Eligijus Dzežulskis-Duonys. Kam kliudo šeima?

Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr. 1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos...

Kodėl šeima šiuolaikinėje kultūroje neretai tampa masinio puolimo taikiniu Nr. 1? Kam ir kodėl taip norisi išklibinti visuomenės sąrangos ir natūralaus sambūvio pamatus? 

Pirmiausia dabarties ekonomizmo formuojamo pasaulio raidą lemia ne klausimas: kas gera žmogui?, bet klausimai: kas naudinga dabar funkcionuojančiai ekonominei ir socialinei sistemai?, kas dar labiau ją skatina bei stimuliuoja?

Kadangi nūdienos sistemą labiausiai skatina vis augantis vartojimas, tai tie, kurie siekia susikrauti kuo didesnį pelną iš vis labiau plintančios vartotojiškos gyvensenos, į šeimą žvelgia kaip bene į paskutinę kliūtį jų siūlomame ir, rodos, pergalingai įtvirtinamame kelyje į vartojimu grįstą rojų. 

Kai ekonomika savivalės būdu yra išlaisvinta iš moralės normų, kai šalis tėra tik didesnės reikšmės nebeturinti lokali teritorija verslui plėtoti, kai bendruomenės, klubai ar profesiniai susivienijimai išardyti, kai darbo vieta dažnai didesniu greičiu nei pajėgia žmogus klajoja po visą pasaulį; žodžiu, kai viskas taip trapu, laikina ir nepatikima, - vieninteliai šeiminiai ryšiai geba būti tvarūs ir pasižymi bent jau principiniu tvirtumu bei pastovumu. Jie lyg koks apsauginis bangolaužis sergi žmogų nuo  vartotojiškos kultūros bangų keliamos grėsmės būti nuplautiems nuo paviršiaus žemės, kurioje žmogus stengiasi įsišaknyti. Tačiau rimtas klausimas, ar palikti be valstybės globos šeiminiai ryšiai dar ilgai pajėgs amortizuoti šį tolydžiai vis stiprinamą spaudimą? 

Juk vyraujanti ideologija tiesiogine ar netiesiogine prievarta, manipuliacijomis ir žaviu įtikinėjimu propaguoja individą – nedalomą, nuo bet kokių žmogiškų ryšių išlaisvintą ir su kitais nesusijusį žmogišką vienetą. Visa, ko šis vienetas trokšta ir geidžia, tėra savęs absoliutinimas ir savęs patenkinimas. Visa, kas jį supa – daiktai, aplinkybės ir net žmonės – tėra priemonės jo įgeidžiams tenkinti. Kitus individas turi laikyti tik jam skirtos prekės ar paslaugos įgijimo varžovais arba potencialiais konkurentais, besikėsinančiais į specialiai jam paruoštą darbo vietą arba į jo jau užimtą veiklos nišą. Savo sėkmę jis išimtinai regi vis augančioje vartojimo apimtyje, kurią lemia vis didesnės generuojamos pajamos ir vis didesnės vartojimo galimybės.

Trumpai tariant, vartojimas pateikiamas kaip kone vienintelė ir universali individo prievolė, taipogi kaip ir vienintelė universali jo teisė. Pirk, mėgaukis ir išmesk, kad vėl galėtum naujai pirkti, mėgautis ir išmesti, etc. – tai viskas ko reikia. Visaip skatinamas ir peršamas vartotojiškas individo gyvenimo būdas primetamas kaip vienintelis būdas būti šiuolaikiniu žmogumi ir yra tarsi nerašyta narystės šiuolaikinėje visuomenėje sąlyga. Vartotojo pasirinkimai visada yra ir privalo būti individualūs, niekaip nesusiję ir neatsižvelgiantys į kitus, kad ir pačius artimiausius žmones. Antraip individui gali tekti atidėti nepakartojamą malonumą kažką įsigyti, pasimėgauti ir išmesti, o sistema gali patirti nelauktų trikdžių, nes (kaip kad išskirtiniuose pasiūlymuose ar draudimo sutartyse) atsiranda papildomų sąlygų, apribojimų bei „perteklinių“ įsipareigojimų.

Aišku, toks veikėjas – žmogus be jokių žmogiškų saitų, organiškai jį siejančių su kitais – yra rinkos filosofijos kūrinys ir kapitalo valdomos vartotojiškos visuomenės idealas. Aišku ir tai, kad jis neegzistuoja. Jis plaukioja kažkur virtualiuose padebesiuose... ir yra labai savimi patenkintas tol, kol su siaubu neaptinka, jog, taip elgdamasis, jis realiai rizikuoja atsidurti žmogiškų santykių tuštumoje, vienui vienas, be jokių kitų. Patiriamas tuštumos ir vienatvės siaubas tikrai nėra tai, ko trokšta iš atgyvenusio ir pavergiančio santykių bei priklausomybių tinklo iš-laisvinamas individas.

