį
anonimiskiems=bu ka gal viams , manantiems ir toliau galy kvailinti , ir blizgantiems erudicija , aciu Dievui vis daugiau salyje zmoniu sugebanciu suprasti vaigrobiu ir valdziagyviu manipuliacijas , jau nebe URA TOVARISCIAI , tauta pabudo , laukit auksinio pendelio .
Dėkoju už str.
Tiek jau laiko praėjo, bet dėl Garliavos įvykių tikrai nežinau kame tiesa. Tik vis keletas neišaiškintų dalykų byloje yra ir jie palikti nežinomybėje, bet labai keista, kad nuteisti jau yra. Todėl negaliu tikėti šia byla,jei yra joje neišaiškintų dalykų.Jei norite įrodyti, kad teisinga byla, tai prašom išspreskite nežinomuosiud.
Puikus straipsnis, aciu Jums ir tiems kurie neabejingi. Si istorija ne tik Lietuvoj gyvenanciu istorija. Ji gyva iki siol salyse, tarp zmoniu, kurie ja seka su pasibaisejimu. Salyse kur yra teisingumas, kur vaikas, neigalus, pencininkas, neisskiriami, bet atvirksciai, susilaukia daug didesnio demesio ir pagalbos is Valstybes ir visuomenes. Tai ka pagrindiniai Lietuvos laikrasciai spausdina apie Garliavos byla, normalioj teisinej valstybej galetum perskaityti tik TABLOIDE t.y. siukslinej spaudoj kuri skirta zemiausio lygio publikai. L.Ryto kaip kurie zurnalistai labai ten tiktu. Noriu priminti kad pedofilijos byla yra ir zudyniu byla. Kokios jegos kokie klanai ivelti. Tai ne Prezidentas, tai ne Skvernelis, jie tik paklusnus vykdytojai uz ju nugaros VSD.
Straipsnio autorius kaltina Viešųjų ryšių agentūras, bet juk jos savo iniciatyva kažin ar dirba? Juk yra užsakovai - įvairūs sorošinio tipo pinigų šaltiniai ir kt. Ar ne laikas būtų juos žymiai griežčiau "apskaityti", o dar geriau, kaip Vengrijoje, - uždrausti.
Acto garintojo iš Venckienės patvorio "išmintis". О gal šiaip angažuotas ir darbuojasi violetiniams banditams.
O gal šiaip nupušusio liberastiko kliedesiai pagal nuvalkiotas praplautsmegeniams pritaikytas klišes apie "patvorius" beigi 'violetinius banditus"? ;)
Nea - geriausia yra pasodinti už antivalstybinę veiklą. Ir ilgam. Ir su išplėstiniu (ar kaip jis ten vadinasi) turto konfiskavimu. ;)
Rašyti komentarą