Laisvūnas Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (V)

propatria.lt nuotr. Pirmoji dalis – ČIA , antroji – ČIA , trečioji – ČIA , ketvirtoji – ČIA . VU Filologijos fakulteto profesorius ...

propatria.lt nuotr.
Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA, trečioji – ČIA, ketvirtoji – ČIA.

VU Filologijos fakulteto profesorius Vytautas Ališauskas perskaitė pranešimą „Europietiškoji istorija: ar visada buvome europiečiais“. Pranešimo pradžioje prelegantas rado reikalą nukrypti nuo temos ir pasidalino savo apmąstymais apie tai, kas yra Lietuvos interesai. Tai labai įdomus pasažas, kurį verta pacituoti:

Kokia keista problema kai mes kalbame apie Lietuvą Europoje šiandien. Visi, na netgi tokie nuosaikesni ES kritikai ar Europos jungimosi, federalizacijos (šitas žodis jau mano nuomone yra pasenęs, bet pavartosiu jį dėl aiškumo) oponentai ir priešininkai iš karto sako, kad Lietuvos interesai turi būti pirmiausia. Šitas teiginys atrodo tiek akivaizdus, kad jo nuginčyti neįmanoma, nes turbūt net kiekvienas federalizacijos šalininkas naktį užkluptas, pažadintas sakytų „taip, taip, žinoma, be abejonės“ ir tučtuojau užmigtų vėl ramia sąžine. Bet kai mes turime šiandien klausimą „kas yra Lietuvos interesai?“, mes turime labai aiškiai atsakyti, „kas ta Lietuva?“, kuri turi tuos, kitus ar trečius interesus. Kieno interesai Lietuvoje? – Karbauskio? Maksimos? MG Baltiko? Konservatorių? Socialdemokratų? Liberalų nebelabai yra, jie savo interesus, atrodo, daugiau mažiau realizavo tam kartui...  Dar galėčiau čia pavardinti gydytojų, gaisrininkų, menininkų ar tų paprastų žmonių, kurie vos suduria galą su galu gaudami varganą pensiją... Kurie interesai? Interesai tų, kurie Lietuvą mato kaip aktyvų politinį veikėją Europoje ar tų, kurie mano, kad Lietuva turi integruotis į (nebūtinai atviru tekstu tai sakydami) tą postbizantinį civilizacinį lauką? Ar tų, kurie šiandien jau matome labai aiškiai sako (tai jau yra nebe vienas žmogus ir ne du) jog mūsų kelias turi būti su Kinija? Kas yra tie, kurie atstovaus Lietuvos interesui Europoje ir kuris bus „pirmiausia“? Atkreipkite dėmesį į tą žodį „pirmiausia“. Reiškia vardan Lietuvos intereso turi būti atmetamas bendras Europos interesas. Viskas yra puiku išskyrus, kas tą interesą  išsakys ir kas yra legitimiai įgaliotas – ta vyriausybė, kuri bus po šitos ar Karbauskio, ar prezidentas, prezidentė, kuri bus po šitos prezidentės. Kuris?

Tai, be abejo, yra gryniausia demagogija ir intelektualinis sukčiavimas. Prof. V. Ališauskas bando pavaizduoti, neva Lietuvos intereso sąvoka neturi jokio apibrėžto turinio, nes neva neaišku į kokį subjektą sąvoka nurodo. Iš tikrųjų Lietuvos intereso sąvoka turi apibrėžtą turinį ir nurodo į apibrėžtą politinį subjektą: Lietuvos interesai yra lietuvių politinės tautos interesai.  Šiam turiniui suvokti net nereikia giliau perprasti politinę filosofiją. Pilnai užtenka antikinės literatūros – dalyko, kurį prof. V. Ališauskas dėsto – šiokio tokio išmanymo. Antikinėje literatūroje nuolat kalbama apie politines dorybes ir dorybingus valstybės vyrus, kurie atstovavo ir gynė ne savo asmeninius ar grupinius, bet politinės tautos, tai reiškia  – visos valstybės, interesus.

Pereikime prie pagrindinės prof. V. Ališausko pranešimo dalies, kurioje jis bando atsakyti į pranešimo pavadinime išsikeltą klausimą. Prelegento pateiktą traktuotę pakankamai adekvačiai galima pristatyti citata:

Ir šiandien mes turime labai paprastą klausimą, ar visada buvome europiečiai? [...] Jeigu mes norime atsakyti politiškai, tai, be jokios abejonės, mes turime tiesiai šviesiai atsakyti, kad iki šiol mes europiečiais niekada nebuvom, nors daugybę kartų bandėme jais būti ir pačiu geriausiu atveju mūsų europietiškumas pasižymėjo tuo, kad tapdavome Europos procesų subjektais, tik niekas mūsų neklausdavo.  [...] Šia prasme mes buvom tik tokie groteskiniai europiečiai. Šiandien mes atsiduriame visai kitoje situacijoje [...] ne taip, kaip Gegužės konstitucijos metais, kuri taip ir nebuvo įgyvendinta, ir atsidūrėme vėl už Europos ribų, konstitucija tik simbolinė data ir referencijos taškas, bet vis dėlto šiandien mes jau esame visiškai realiai europiečiai, kadangi pačia banaliausia prasme mes esame... Neturiu aš paso, ten užrašyta „Europos Sąjunga“ ant paso dabartinio...  Galima parodyti bet kam ir pasakyti „mes esame europiečiai!“. 

Koks filosofinis moralas ar politinis? Moralas yra paprastas. Lietuvos istorinis procesas yra paženklintas simbolinio europietiškumo ir bandymo į jį patekti ir nuolatinės faktinės politinės nesėkmės [...]. Antras dalykas. Vis dėlto naujos epochos pradžioje mes kažkokiu būdu sugebėjome įveikti šitą istorinę nesėkmę, iš dalies nedidelio stebuklo dėka ir kelių žmonių neįtikėtino užsispyrimo dėka, nes labai nedaug reikėjo, kad mes būtumėm tokie pat europiečiai, kaip baltarusiai, gal net mažiau, nes baltarusiai vis dėlto didelė ir galinga valstybė. Trečias dalykas: šito proceso dėka mes apskritai nebeturėtumėm kelti tokio klausimo kiek, kaip ir kodėl mes esame europiečiai. Ne tik dėl to, kad ant mūsų paso užrašyta, bet dėl to, kad tai yra mūsų faktinė tikrovė. Ir bet koks bandymas šitaip klausti reiškia tiktai viena: mes vėl atsiduriame ant dviejų pasaulių ribos, ir vėl nerandame tos kalbos, kuria mes galime kalbėti, ir esame kaip Šalkauskis, kuris rašo tai rusiškai, tai prancūziškai, o iš tikrųjų mokomės lietuviškai trumpam laikui iš naujo, gal kam nors tai bus įdomu, o gal ir ne. 

