Mindaugas Šerna. Labanoro žygis: refleksijos ir pamąstymai

J. Jasiūno nuotr.

Teko dalyvauti Labanoro žygyje. Kilo minčių ir norisi pasisakyti. Galbūt tas mano pasisakymas skambės kiek utopiškai ir tam tikriems dalykams galbūt mes dar nepasiruošę, bent jau padrąsinkim save ir kitus ir drįskim pasisakyti, kalbėkim.

Esu dėkingas „Gyvas miškas“ kolektyvui už iniciatyvą ir nuožmų darbą, kuris ima virsti į pilietinį judėjimą, kuris, labai viliuosi, palies ir priežastis, šaknis, dėl ko mums, Lietuvai, taip nutiko ir nutinka ir miško idėja, kuri palietė daug lietuvių, kaip ir prieš 30 metų, virs mąstančių žmonių sujudimu, kuris ims gelbėti mūsų Lietuvėlę.

Jei kam pakvips konspiracijos teorijomis ar „vatnikais“, neįsižeisiu ir per daug tam reikšmės nesuteiksiu, kaip ir tam, ką išsakiau. Galiu ir klysti, bet aiškiai žinau savo motyvą, kodėl šį video, kad ir koks jis, paleidžiu į eterį.

Mano manymu, gyvename jokiais naujais laikais, o nuolatiniame pasikartojime, kaip užstrigusioj plokštelėj, ir kol nepasimokysim, daina nesuskambės. Pamokos, kurių neišmokom prieš 30, 70, 90 metų, grįžta ir kartojasi.

Visai neseniai, prieš kokį 70 metų, dešimtys tūkstančių jaunimo, daugiausia kaimo, inteligentijos atstovų išėjo į miškus ir tapo miško broliais – partizanais. Jų buvo per 30 000, o jiems talkino daugiau kaip 100 000 žmonių. Visi kiti arba buvo neutralūs ir lengvai stebėjo, kaip okupantas naikina mūsų brolius partizanus ir veža į Sibirą sąžiningus ir dorus žmones, arba tapo okupantui nuolankiais ir ėjo išvien su jų „pažanga“. Todėl iš lietuvių tapo prisitaikėliais ir išdavikais, tautos išgamomis, kurie skundė partizanus, nes tikėjo okupanto tiesa, kad šie „banditai“ ir trukdo pažangai, todėl šnipinėdavo ir išduodavo visus, kurie gelbėdavo miško broliams, ir pačius partizanus.

Po ilgos kovos, kuri truko 10 metų, daugiausia dėka šnipų, partizanai buvo išžudyti ir pasipriešinimas sunaikintas. Daug mūsų brolių ir seserų žuvo arba buvo išvežti į Sibirą.

Šiandien mes turim analogišką situaciją, kai galim stebėti, kas vyksta, jei kas nors ima kovoti už teisingumą. Pirmiausia prasideda patyčios. Tuo pirmiausia užsiima televizija ir radijas su įvairaus plauko „influenceriais“, kurie, naudodamiesi savo populiarumu, nuteikinėja savo gerbėjus prieš tuos, kurie daro kitaip, nei reikia šeimininkui, ir trukdo tariamai pažangai. Tuos labai populiaru pavadinti „vatnikais“ arba rusų agentais.

Įsivaizduokit, net žmonės, kurie kovoja už Lietuvos gamtą yra vadinami Rusijos agentais. Tokių agentų Labanoro girioje 2018 10 13 buvo susirinkę per 1500. Su lietuviškom vėliavom, vyčiais, lietuviškom dainom ir lietuviškom širdim.

Kas tai per sapnas?