Taigi, nors šis vienišas vartotojas yra fikcija, realiai neegzistuojantis žmogus, bet kaip idealus siekinys jis yra nepamainomas vyraujančio ekonomizmo palydovas, jo plėtros galimybės teorinis pagrindas. Šeima (ar tikėjimo bendruomenė) turbūt vienintelė geba įžeminti šį virtualiose individualių sandorių bei siekių erdvėse plevenantį tipažą. Būdama pirmoji kiekvieno asmens žmogiškų santykių ugdymo (gyvenimo) mokykla, ji, priešingai individualaus vartojimo paradigmai, moko mylėti, tarnauti, aukotis, atleisti ir dalintis. Kitais žodžiais, ji moko būti su kitais ir gyventi dėl kitų.

Šeimoje vienas kitam nesame ir niekada nebūsime konkurentai ir varžovai, bet pagalbininkai, solidariai besidalijantys meile, atjauta ir – kas šiame kontekste ypač svarbu – pagamintomis gėrybėmis. Šeimos neretai priverstos susilaikyti net nuo būtiniausių pirkinių, nes atsakingai planuoja išlaidas ir stengiasi atsižvelgti į kiekvieno poreikius, pirmenybę neretai teikdamos silpniausiajam savo nariui. Jau nekalbant apie tai, kad daiktai yra tausojami, o tokios gėrybės kaip drabužiai ar žaislai, užuot vis perkami ir išmetami, dažnai iš vieno vaiko keliauja pas kitą. Būtent tokia gyvensena ir iš jos išauganti mąstysena neleidžia tapti besipučiančiu vienišu vartojimo monstru, taigi akivaizdžiai kertasi su uoliai pumpuojama individualios gerovės srove. 

Išvada aiški – šeima kaip individualų vartojimą ir vartotojišką gyvenseną stabdanti (atsilikusi) institucija turi būti pašalinta iš vartojimo pažadu grįsto rojaus žemėje. Štai vienas paprastas atsakymas, kodėl šiuolaikinėje modernioje visuomenėje dažnai stokojama šeimai palankių sąlygų ir jas įtvirtinančių įstatymų. Veikiausiai tik paskui reikšmingas tampa konkrečios šalies ekonominis pajėgumas teikti šeimai paramą ar konkrečių tos šalies politikų pajėgumas suprasti tokios paramos būtinybę.

Susiję

Šeimos politika 2191617726046899929

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-11-29 14:51

    Nesamonė, kas skatiną tą vartotojiškumą? Kas jus verčia pirkti ir išmesti daiktus, kad vėl pirktumėte? Šiame straipsnyje bandooma sulyginti mandarinus su žirklėmis ir ieškoma sąsajų kur jų visiškai nėra.

    Gal vartotojiškumas kaip tik skatina šeimas, nes sukūrus šeimą padidėją išlaidos, kuo didesnė šeima tuo daugiau reikia daiktų, reikia bendrų atostogų, daugiau telefonų, kad šeima bendrautų, ir kepsninės. Vieniši žmonės neperka kepsninių ir palapinių.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-11-29 16:06

    Tas Anonimiškas 2018-11-29 14:51 visai nesuprato, apie ką skaitė. Skaityk dar kartą, nors gal ir nevark... Ko gero esi vartotojas - profesionalas su priklausomybe. O straipsnio autoriui pagarba už sveiką mąstymą ir nuoseklų tekstą!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-11-29 16:51

    Labai teisingas logiškas straipsnis, anonimiškas 14:51 tikrai nieko nesuprato, dabar žengiame į siaubingą vartotojišką Pasaulį, beveik viską valdo Pinigų Dievas Mamoną, jis žiaurus ir negailestingas, atėjome tikriausiai į galutinį tašką, yra dar Žemėje vietos, bet jau dairomasi į Visatą, vietos be galo, prasimušus kelią į Visatą, nubildės ten ir vartotojai, aišku čia fantazija, kuri kartais išsipildo, šiaip, esant tokiai padėčiai, greit viskas užsikimš, tada sprogimas neišvengiamas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tiesą pasakius, kas tų pinigų turi, tuos ta Mamona ir valdo...

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2018-11-29 17:26

    Tai jūs nieko nesuprantate ir turite ubogo požiūrį "pinigai yra blogis". Pinigai yra įrankis savo tikslus pasiekti ir norint turėt stiprią šeimą, išsilavinusią, sveiką ir saugią - reikia išlaidauti. Negi autorius nemokės už mokslą savo vaikui, netvarkys jam dantų, nepirks rūbų, kad nesijuoktų iš jo klasiokai nes tai "vartotojiškumas"? Tikrai nemanau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Yra du variantai:
      a) atėjote tiesiog "pasitrolinti" - tada ir toliau išlaikykite tokį stilių. Suprantama, jokios diskusijos nebus - gausite "trolinimo" atgal ir tiek.
      b) iš tikrųjų norite normaliai pasiginčyti - tada "keiskite plokštelę", nes su "Nesamonė" (turėtų būti "nesąmonė"), "ubogo požiūrį" (turėtų būti "ubago") niekur nenueisite.
      Taigi, a ar b? ;)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-11-29 18:41

    Va va štai ir aukos, o jų daug, pinigų religija, kaip ir visos religijos, jei meldiesi Mamonai tai ir tarnauji, vykdai jo užgaidas, o jei tampi fanatiku, tai pavojinga, vienintelę religija kuriai, galima melstis daug, tai meilės, gailestingumo,užuojautos ir gėrio religija, to per daug nebūna, čia filosofija, kurią ne kiekvienam suprast.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item