Prelegento išsikeltas klausimas „ar visada buvome europiečiai?“ yra klausimas apie tai, kokiems civilizaciniams ir geopolitiniams regionams istorijos eigoje priklausė Lietuva. Civilizacinių ir geopolitinių regionų apibrėžimas, priklausomybės tokiems regionams kriterijai, tokių regionų ribų nustatymas yra rimti teoriniai klausimai. Visiškai akivaizdu, kad šių klausimų prof. V. Ališauskas nesugeba iškelti ir analizuoti moksliniu lygiu. Prelegantas neranda reikalo išaiškinti, ar apie civilizacinį ar apie geopolitinį regioną kalba, nesuformuluoja priklausomybės kriterijų. Prof. V. Ališausko panešimui būdingas beviltiškas civilizacinės ir geopolitinės priklausomybės „Europai“ suplakimas, dėl kurio ji tapatinama su ES – jai žlugus nebebūtume „europiečiai“, nors net sovietai mus laikė „Vakarais“? Pranešime visiškai nutylima iškeltam klausimui itin svarbi „europinės“ sąmonės formavimosi istorija – tai, kad pats žodis „Europa“ pradedamas šiek tiek plačiau vartoti tik nuo XV amžiaus, o įsitvirtino tik XVIII amžiuje. Prelegentas savavališkai deklaruoja, kad Gegužės 3-iosios konstitucijos įgyvendinimas būtų reiškęs Lietuvos priklausomybę Europai. Kodėl būtent Gegužės 3-iosios konstitucija turėtų būti „simbolin[e] data ir referencijos tašk[u]“? Kodėl ne pvz. Lietuvos statutai, kurie galiojo tris šimtus metų? Lietuvos statutai buvo nepakankamai europietiški teisės aktai? Neaišku, kodėl viena Abiejų Tautų Respublikos dalis (Lenkija) laikoma „Europa“, kita (LDK) – ne. Ar V. Ališauskas mano, kad per XVIII a. pabaigos ATR reformas galutinai likvidavus valstybingumo likučius, o lietuviams visiškai sulenkėjus Lietuva pagaliau būtų tapusi „tikra Europa“? Argumentas, kad sėkmingą, galutinį ir neatšaukiamą tapimą pačiais tikriausiais europiečiais parodo užrašas ant paso, iš viso skamba kaip anekdotas. Kai liberalkomunistine ideologija besivadovaujantis ES šalių politinis elitas sužlugdys NATO ir parduos Baltijos šalis Rusijai, profesorius, nebeturintis abejonių dėl Lietuvos priklausymo Europai, galės pamojuoti savo pasu.

Apie prof. V. Ališausko pranešimą tenka daryti tą pačią išvadą, kaip apie kitų konferencijos prelegentų pasisakymus – pranešimas neatitinka net bakalauranto referatui keliamų reikalavimų ir laikytinas šarlatanizmo apraiška. Įdomu pastebėti, kad filologas V. Ališauskas, anksčiau save pozicionavęs kaip filosofą ir teologą, pastaruoju meru pakeitė profilį ir viešojoje erdvėje save ėmė pozicionuoti kaip politikos ekspertą. Nors jo nekompetencija politologijoje yra akivaizdi (žr. ČIA ir ČIA), „teisingos“ ir „pažangios“ pažiūros garantuoja nuolatinę vietą žiniasklaidoje ir valdiškų intelektualų forumuose.

Kartu su V. Ališausko pranešimu tinka aptarti diskusijoje išsakytą Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto profesoriaus Andriaus Bielskio repliką. Štai ką jis pasakė:

Su 4-ais metais, įstojus į Europos Sąjungą šitas klausimas [ar esame europiečiai], mano nuomone, turėtų būti uždarytas, nes tiesiog mes esame organiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis. [...] Priklausymas Vakarų krikščionybei jau pats savaime daro Lietuvą vakarietiška arba europietiška visuomene.

Prof. A. Bielskio pastaboje randame lygiai tą pačią traktuotę, kaip V. Ališausko pranešime, ir lygiai tuos pačius trūkumus. Kaip ir V. Ališauskas, M. Romerio universiteto profesorius ignoruoja „europietiškumo“ sampratos istoriją. Panašu, kad kalbėdamas apie Europos „krikščioniškumą“ jis net nežino, kad „Europa“ istoriškai išsirutuliojo iš Vakarų krikščionijos ir yra rezultatas jos ilgalaikės destrukcijos, kurios viršūne galima laikyti atsisakymą net paminėti Europos krikščioniškas šaknis Lisabonos sutartyje. Taigi „Europa“ tikėtinai yra itin antikrikščioniškas darinys, ir kvalifikuotas ekspertas turėtų rimtai vertinti ir kruopščiai analizuoti tokią galimybę. Kaip ir V. Ališauskas, A. Bielskis nesugeba apsibrėžti, ar jis kalba apie civilizacinę, ar apie geopolitinę Lietuvos priklausomybę. Priklausymas Vakarų krikščionybei reiškia Lietuvos priklausymą tam tikram regionui civilizacine, o ne geopolitine prasme. Net priklausymas ES nereiškia, kad „esame organiška Europos ir Vakarų pasaulio dalis“, t.y. neatšaukiamai priklausome tam pačiam geopolitiniam regionui kaip įtakingiausios ES šalys. Buvome, esame ir būsime pakraštys, kuris visada gali būti parduotas arba apleistas; ką kritišku momentu sugeba nuveikti ES, gerai parodė Rusijos agresijos prieš Gruziją ir Ukrainą atvejai. Prof. A. Bielskis parodo tą pačią nekompetenciją, kaip ir prof. V. Ališauskas. Pastarąjį suprasti (bet ne pateisinti) dar galima – Filologijos fakultetas nėra vieta, kur užsiimama tokiais klausimais. A. Bielskio nekompetencijos atvejis rimtesnis, nes verčia kelti klausimą, ko vertas Mykolo Romerio universiteto  Politikos mokslų institutas, jei jo profesorius nesuvokia fundamentalių perskyrų ir nesugeba jų pritaikyti Lietuvos atvejui. 

Apibendrinsime atliktą konferencijos pranešimų ir pasisakymų diskusijose analizę. Analizė rodo, kad politikos mokslo šviesuliai, atstovaujantys svarbiausius politologinės minties centrus, mokslinėje konferencijoje pademonstravo pasibaisėtiną minties skurdą, įmantriau kalbant – intelektualinę impotenciją. Tai dar būtų pusė bėdos. Iš tikrųjų reikalai daug blogesni. Konferencijos diskursas teoriniu požiūriu vertintinas kaip šarlataniškas, o politiniu požiūriu – kaip antivalstybinis. 

Apie kiekvieną analizuotą pranešimą teko padaryti išvadą, kad jo kokybė neatitinka net bakalauranto referatui keliamų reikalavimų, ir kad pranešimas laikytinas šarlatanizmo apraiška. Šarlatanas, suvokiantis, kad užsiima šarlatanizmu, yra intelektualinis aferistas. Nė vienas iš prelegentų nėra tiek neadekvatus, jog nesuvoktų ką daro. Šarlatanu ir intelektualiniu aferistu laikytinas politikos ekspertu apsimetantis filologas prof. V. Ališauskas; šarlatane ir intelektualine aferiste laikytina TSPMI docentė N. Putinaitė, vieną po kito publikuojanti šarlataniškus opusus; šarlatanai ir intelektualiniai aferistai yra konferencijos šeimininkai – doc. P. Aleksandravičius ir prof. V. Šlapkauskas, o jų vykdomas projektas yra intelektualinė afera. LMT skyrė finansavimą šarlataniškam P. Aleksandavičiaus ir V. Šlapkausko projektui, ir kaip galima numatyti, už to projekto atlikimą jie sėkmingai atsiskaitys. Niekam ne paslaptis, kad tokios pat kokybės yra daugelis LMT finansuojamų projektų, o tai verčia LMT laikyti įstaiga, sistemingai globojančia bei dengiančia šarlatanus ir intelektualinius aferistus.

