Lietuvoje nagrinėjama byla dėl vienalytės „santuokos“ pripažinimo kelia realų pavojų

respublika.lt

Praėjusią savaitę Konstitucinis teismas (KT) ėmėsi istorinės bylos dėl užsienyje susituokusių homoseksualų teisių Lietuvoje. „Respublika“ vasaros pradžioje įspėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) liepė visai Bendrijai tolerantiškai žiūrėti į tokias poras. Jei nesipriešinsime, jau greitai skinsime pirmuosius šios tolerancijos vaisius. Greičiausia, tradicinės šeimos sąskaita.

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Jis nagrinėja bylą, kurioje užsienietis, su Lietuvos piliečiu prieš trejus metus Danijoje sudaręs santuoką, skundžia Migracijos departamento sprendimą neišduoti leidimo gyventi šalyje. Praėjusią savaitę KT, ėmęsis bylos, turėtų išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja normos, neleidžiančios suteikti leidimo gyventi Lietuvoje su Lietuvos piliečiu susituokusiam užsieniečiui. Nors teismas į KT kreipėsi dar 2016 m. pabaigoje, bylos nagrinėjimas pradėtas tik dabar, kai ESTT jau paskelbė, kad tos pačios lyties bendrijos šalių partneriai turi teisę gyventi bet kurioje valstybėje narėje, net jeigu ji nepripažįsta tos pačios lyties santuokų. Regis, KT, laukia rimtas galvosūkis. Ypač žinant, kad Lietuvos Konstitucijoje parašyta, jog „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.“

Tačiau bandydamos „įsiteisinti“ seksualinės mažumos, regis, ne visuomet paiso įstatymo. Neseniai Krikščioniškosios kultūros institutas parengė peticiją prieš propagandines homoseksualų eitynes Vilniuje, kurios numatytos 2019 m. birželį. Peticijos iniciatoriai įsitikinę, kad eitynės prieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui, kuris draudžia prigimtinės šeimos sampratos neatitinkančių, erotizuotų ir lytinius santykius skatinančių veiksmų rodymus viešoje vietoje. Peticijoje teigiama, kad pažeidžiant įstatymą ir neužtikrinant viešosios tvarkos bei dorovės, kartu pažeidžiamas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnis.

„Visos LGBT pasididžiavimo eitynės kvestionuoja šeimos sampratą, kuri yra įtvirtinta mūsų Konstitucijoje ir ginama įstatymų. Ši peticija - noras pasakyti, kad visi prieš įstatymą esame lygūs, lygesnių tarp lygių nėra. Todėl skatiname ginti Lietuvoje veikiančius įstatymus. Iki šiol visuomenė šiuos procesus stebėjo tyliai. Kviečiame nutraukti tylą“, - sakė Krikščioniškosios kultūros instituto atstovas Dovilas Petkus.

Kvietime pasirašyti peticiją gėjų eitynės įvardijamos propagandinėmis. D.Petkus sakė turįs tam paaiškinimų: „Tiesa ta, kad daugelis asmenų šiandien bijo pareikšti nesutikimą dėl netradicinės orientacijos asmenų siekio įgyti šeimos teises vien todėl, kad žmonės bijo būti apšaukti homofobais, būti pašalinti iš studentų asociacijų, atleisti iš darbo. Tai ypač pasireiškia valstybiniame sektoriuje. Šita baimės atmosfera kalbėti apie savo pažiūras yra didelė mūsų problema. Turime apie tai garsiai prabilti. Pačių seksualinių mažumų atstovų klišių apie homofobiją klijavimas visiems, su jais nesutinkantiems, kelia klausimų apie jų pačių toleranciją ir elementarų padorumo jausmą.“

D.Petkus sakė galintis pasidžiaugti, kad peticijos aktyviai pasiekia institutą įvairiais būdais, institutas nuolat sulaukia padėkos skambučių už tokią iniciatyvą. Pasibaigus parašų rinkimams, peticija bus įteikta Seimui, Vilniaus miesto savivaldybei bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. „Surinkus keliasdešimt tūkstančių parašų, šio kreipimosi nebegalėtų ignoruoti Vilniaus savivaldybės taryba ar kitos valdžios institucijos. Tam tikrų tarnybų atsakymai rodo, kad formuojasi atmosfera, kai bijoma vykdyti Lietuvos įstatymus, stengiamasi pasirodyti prieš užsienio svečius ar tam tikras ES institucijas, kokie esame atviri bet kam. Tokia atmosfera lemia, kad iki šiol homoseksualų eitynės turi gana laisvas galimybes vykti mūsų centrinėse miesto gatvėse. Norime, kad jos būtų sustabdytos arba perkeltos ten, kur jų nematys nepilnamečiai“, - sakė D. Petkus.

