Įsteigta bendra Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija

Seimas priėmė Seimo statuto pataisas, kuriomis nutarta sujungti Laisvės kovų ir Valstybės istorinės atminties komisijas ir jai suteikti nuolatinės komisijos statusą. Už šiuos pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 26, susilaikė 8 parlamentarai.

Pasak Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko Arūno Gumuliausko, daugeliu atveju šios komisijos dubliuoja viena kitos darbą.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, pataisų rengimą paskatino siekis užtikrinti veiklos tęstinumą, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių yra vykdyti efektyvų valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo politikos, pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų dalyvių bei nuo okupacijų, SSRS vykusios agresijos metu nukentėjusių asmenų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, telkiant valstybės, savivaldybių, mokslo, mokymo ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenių bei išeivių iš Lietuvos atstovus, taip pat pavienių istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo, pasipriešinimo okupacijoms, laisvės kovų ekspertų iniciatyvas. „Tai padėtų efektyviau, sparčiau spręsti klausimus susijusius su Lietuvos istorija, istorinės atminties sklaida, užtikrintų koordinuotą informacijos visuomenei teikimą iš valstybės institucijų bei tradicijų tęstinumą, siekiant koordinuoto istorijos įmažinimo“, – teigiama dokumente.

Priimtomis pataisomis Seimo statute siūloma reglamentuoti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymą ir veiklos kryptis.

Šiuo metu nuolatinės komisijos statusą turi Seimo Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija ir Migracijos komisija.