Išskirtinio dėmesio šiame šarlatanų ir intelektualinių aferistų sambūryje nusipelno TSPMI direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas. Jis yra atsakingas už pagrindinio šalies politologinio židinio mokslo ir studijų kokybę. Šarlatanė N. Putinaitė yra jo įstaigos darbuotoja. R. Vilpišauskas išklausė jos pranešimą ir galėjo pats savo ausimis ir akimis įsitikinti tuo, ką privalo žinoti ir be jokios abejonės puikiausiai žino. R. Vilpišauskas globoja ir dangsto ne tik N. Putinaitę, bet ir kitus panašius veikėjus. TSPMI mokslas ir studijos jo vadovavimo laikotarpiu buvo nusmukdytos iki apgailėtino lygio, o institute įsivyravo šarlatanai, akademinio verslo veikėjai ir antivalstybinės ideologijos adeptai (žr. ČIA, ČIA, ČIA ir ČIA).

TSPMI kaip mokslo ir mokymo įstaigos statusas yra išskirtinis – strateginis. TSPMI ruošia tuos, kurie apmąsto Lietuvos valstybės ir tarptautinės aplinkos būklę ir nuo kurių žymiu mastu priklauso valstybės likimą lemiantys sprendimai. Turėti pseudomokslinę, ideologizuotą, antivalstybiškai orientuotą politologiją yra neleistina – tai gali baigtis valstybės praradimu. Prof. R. Vilpišauskas nėra toks kvailas, kad nesuprastų strateginio TSPMI statuso, savo sprendimų įtakos TSPMI mokslo ir studijų nuosmūkiui, daugelio projektų pseudomokslinio pobūdžio, savo darbuotojų šarlataniškumo ir įsitraukimo į antivalstybinę veiklą, ir to, kad tokia TSPMI būklė yra labai reikalinga potencialiems agresoriams, visų pirma – Rusijai. Visa  tai reiškia kad TSPMI smukdymas vykdomas sąmoningai ir gali būti laikomas ardomąja veikla prieš Lietuvos Respubliką.

Straipsnyje išanalizuota konferencija yra reprezentatyvi – būtent tokio lygio ir tokios pakraipos diskursas generuojamas visuose politologijos mokslo židiniuose. Tenka konstatuoti, kad Lietuvos politologiją užvaldė universiteto ir valstybės duobkasiai. Politikos mokslas yra ideologizuotas ne mažiau, kaip sovietinės okupacijos laikais mokslinis komunizmas. Neoliberalizmas ir eurofederalizmas yra ideologija, kurios adeptais tapo didelė ir dominuojanti politologų dalis. Kadangi ši ideologija yra antivalstybinio pobūdžio, jos adeptai negali daryti ką nors kita, kaip ruošti naują Lietuvos okupaciją. Tokioje situacijoje yra galimas vienintelis sprendimas: visi politologijos mokslo židiniai universitetuose, kokie jie bebūtų – katedros, institutai, tyrimo grupės, tyrimo centrai ir pan. – turi būti išformuoti ir suformuoti iš naujo atsikratant visų iš tokių „tyrimų projektų“ parazituojančių šarlatanų, akademinių verslininkų ir ideologų. Tai įmanoma įgyvendinti tik valingais politiniais sprendimais ar net spaudžiant visuomenei, nes situacija visiškia tokia, kaip 1988 metais. Tuo metu aukštoji partinė mokykla, visos mokslinio ateizmo, komunizmo, kompartijos istorijos katedros ir institutai intelektualiniu ir akademiniu požiūriu jau buvo atgyvenusių ir beviltiškai atitrūkusių nuo realybės dinozaurų kapinės. Bet šie komunistinės ideologijos dinozaurai nesuvokė tokie esą ir iki pat komunistinės TSRS imperijos griūties bukai kartojo savo ideologines mantras apie naujus socializmo statybos laimėjimus ir artėjančią komunizmo pergalę visame pasaulyje. Šių dienų liberalkomunistinės ideologijos dinozaurai, kurių aukštoji partinė mokykla ir bastionas yra VU TSPMI, taip pat nesupranta, kad pasaulinės  neoliberalizmo krizės ir jau faktiškai įvykusio jo žlugimo kontekste  jie darosi ne tik juokingi, bet kaskart pavojingesni dėl toliau mechaniškai kartojamų paistalų apie artėjančią jų trokštamos globalistinės revoliucijos pergalę ir neišvengiamą ES „integraciją“ vadinamojoje federacijoje nepaisant to, kad net „žmonės iš gatvės“ jau mato ir supranta, kad visose šalyse vykstantis tautinis ir valstybinis budimas yra negrįžtamas procesas, o stiprėjantis antiglobalistinis judėjimas yra nesustabdomas. Kažkas turi pasakyti: TAI PABAIGA, ATĖJO METAS IŠSISKIRSTYTI. Patys sau jie šito niekada nepasakys. Tai ištarti turės arba apsisprendusi mokesčių mokėtojų pinigais toliau nebefinansuoti Lietuvos naikinimo šalies valdžia arba tai teks padaryti šalies piliečiams.

Pabaiga

Susiję

Laisvūnas Šopauskas 6516891644681290782

Rašyti komentarą

  1. Ališauskas jau profesorius? Kokio mokslo, gal galima paklausti? Jei filologijos, tai kurios?

    O šiaip tai stiprus straipsnis. Gaila, autorius užsitrauks straipsnio personažų kerštą ir su akademine karjera jam bus nelengva.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Na o man atrodo visiškas šarlatanizmas tokia citata: "Antikinėje literatūroje nuolat kalbama apie politines dorybes ir dorybingus valstybės vyrus, kurie atstovavo ir gynė ne savo asmeninius ar grupinius, bet politinės tautos, tai reiškia – visos valstybės, interesus".

    Taip suformuluoti galėjo tik žmogus, kuris neskaitė nei Aristotelio, nei Cicerono ir kuris retrogradiškai naudoja 17/18/19 amžiaus politinės teorijos terminologiją kalbėdamas apie antiką.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Štai ir etatinis "mokslinio homunizmo" gynėjas atskubėjo, eiline "užstrigusia plokštele" nešinas. :)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2018-11-05 19:09

    Nacionalizmas yra taip pat ideologija.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kadangi ir homunizmas/komunizmas, ir nacionalizmas yra ideologijos, tai ir valstybės priešai, ir valstybės gynėjai tarpusavyje niekuo nesiskiria, ne? ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-11-06 10:24

      Pikc, perskaityk straipsnį dar kartą.

      Panaikinti
    3. Čia ne straipsnį, o tamstelės mintis "tarp eilučių" reikia skaityti - straipsnyje gi niekur nesakoma, kad ideologija per se yra blogis - ten kalbama apie labai konkrečią antivalstybinę ideologiją.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2018-11-05 19:23

    Tai Radžvilas gali suorganizuoti mitingą su papirktais pensininkais, kaip prie LRT. Ir gali pakeisti visą vadovybę su Tautos Forumo rašinėliais.

    AtsakytiPanaikinti
  5. neperdaug pastangų ir laiko įdėta kažkokios niekingos konferencijos analizei? gal tą laiką buvo galima kažkaip veiksmingiau panaudot?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čingischanai, gal nepakankamai atidžiai skaitėte? Šita "kažkokia niekinga konferencija" buvo finansuojama LMT, ten dėstomi kliedesiai oficialiai pateikiami kaip mokslas, o šitie šarlatanai ne tik laikomi mokslininkais, bet savo pezalais dar ir studentų smegenis plauna. TIKRAI manote, kad reikėjo ignoruoti, nedemaskuoti tų padarų?

