Kun. Robertas Urbonavičius. Dangaus kaina

Jei vis nedorybes minėsi, Viešpatie,  kas galės išsiteisint?  Betgi tu atleisi kaltybes,  ir vėl tau tarnausim . (Introitas) ...

Jei vis nedorybes minėsi, Viešpatie, 
kas galės išsiteisint? 
Betgi tu atleisi kaltybes, 
ir vėl tau tarnausim.
(Introitas)

Šventasis Popiežius Grigalius Didysis, sumaniai valdęs Bažnyčią audringu laikotarpiu, vienoje iš homilijų rašė, jog Dangaus Karalystė turi savo kainą ir ji kiekvienam šaukiamajam yra vis kitokia: Petrui ji kainavo žvejo tinklus, našlei du skatikus, dar kitam – taurę šalto vandens, paduotą Jėzaus mokiniui. Šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje aprašytam žmogui Ji būtų kainavusi visus šio turtus. Būtų, nes žmogus, sužinojęs šią kainą, pasitraukė nuo Jėzaus. Jo menki turtai, jam buvo svarbiau nei didysis Turtas – priklausymas Kristui. Galbūt Bažnyčia būtų turėjusi dar vieną šventą Kristaus mokinį, nuveikusį didžių darbų ir išgelbėjusį daug sielų. Deja, dabar teturime tik nevykusią pašaukimo istoriją. Taip, laisvė pasirinkti reiškia, kad galima pasirinkti klaidingai. 

Šis žmogus išties buvo geras ir padorus: laikėsi visą gyvenimą Dievo Įsakymų, troško būti išgelbėtas, jam nestigo drąsos ir ryžto užkalbinti Jėzų. Tačiau išgirdęs, tai, ko nebuvo jo planuose, - atsisakyti turto ir sekti Jėzumi - jis atsitraukia. Argi tai nėra subtili puikybė, pavojingiausia dvasios liga, dažnai ištinkanti ištikimuosius ir pamaldžiuosius, - priimti tik tuos Dievo paraginimus, kurie jiems tinka ir yra patogūs. Taip, Viešpatie, aš seksiu Tavimi, - sako toks žmogus - bet kelio kryptį nurodysiu pats.

Šventųjų istorijos rodo, kad jie dažnai turėjo vykti ten kur neplanavo, atlikti tuos darbus, kurių nenorėjo, iškęsti šmeižtus bei užgaules, kurių nenusipelnė. Tačiau jie todėl ir tapo šventais, kad sugebėdavo kaskart atsisakyti savo norų, kad priimtų tai, ko nori Viešpats.

Tačiau Geroji Žinia yra ta, jog visa tai, ko atsisakoma dėl Kristaus, yra niekai. Tai net ne atsisakymas, tiesiog menkaverčio blizgučio numetimas šalin, išvydus rinktinį brangakmenį. Kuomet pamilsti Kristų, tuomet nei tinklai, nei skatikai, nei viso pasaulio žavesys tampa nebesvarbus ir nebeįdomus.

Išdidūs galiūnai
skurdeivomis tampa, badauja,
o tiems, kurie Viešpaties ieško,
nieko netrūksta.
(Komunijos antifona)

Susiję

Robertas Urbonavičius 4856154951584486105

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item