- Kokio KT išaiškinimo galima tikėtis ir ką jis nulems? - paklausėme Laisvos visuomenės instituto direktorės Salomėjos Fernandez Montojo.

- Rugpjūčio mėnesį KT pirmininkas Dainius Žalimas pats neprognozavo, kokią praktiką suformuos KT. Visgi prisiminkime, kaip 2011 m. viename nutarime KT nurodė, jog Lietuvos Konstitucija pripažįsta ir ne vien santuokos pagrindu sudarytas šeimas, grindžiamas „pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas“. Kai kurie teisės mokslininkai tokį KT aiškinimą įvertino kaip per platų. Dabar nagrinėjama byla leis Teismui pasisakyti apie vienalyčių porų sąjungas, ko KT aiškiai nepadarė anksčiau.

Nemanau, kad šio Teismo nutarimo pagrindu bus įteisintos vienalytės santuokos. Visgi, turint omenyje teisines tendencijas, tikėtina, kad KT pateikiamas vienalyčių porų statuso aiškinimas gali būti plečiamasis arba dviprasmiškas. O vėliau, žinoma, kiekvienas bent kiek plačiau formuluojamas aiškinimas turi įtakos formuluojant teisės aktus, vykdant įvairias socialines akcijas, taip pat turi atgarsių teisės moksle.

- Ar kitose šalyse jau taip pat matomi ESTT sprendimo „vaisiai“?

- Taip, po šio sprendimo ir kitų šalių, pavyzdžiui, Rumunijos ir Bulgarijos konstituciniai teismai priėmė panašius į Coman bylos sprendimus. Rumunijos Konstitucinio Teismo sprendimo dar neteko skaityti anglų kalba, tačiau pranešimuose spaudai teigiama, kad faktiškai Rumunijos Konstitucinis Teismas apsiribojo siaurai pasisakydamas, kad sutuoktinis turi teisę gyventi Rumunijoje ir neįsivėlė į aiškinimąsi, kaip turėtų būti reglamentuojamos vienalyčių porų santuokos.

- ESTT svarstant bylą, generalinis šios bylos advokatas Melchioras Vatheletas (Melchior Wathelet) kalbėjo, kad tradicinė šeima jau tapo atgyvena. Ar toks pasakymas tinka Lietuvai?

- Jei kalbame apie bandymus primesti šią nuomonę iš viršaus, per žiniasklaidą, teisiniais sprendimais, įvairiais valdžios institucijų siunčiamais signalais, toks pasakymas tinka tiek, kiek stengiamasi ugdyti visuomenę, ypač jaunąją kartą, vadinamajam neaiškaus turinio „atvirumui“, „įvairovei“, „tolerancijai“. Pagal šiandien peršamas tendencijas nesate atviri ir tolerantiški, jei vienalyčių porų neprilyginate vyro ir moters kuriamai šeimai.

- Ar tiesa, kad ginti tradicinę šeimą Lietuvoje sudėtinga?

- Viešojoje erdvėje kalbėjimas LGBT bendruomenės temomis tampa vis atsargesnis, o priklausomai nuo žiniasklaidos priemonių - ir kaskart vis palankesnis tik LGBT. Prisiminkime neseną istoriją, kai vienas naujienų portalas paskelbė homoseksualaus gyvenimo būdo atsisakiusio lietuvio, buvusio LGBT aktyvisto, interviu. Straipsnis po paros išimtas. Ar tai ne cenzūra? Tam tikra cenzūra yra ir tai, kad LGBT ideologijai nepritariantys straipsniai apskritai sunkiai patenka per viešajai informacijai taikomus „filtrus“. Mes dirbame ir bendraujame su žmonėmis, kurie ne kartą bandė viešinti savo įžvalgas prigimtinės šeimos temomis. Tai pavyksta pakankamai retai. Net ir pagarbiai, profesionaliai komunikuojami argumentai dažnai nepasiekia visuomenės.

***

Parengė Justina Gafurova.