      Panaikinti
  6. "ko vertas Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų institutas" buvo galima pamatyti jau prieš daug metų, kai tas pats "prapiesorius" neokomuniaga Bielskis TV laidoje pareiškė, kad jei Lietuva būtų TIKRA demokratinė valstybė, tai jo oponentai TV eterio negautų. :)
    Na, o stebėtis, kad "mokslinio homunizmo" adeptai yra lygiai tokia pati fauna, kaip ir jų "dvasios bei proto broliai" - "mokslinio komunizmo" adeptai, tikrai nėra ko - kaip ir neverta stebėtis jų antivalstybine veikla. Ideologija gi iš esmės ta pati - tik "įpakavimas" skiriasi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-11-06 08:19

      Nežinau, ar verta marksistus skirstyti į komunistus ir homunistus? Juk pastarieji net nacionalizacijos ir eksproprijavimo neatsisako (vaikų atiminėjimas). Skirties praktiškai nėra.

      Panaikinti
    2. Tos raidelės (k ir h) skiria ideologijų kilimo vietą ir istorinius laikotarpius. Ir jų "pažangą", šiaip ar taip.

      O Ališauskas jau sėkmingai trina ribas tarp ortodoksijos bei katalikybės ir piešia "suvienytos" Bažnyčios vaizdus: http://www.ortodoksas.lt/2018/09/diskusija-apie-popiezyste-video.html

      Pikc, saugokis, nes dabar nebeatskirsi, kur stačiatikių bažnyčia, o kur katalikų, ir pavirsi stačiatikiu. Nebeapsidrausi!

      Panaikinti
    3. Na, kodėl - skirstyti galima: nors tai to paties marksizmo "dvi monetos pusės", bet vis dėlto kiek skirtingos specifikos: komunistinė yra banditiškoji, o homunistinė - iškrypėliškoji atšaka. Juokingiausia, kad abiejų atšakų "broliai-dvyniai" baisingai piktinasi dėl bet kokio priminimo apie jų "kraujo giminystę". :)

      Panaikinti
    4. Taip, čia kraujas, ideologija ir religija išteka iš vieno šaltinio ir nuodija visą pasaulį, slėpdamiesi po tautų, kultūrų ir asmenų vardais. Ir ne nuo marksizmo viskas prasidėjo, o kur kas anksčiau.

      Panaikinti
  7. Marsiečio ir buvusio Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui nuomone lietuviai niekada nebuvo europiečiai, nors Biblijiniais laikais visada gyveno Europoje.
    Puiki profesoriaus logika. Nuo šiol žinosime, kad tik marsiečiai buvo tikrieji europiečiai... :)
    Nors ES jau atsižegnojo nuo Šventojo sosto ir krikščionybės. Taigi, dabar tikraisiais europiečiais bus tik musulmonai ir marsiečiai...
    Klaidus tas samdomų propagandistų protas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bet rimtai būtų įdomu sužinoti, kokio mokslo profesoriumi tapo tas nepaprastasis ir įgaliotasis?

      Panaikinti
    2. Religinių ribų trynimo ir kelio ruošimo antikristui profesorius.

      Panaikinti
    3. Mažiukai jūs:) Dauguma gi net nesate nei vieno puslapio perskaitę iš I amžiaus prieš Kristų ar po Kristaus:)

      Kad ir Ališauskas: jis pirmasis iš visų senąja lotynų kalba perskaitė prieš keletą šimtų metų Lietuvoje misionieriavusių jėzuitų ataskaitas ir parašė, jau ne pirmą straipsnį, apie tų laikų religinę sąmonę.

      Ir tas, kas yra nors dieną - aš esu - pasidomėjęs šiomis temomis, mato, kad už Ališausko citatų slypi nemažai perskaitų puslapių šiais klausimais, savaičių, mėnesių, metų darbas. Aš matau jo citatas, jo šaltinius, jo kompetenciją, kad ir tokiame trumpame straipsnyje, kaip šis. Ališausko dėmesys yra religiams klausimams, bet kai skaito, tai mato ir daug pastabų apie visuomeneę, politiką ir pan.

      http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Alisauskas_Vytautas/Alisauskas_NZ-A_2012_2.pdf

      Bet Šopauskas?

      Ką jis žino - o ne įsivaizduoja, kad žino - apie 16 - 17 - 18 - 19 amžiaus lietuvišką savimonę? Jis paėmė ir dviem puslapiais visus "šarlatanus" nušlavė, suprask, tarsi ji geriau ir korektiškiau už kitus suprastų tiek 17 amžiaus Lietuvos, tiek Europos istoriją, Vakarų istoriją, antikos literatūrą ir pan?

      Ar yra kokių ženklų, kad jis tais klausimais yra padirbėjęs ir padaręs geresnę sintezę, nei, pavyzdžiui, šarlatanas Ališauskas ar kitas šarlatanas?

      Pavyzdžiui matau kažką iš lingvistikos-logikos, kas normalu, nes jis Maskvos Lomonosovo universitete berods studijavo analitinę filsofiją.

      Constituency, Explication of the Notion of Syntax, and Diagrams, 2010 - 2014 metais.

      IMPLICITINĖ PREDIKATO KVANTIFIKACIJA IR PORT ROYALIO LOGIKA, 2014
      http://www.journals.vu.lt/problemos/article/view/6655/4657

      Nurodoma, kad iš Port Royalio logikos apsigynė daktaro laipsnį 2008 metais VU.

      Ir viskas.

      Biografijos aprašyme LEU universitete dar nurodoma, kad: Anglų (gerai), rusų (puikiai), lenkų (gerai), vokiečių (gerai), senoji graikų (gerai). Dėsto: Filosofijos įvadas, logika, viduramžių filosofijos istorija, epistemologija. Tyrimų sritys: Loginė semantika, sintaksės teorija, politikos filosofija.

      Šiaip man būtų smagu pamatyti ne vien aiškinimą, kad penkiolika porofesorių nesugeba parašyti bakalauro lygio pranešimo, tačiau paskaityti kažką iš Šopausko apie antiką. Apie viduramžių filosofiją. Apie politikos filosofiją.

      Pažiūrėti ir palyginti kokie yra ne bakalauro lygio apibrėžimai kalbant, tarkime, apie 17 amžiaus dalykus Lietuvoje, kokie šaltiniai, kokia diskusijos aprėptis.

      Apie tai nieko neįmanoma rasti išskyrus tai, kad apie tai kalbantys profesoriai yra nuliai ir nieko neišmano, nieko gerai neapibrėžia ir daro jokingas klaidas, kurių ir bakalauras nedaro.

      Na, bet ir puslapio Platono Pikc neskaitęs gali taip parašyti. Aš skaičiau. Ir Aristotelio "Etika" bei "Politiką" skaičiau, nors jau senokai, todėl ir sakau, kad Šopausko frazė apie "politinę tautą" antikos literatūroje yra visiškas šarlatanizmas.

      Šiaip gal ir nepagrįstas įtarimas, remiantis pažįstamo filospfijos daktaro pasakojimais, kad Šopauskas pasidarų antikos, viduramžių ir politikos ekspertu paprasčiausiai todėl, kad gautų pakankamai algos.

      Rinkimų anketa deklaruoja, 2015 metais uždirbo per metus 27,7 tūkstančius litų: turint galvoje, kad už kursą tuo metu buvo keli šimtai litų per semestrą, tas nėr mažai.

      Na, nors ne tavo sritis, bet norint išgyventi pasiskaitai šio bei to ir gauni kursą, nors šiaip nesi joks specialistas ir nieko įžymesnio nesi tame nuveikęs netgi palyginus su pora dešimčių apie tai rašančių žmonių Lietuvoje.

      Šiuo požiūriu Radžvilo kompetencija daug skaidresnė: yra jo knygos, jo šaltiniai, jo studijos.


      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-11-07 14:00

      Kam tiek išvedžiojimų apie Ališauską. Kam man žinoti, ką yra perskaitęs ateizmo šviesuolis. Ar mažai gyvenime pavyzdžių apie "išsilavinusius", bet blogus žmones su abejotinomis vertybėmis. Čia tokių transkatalikų pilnos gatvės. Reikia žiūrėti, kokius vaisius nokina šis "profesorius", o ką jis perskaitęs, man nusispjaut. Ir be Šopausko analizių galima suvokti Ališausko pažiūras. Bet įdomu skaityti, nes Šopauskas labiau išryškina tai, ką pats jauti.

      Panaikinti
    5. Moraliniai daltonikai gali perskaityti krūvas mokslo knygų, prirašyti kalnus moklinių darbų, bet jie ir liks mokytais kurmiais, jeigu neatvers sielos Kristui. O Jis rinkosi ne disertacijas parašiusius mokslininkus, bet paprastus žvejus, kurie viską pametę sekė Jį, o ne "per metus 27,7 tūkstančius litų". Bedvasio proto kultas Lietuvoje (ir ne tik) yra labai gajus.
      Ališausko mokslingos kalbos (drauge su bičiuliu Subačiumi) man kone visada liudijo, jog šie žmonės nepažįsta Kristaus. Ir tuo jų mokytumas yra baisesnis.

      Panaikinti
    6. Na, "nemo" komentaro santrauka būtų tokia: "Kaip Šopauskas DRYSTA Šv. Mokslinio Homunizmo korifėjus kritikuoti???!!! Neturi tiaisės! Leudies priešas!" ;)
      Ir, be abejo, "užstrigusi plokštelė" - o kaipgi be jos? :)
      Tos faunos demagoginių kliedesių apginti net nebando (nes nelabai yra kaip) - užtenka pareikšti, kad "jie žino, ką sako, ba egzpertaj" ir rašyti paklodes apie tai, kaip Šopauskas neturi teisės jų kritikuoti (vėlgi, kontrargumentų pačiai kritikai kaip ir nelabai). Tipiška. ;)

      Panaikinti
    7. Matai Pikc. Aš parašiau labai konkretų argumentą - kaip skaitęs Aristotelio "Politiką" ir dar šp bei tą iš politikos teorijos, iš romėnų teisės ir pan - tvirtinu, kad Šopausko "politinės tautos" terminas pavartojimas kalbant apie antikos literatūrą yra absoliučiai neadekvatus, o taikant jo paties terminologiją - šarlatanizmas, kuri aptikęs bakalauro darbe turėčiau stipriai subarti.

      Kodėl nematai šio argumento? Manau, kad atsakymas yra tai, kad nesi skaitęs nieko iš antikos literatūros. Ir todėl mano argumentas praslysta, tarsi visai neegzistuotų. Nes paprasčiausiai neturi net minimalios kompetencijos suvokti, kad tai yra argumentas. Nes absoliučiai nežinai kokią terminologiją buvo vartojama kadaise ir ką ji reiškė tuometiniame kontekste.

      Aš čia irgi ne "propiesorius", aš nedirbu universitete. Tačiau turiu truputį kompetencijos cituoti tiesioginius Aristotelio ir kitų tekstus ar rimtą akademinę literatūrą šiais klausimais.

      Panaikinti
    8. Yra tokia sovietmečiu išleista knygutė: Juozas Jurginis, Raganų gaudymo šimtmetis, Vilnius, „Mokslas“, 1984. Ir žinot, kas joje yra (ypač nuo 120 psl.)? Ogi nemažai minėto garbiojo profesoriaus atradimų apie tas jėzuitų ataskaitas. O jei pažiūrėtume toje knygutėje nurodytą literatūrą, ypač 20 ir 36 sąrašo punktus, tai ko gero ten rastume ir dar daugiau dokumentų, garbiojo profesoriaus pirmą kartą išverstų iš „senosios“ (pasak p. Nemo) lotynų kalbos.

      Panaikinti
    9. Lauksargi, Ališausko straipsnyje mačiau, kad tai medžiaga iš jėzuitų archyvo Romoje, kurio jo žiniomis niekas anksčiau nebuvo vartęs. Aš nežinau ar Jurginis 1984 metais naudojo tų pačių jėzuitų tas pačias ataskaitas. Jis buvo atvykęs tirti jų į Romą? jei taip, tada Ališausko pretenziją reikia taisyti.

      Kitas dalykas, Jurginio perspektyva, spėjant pagal tai, kad knyga išleista 1984 metais, kai tokias knygas cenzūravo valstybės aparatas, buvo krikščioniško tamsuoliškumo kritika, ar ne?

      Ališausko intencija yra tiesiog pasaulėvaizdžio studija. Apie raganas jo medžiagoje kažko nėra: ar tiesiog toje jo medžiagoje nėra, ar tiesiog tai nepateko į jo interesų lauką?

      Panaikinti
    10. P. Nemo, tiesiog susiraskite bibliotekoje tą knygutę, paskaitykite nuo 120 psl., palyginkite su garbiojo profesoriaus raštais ir tada pats spręskite, ar buvo kas tuos dokumentus vartęs, ar nebuvo.

      Panaikinti
    11. Na, tas "labai konkretus argumentas" yra jau ne kartą mano minėta "užstrigusi plokštelė", kuri turėtų "įrodyti", kad Šopauskas neturi teisės kritikuoti "korifėjaus" Ališausko - NĖ VIENO kontrargumento pačiai Šopausko išsakytai kritikai tamstelės postringavimuose (kuriais, beje, bandoma teigti, kad ir komentatoriai neturi teisės komentuoti) nebuvo ir nėra.
      Beje, apie "užstrigusią plokštelę" - jei jau "proto bokštui" niekaip "nesusišviečia", kad tą terminą Šopauskas vartoja kaip DABARTINĮ to, apie ką rašyta toje antikinėje literatūroje, atitikmenį, tai ką aš žinau... O jei dar atsižvelgsime į kontekstą - t.y. kad Šopauskas komentuoja Ališausko "gilemintišką yžvalgą", kurioje jis valstybės interesus bando suvesti į atskirų individų interesus, tai išvis... Entelektualas, škias. :)

      Panaikinti
    12. Na, nenueisiu per 15 minučių iki bibliotekos, o ir ne kiekvienoje bibliotekoje rastum Jurginį, turbūt. Mažvydas ne taip arti. Be to konkrečiai Ališauską pasitelkiau tiesiog dėl skaidrumo - yra jo tekstai, yra šaltiniai, yra nuorodos.

      Gali štai paimti tą patį Lasickį ir sakyti - Ališauskai suklydai cituodamas, ne taip perrašei, nepastebėjai, kitas parašė geriau ir t.t. Yra skaidru. Bet vietoj Ališausko galėjau paimti ir kitą autorių, kurio akademinė produkcija visiems prieinama (ir kritikuotina).

      Šopauskas tiesiog rėžia, kad Ališauskas ir kiti yra neišmanėliai. Tai aš tiesiog pažiūrėjau ar yra kokia objektyvi bazė - tekstas, analizė, sintezė - kuri leistų manyti, kad jis daug geriau už šiuos neišmanėlius išmano praėjusiais amžiais Lietuvoje ar LDK gyvenusių žmonių savimonę, tikrovę, įstatymus ir t.t. Ir, grįžtant prie temos, kiek tie žmonės buvo "europiečiais".

      Na, nėra tokių tekstų. Nežinau, gal Šopauskas tyliai sau viską lotyniškai iš 16-17-18 amžiaus yra persiskaitęs, išaiškinęs, bet nepaskelbęs, o jei paskelbtų, iš karto taptų pripažintu autoritetu mitologijoje, baltistikoje, mentaliteto studijose ir t.t.? Nekalbant jau apie antikos literatūrą ir viduramžių filosofiją. Galėtų taip būti, bet menka tikimybė. Didesnė tikimybė, kad tiesiog šiaip sau pliauškia.

      Bet jei tamsta turi Jurginį po ranka ir perrašytų porą eilučių, tai tikrai įdomu sugretinti tuos šaltinius (ir pasitaisyti klystant). Ališauskas cituoja tiesiogiai archyvinę medžiagą, kurią buvau supratęs anksčiau nebuvus publikuota:

      Quo anno, qua occasione, quo authore, Societas ingressa sit in Regnum
      Poloniae, in: Romos Jėzaus Draugijos archyvas, (toliau – ARSI),
      Pol. 50, f. 43r–50v.

      Ką cituoja Jurginis?

      Panaikinti
    13. Šopauskas NE TIK parašė, kad tie veikėjai yra šarlatanai, bet ir PAAIŠKINO bei ĮRODĖ, kodėl - o "nemo" per galvą verčiasi NE stengdamasis paneigti Šopausko teiginius, bet siekdamas visus įtikinti, kad Šopauskas apskritai NETURĖJO TEISĖS tų homunizmo apologetų kritikuoti. Kažkur girdėta, ne? ;)

      Panaikinti
    14. Pikc, aš nežinau tų profesorių pilnų tekstų, matau tik Šopausko sintezę. jei turėčiau po ranka pilnus tekstus, tada galėčiau pažiūrėti ar gerai apibendrino ir ar išvados korektiškos. Bet dabar neturiu tų įrankių - pilnų tekstų.

      Tačiau ką turiu - paties Šopausko pareiškimus, kurie man rodo, kad jis neturi kompetencijos.

      Kad ir su "politinė tauta". Šiaip aišku, kad mes šnekamojoje kalboje apie praeitį kalbame dabarties žodžiais. Ir pavyzdžiui sakome, kad romėnai valdė visą Europą.

      Tačiau profesionalus istorikas pažymės, jog romėnas imperatorius išgirdęs žodį "Europa" turbūt nelabai suprastų, kad čia kalba eina apie jo valdas.

      Mano kritika Šopauskui yra ta - jis toks priekabus dėl kitų žodžių pavartojimų, tuoj kaltina šarlatanizmu, nors su šiek tiek geranoriškumu galima suprasti apie ką kalba tie profesoriai "dabartiniais" žodžiais. Bet jiems jis tokios teisės ir privilegijos nesuteikia.

      O pats pavartoją tokį visiškai neadekvatų terminą antikinei literatūrai kaip kad "politinė tauta". Geranoriškai aš galiu suprasti apie ką jis kalba. Tačiau jei profesionaliai, tai yra klaida. Kodėl jam turi būti suteikta išskirtinė teisė ir privilegija tai daryti?

      Šiaip ir kitų klaidų yra. Mažiau žinantys tai net nepastebės.

      Pavyzdžiui Šopausko pareiškimas: "... yra rezultatas jos ilgalaikės destrukcijos, kurios viršūne galima laikyti atsisakymą net paminėti Europos krikščioniškas šaknis Lisabonos sutartyje".

      Viskas gražiai, rodos gula, ar ne? Išskyrus tai, kad kalba buvo ne apie Lisabonos sutartį.

      Kalbant tiksliau, tai ES sutartys yra nuolatos peržiūrimos, pildomos, steigiamos naujos institucijos, kuriamas naujas pačios ES statusas. Taigi, 2002 metais buvo pradėtas "Europos konstitucijos" projektas, dėl kurio 2004 metais ir užvirė didžioji diskusija apie krikščioniškas šaknis. Po neigiamų referendumų Prancūzijoje ir Olandijoje šis projektas buvo pamestas. Kai kas iš to projekto, kaip ir ankstesnių sutarčių medžiaga, buvo integruota į Lisabonos sutartį, pasirašytą 2007 ir galutinai patvirtintą 2009 m, galiojančią ir dabar. Tačiau jau nebebuvo tos diskusijos apie šaknis, kaip 2004. Šopauskas čia supainiojo šiek tiek.

      Tai va, geranoriškai aš suprantu, ką norėjo pasakyti Šopauskas. O negeranoriškai galiu pareikšti, kad jis gėdingai ir skandalingai neskiria tokių akivaizdžių dalykų, kaip atmestas Europos konstitucijos projektas ir patvirtinta Lisabonos sutartis, o rašo apsimesdamas, kad žino (šarlatanas).






      Panaikinti
  8. Anonimiškas, jei šiaip nors šiek tiek pasiskaitęs, žinotum, kad Ališkauskas sovietinių laikų pabaigoje vertė uždraustą ir nelegaliai platintą krikščionišką literatūrą, dirbo kartu su disidentais. Niekada nebuvo "ateizmo šviesuolis" ir niekada nebuvo transkatalikas, nes buvo katalikas dar tada, kai juo būti buvo labai nepatogu ir galėjai sėsti į kalėjimą. Kai juo būnant apie Lomonosovo universitetą negalėjai ir pagalvoti. Vidurinę mokyklą kokiais 1971 gimusiam ir kokiais 1989 metais baigusiam Šopauskui jau buvo kitaip.

    Bet kaip pats rašai - "kam man žinoti? ... Man nusispjauti". Nieko nežinai, nieko neskaitai, nieko nelygini, nerūpi visuma.

    Kaip manai Šopauskas įvertintų formos ir turinio požiūriu tokius teiginius kaip paties, jei Ališauską ir Aleksandravičių vertina žemiau bakalauro?

    Kiek aukščiau už paršiuko kriuksėjimą ar maždaug tolygiai?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Reziumė: Ališauskas yra nekritikuotinas, kad ir ką jis dabar sakytų ar rašytų, nes kažkada katalikas buvo (na, kaip Liudo Giros dėl tarnybos sovietams negalima kritikuoti, nes kažkada už Lietuvą buvo) - o jeigu ir buvo "skudurus sumetęs" su sovietais (žr. Lauksargio komentarą) - taj če, be abejaus, nesiskaito! :)
      Ko tik nepadarysi iš meilės homunistinei ideologijai ir jos apologetams! :)
      P.S. "Pakrapščius" liberastą, neišvengiamai anksčiau ar vėliau išlenda chamas. ;)

      Panaikinti
    2. Patikslinimas: neatrodo, kad minėtas profesorius kitados būtų sumetęs skudurus su Jurginiu; minėta 1984 m. knygutė yra Jurginio ir niekieno kito. Bet susidaro įspūdis, kad minėtasis profesorius neseniai padarė stulbinantį atradimą, kuris, regis, jau buvo gerai žinomas 1984-aisiais ir anksčiau.

      Atsakymas ponui Nemo: Jurginis cituoja tuos dokumentus iš įvairių leidimų, ypač Lebedys J., Lietuvių kalba XVII-XVIII a. viešajame gyvenime, 1976, ir tuo metu dar spaudai rengiamos knygos Raganų teismai Lietuvoje (K. Jablonskis; išleista 1987). Kitaip tariant, tie stulbinantys dokumentai buvo žinomi ir verčiami į lietuvių kalbą dešimtmečius iki garbiojo profesoriaus atradimo.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-11-07 21:12

      Nemui anonimiškasis. Šis ginčas panašus į jau buvusį dėl Ališausko asmenybės: "Laisvūnas Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė". Nemo pasirodo, kai muša Ališauską. Matyt irgi koks nors Židinų su Aidais šviesuolių,kurie yra daug skaitę, bet vistiek jų protus valdo tik Mordekhai Levis (t.y. naujakrikštas Marksas). Ieškoti ko nors moksliško pas Ališauską, tai tas pats kas knistis po privemtą kibirą. Na, negali būti Ališauskas krikščionimi, nes juo negali būti sistemai patarnaujantis. O, kad jis yra patarnaujantis, tai nenuginčys ir visus antikos filosofus perskaitę. Kažkuo primena kitą intelektualą, turintį anūką. Ir nereikia aiškinti, kad tarybiniais laikais, jis kovojo prieš tų laikų sistemą. Tokių kovotojų pilna, pvz. Bogušis.

      Panaikinti
    4. Autorius pašalino šį komentarą.

      Panaikinti
    5. Tamsta Anonime, per daug jus cia koncentruojates i asmenybes. Man nerupi apginti Alisauska. Ji pacitavau, nes esu siek tiek ji paskaites pries keleta metu, kai man rupejo atrasti argumentu i musu lietuvisku neopagoniu teiginius, koks buvo musu proteviu prigimtinis tikejimas tyras ir kokie nieksiski krikscionys, ir siaip bendrai apie LDK laikus.

      Tai paskaiciau Alisauska, bet ir Veliaus keleta puslapiu, Dunduliene, Beresneviciu, Razauska, dar keleta straipsniu, Baranausko ir pan . Jurginio, pavyzdziui, neskaiciau. Gitana Zujiene skaiciau. Kazkas is vadoveliniu autoriu pakliuvo, ale Bumblausko ir Kiaupos.

      Nerupi nei vieno man is ju isaukstinti.

      Ar Aliskausko produkcija yra "vemalu kibiras"? Na, cia sakyciau jusu asmeniskumai. Aukstinti jo nesiruosiu, bet siaip jo produkcija normali: jei nera geresne uz kitu, tai nera ir blogesne. Galbut jus turite asmeniniu ar akademiniu motyvu jo netoleruoti, bet siaip is sono skaitant tai, kad ir mano pacituota nuoroda su jo delionemis apie pagoniu dievybes nuo jezuitu iki Pretorijaus, tai nera prasciau uz kokio profesoriaus Rimanto Balsio rekonstrukcijas.

      Ar sios deliones apskritai yra mokslas? Na, cia klausimas ne vien apie Alisauska. Man ne karta yra teke skaityti gamtamoksliu -fizikos, biologijos - atstovus, kurie is viso juokiasi kai humanistika, nuo ekonomikos ir politikos, nekalbant apie kokios mitologijos nagrinejama remiantis desimcia eiluciu is uzrasu pries keturis simtus metu, yra mokslu vadinama.

      Bet jei tokiu peiliu pjauti, tai cia ne vien Aliskauskas, bet ir Sopauskas, ir bet koks kitas humanitaras papjaunamas.

      O kas yra krikscionis? Na, Viespats jo galia itikejusiam romenu centurionui pagoniui pasake, kad jo tikejimas ji isgelbejo, ta pati pakartojo kokiam neregiui, kuris pasigailejimo ir pagijimo saukesi, nors tie jokio tikejimo ispazinimo nepateike ir is viso nezinia kaip paskui gyveno. Centurionas buvo sistemos sraigtas, neregys buvo visuomenes atlieka, ir abu geriems zydams pasitikejimo nekele.

      Kitaip tariant, jei tamsta gal dar gali leistis i asmeniskumus apie socialini ir akademini statusa, tai sielos virazus, amzinaji gyvenima ir kas bus isgelbetas tai jau palikite Dievui spresti.

      Panaikinti
  9. Pikc, man truputį įdomu:

    Aš parašiau: "...Ališauską pasitelkiau tiesiog dėl skaidrumo - yra jo tekstai, yra šaltiniai, yra nuorodos. Gali štai paimti tą patį Lasickį ir sakyti - Ališauskai suklydai cituodamas, ne taip perrašei, nepastebėjai, kitas parašė geriau ir t.t."

    Tu reziumuoji: "Ališauskas yra nekritikuotinas, kad ir ką jis dabar sakytų ar rašytų".

    Mano mintis gi buvo priešinga: Ališauską LENGVA KRITIKUOTI, NES jo išprusimas kaip ant stalo padėtas: tekstai, šaltiniai, interpretacijos, apibendrinimai. Paskaitai dar daugiau už Ališauską ir varai prieš Ališauską.

    Va, jei teisus Lauksargis, taigi čia auksinė proga kokiam filosofijos studentui sublizgėti:

    sugretinti anksčiau cituotus tekstus, nustatyti, kad tai tikrai tų pačių autorių TIE PATYS (o ne panašūs) tekstai, ir viešai paneigti daug apie tuos dalykus rašiusio Ališausko pretenziją.

    Aš čia nei ginu, nei neginu: paskaitau Ališausko teiginį, paskaitau jo teiginio tikslinimą ar neigimą, jei tokių atsirastų, ir tiek. Nei Ališauskas ir bet kas kitas jo vietoje, nei jo korektoriai man nėra "niekada neklystantys" ar "visada klystantys". Kaip ir Šopauskas: nemanau, kad jis trykšta kompetencija ir nuoseklumu, tačiau jei nelaikau jo "visada teisiu", tai nelaikau ir "visada klystančiu": gal ryt parašys kažką, prieš ką jokių prieštaravimų negalėsiu sugalvoti. Bet gal kažkas kitas sugalvos? Tiesiog reikia žiūrėti ir tiek.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Lauksargi, kaip rašiau ir Pikc, jei kalbama apie visiškai tuos pačius, o ne panašius savo tema dokumentus, tai tikiuosi, kad iš profesionaliai šią sritimi besidominčių apie tai parašys, nes jau kokie du ar trys metai praėjo nuo tada, kai Ališauskas apie tai parašė. Čia kalbant apie pretnziją, kad tai visai nauji dokumentai. O kalbat apie jų analizę, tai turbūt nei Jurginis, Ališauskas visko, kas įmanoma nepasakė. Reikia tik tikėtis, kad apskritai dar kas analizuos...

    AtsakytiPanaikinti
  11. Kadangi „nemo“ vis nenurimsta su savo demagoginiais išvedžiojimais, laikas sudėti taškus ant „i“.
    1. Taigi, gauja liberastų – „mokslinio homunizmo apologetų“ susirenka į ideologinį-propagandinį renginį, skirtą ideologinės demagogijos sklaidai. Problemos čia dvi:
    a) Šitas propagandinis renginys vadinamas moksliniu, o demagoginiai „traktatai“ – moksliniais pranešimais;
    b) Tas renginys yra finansuojamas LMT, kas jam suteikia oficialų statusą.
    2. L. Šopauskas akivaizdžiai parodo ir įrodo, kad nei tas renginys, nei tie pranešimai – nė velnio ne mokslas, o paprasčiausia ideologinė propaganda, nelabai ką bendro turinti su realybe, tad mokslu tai vadinti – gryniausias šarlatanizmas, o tuo užsiimantys yra, atitinkamai, šarlatanai.
    Viskas kaip ir aišku, bet
    3. Čia (eilinį kartą) atskuba sušilęs „nemo“ ir puola išsijuosęs ginti liberastinius demagogus, tuo visiškai nedviprasmiškai pozicionuodamas save liberastų stovykloje. Čia atkreiptinas dėmesys į kelis punktus:
    a) „nemo“ NIEKAIP nebando įrodyti, kad tų šarlatanų paistalai yra moksliniai (nes tai ir nelabai įmanoma); vietoj to jis
    b) Užsipuola patį L. Šopauską, aiškindamas, kad pastarasis tiesiog... neturi teisės kritikuoti. Taigi – ne tai, kad jo kritikoje pateikti argumentai klaidingi, nepagrįsti, ar pan. – NE. JIS PATS yra „šioks-toks-ir-anoks“, todėl turi užsičiaupti. Įdomiausia, kad po šitos savo pozicijos (šiuo atveju – kad „Šopauskas negali kritikuoti Ališausko“) išdėstymo, „nemo“ pareiškia, kad „nesikoncentruoja į asmenybes“ ir apskritai, yra nešališkas. :)
    c) Antra priežastis (šalia to, kad Šopauskas „neturi teisės“ kritikuoti), dėl kurios liberazmo „korifėjai“ (šiuo atveju, Ališauskas), yra nekritikuotini, yra ta, kad jie „apsiskaitė“ (palyginimui – visokie nikžentaičiai, bumblauskai ar venclovos irgi yra „apsiskaitę“, todėl šiukštu nevalia jų kritikuoti, kai jie dergia lietuvius ir Lietuvą – nors ideologizuotas tiesos iškraipymas ir „pritempinėjimas“ prie ideologinių klišių, vadinant tai „mokslu“, yra paprasčiausias šarlatanizmas). Čia įdomu pastebėti, kad „nemo“ irgi įsijaučia į Ališausko rolę ir pradeda save pozicionuoti kaip „nevertųjų“ puolamą minties galiūną. Na, tuščia arogancija liberastams visada buvo viena pagrindinių charakterio savybių, tad čia nieko naujo. :) Dar vienas įdomus momentas – „gynybos“ įkarščio apimtas „nemo“ nepagalvojo, jog jei pigia, žemo lygio demagogija užsiima APSISKAITĘS individas, tai reiškia, kad tas jo šarlatanizmas yra SĄMONINGAS, TYČINIS. O tai juk DAR blogiau. ;)
    Taigi, summa summarum: „nemo“ eilinį kartą suskubo ginti „mokslinį homunizmą“ ir jo apologetus, eilinį kartą NIEKAIP nepaneigė L. Šopausko kritikos, bet užsipuolė patį kritikos autorių kaip „nevertą“ kritikuoti „korifėjus“. Kitaip tariant, jis eilinį kartą pasireiškė kaip liberazmo adeptas - bet vis tiek atkakliai apsimetinėja nešališku.
    Šiaip, čia nieko naujo – sovietų okupacijos laikais irgi būdavo rengiamos „mokslinio komunizmo“ konferencijos apie „šviesaus komunistinio rytojaus statybas“, Partijos Linijos įgyvendinimo privalumus, socialistinės santvarkos universalumą bei pranašumą, išvaduojamąją beigi šviečiamąją sovietų misiją bei amžiną „išvaduotųjų tautų“ dėkingumą. Na, o „aktyvistai“ lygiai taip pat plėšėsi marškinius ir reikalavo užčiaupti „neteisingai mąstančius“. Taigi, nihil novum sub sole, kaip sako. :)

    AtsakytiPanaikinti
  12. O ką pasakysi apie šarlatanišką Šopausko neskyrimą žlugusio Europos konstitucijos projekto (ir šaknų debato ŠIAME projekte) ir priimtos Lisabonos sutarties?

    Tokio "žemiau bakalauro lygio" neskyrimo - apie tai diskutuota keletą metų ir riebiai - Šopauskas savo oponentams nebūtų atleidęs.

    Bet jau galiu įsivaizduoti, kaip čia "sudėliosi taškus ant į": gi kai tik iš nemo lūpo Šopauskui, tai čia trečiaeilė detalė, kabinėjimasis ir t.t. o jei būtų Šopausko kokiam Ališauskui, tai būtų Lietuvos tautos priešus triuškinanti erudicija :)

    Uždrausta pripažinti, kad Šopauskas tokia pat karvė, kaip ir kitos karvės akademinėje bandoje:) Kodėl? Nes gi norisi turėti tokį išskirtinį jautuką:)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Aha, dar demagogijos padavė - kaip netikėta. :)
    Pirma, "ką Šopauskas apie Ališauską sakė, tai nesiskaito, nes, va, visai kitu klausimu Šopauskas ne taip pasakė". Čia, ko gero, komentarų net nereikia. Kad jau VISAI aišku būtų: Šopauskas rašo, kad Ališauskas ir Ko. yra šarlatanai dėl to, ką jie pasakė. Kyla noras ginčytis? Tai malonėkite ĮRODYTI, kad tie demagoginiai blėniai iš tikrųjų buvo giliamintiškos mokslinės įžvalgos. P.S. "Argumentai" iš serijos "Šopauskas niaturi tiasias!", "Ališauskas turi būti teisus, nes daug skaitė" ar "Šopauskas neteisus, nes aš nesutinku su visai kitu, su Ališausku nesusijusiu jo teiginiu" nesiskaito. ;)
    Antra, AR TIKRAI Šopauskas "ne taip pasakė"? Tai buvo tos krikščioniškos šaknys paminėtos Lisabonos sutartyje, ar ne? Ne? Tai STFU. Kokios ten diskusijos prieš tai vyko ar nevyko, yra antraeilis klausimas - svarbu rezultatas, ir Šopauskas jį įvertino visiškai teisingai.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Kaip netiketa:)

    Vyko diskusijos ar nevyko, parasyta ar neparasyta, pasake Sopauskas apie Lisabonos ar Nelisabonos sutarti: nesvarbu, svarbu rezultatas:)

    Cia tik kitiems privalu pasakyti teisingai, atskirti geografini ie geopolitini matmeni, apsibrezti urini, nesupainioti amziu, pamineti prielaida, nepamirsti pridurti, nenutyleti pasekmiu:)

    Sopausko destymas nuo viso to atleistas, svarbus gi tik jo teisingas rezultatas:

    Jus sarlatanai, nes bakalauro lygio studentai geriau uz jus apibreztu.

    Beveik visais atvejais nutyledamas kokie butent tie tikslieji, gerieji, negincytinini ir nediskutuoti apibrezimai:)

    O kai nenutyli, taip ir gaunasi antraeilis supainiojimas tarp ambicijos sukurti ES konstitucijos projekta ir siaip susitarimo apie ES funkcionavima kas kelerius metus vykdomo atnaujinimo:) Jooooo, visai antraeilis.... :)

    Na, jei taip, tai Japonijos supainiojimas su Kinija (gi rezultate kazkur ten rytuose Azijoje:)), Grybauskaites supainiojimas su Skverneliu (nu rezultate gi ten kazkur aukstai valdzioj), Aristotelio su Konfucijum (nu rezultate gi cia kazkada seniai:)) kas cia tokio:)

    Tai tada galima parasyti, kad antikineje literaturoje diskutuota apie "politine tauta": aaaa, nera ten tokiu issireiksimu? Tai kas cia tokio, tai jie ten vistiek kazka apie valstybe ir valdymo formas:)

    Svarbu rezultatas:)

    Man is principo tinka ir patinka:) Jei Aristotelis ar Platonas gyne "politine tauta", tai kodel koks Ciceronas negalejo ginti "kosmopolitinio liberalizmo"?:))))))

    Pavarom visi kaip Sopauskas:) O jei kas prikibs, tai pasakysim, kad bakalauro nesiekia ir kad rezultato nesupranta:)

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item