Vytautas Sinica. Ko tikėtis iš popiežiaus viešnagės

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 

Dalinamės su skaitytojais vieno iš didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų Charter97 pokalbiu su politologu Vytautu Sinica apie politinius popiežiaus Pranciškaus viešnagės Lietuvoje aspektus.

- Kaip Jūs vertinate popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą? 

- Popiežius yra aukščiausio rango valstybės vadovas, žiūrint politiškai, ir visų pasaulio katalikų vadovas, žiūrint religiškai. Lietuva yra viena katalikiškiausių šalių Europoje ir mūsų visuomenei toks popiežiaus dėmesys tikrai teikia daug džiaugsmo. Nededu vilčių, kad toks vienadienis reiškinys gali paveikti žmonių religines nuostatas, tačiau jis neabejotinai turi simbolinę reikšmę, be to, sutelkė daugybę žmonių savanorystei ir bendrystei, teikia įkvėpimo ir vilties. Tai visiškai nepolitinis aspektas – tarp mūsų gyvena daugybė žmonių, kuriems tiesiog labai reikalinga patirti popiežiaus artumą. Tai malonė.  

Jau dabar matyti popiežiaus vizito akcentai – jaunimas, paprasti žmonės, Genocido aukų muziejus. Tai atspindi bendrą jo pontifikato orientaciją į silpnuosius ir periferijas. Visgi rimtai popiežiaus vizitą bus galima vertinti tik jam praėjus. Juk svarbiausia tai, kas bus kalbama, kokia žinutė siunčiama Lietuvai. Išankstinis laiškas Baltijos šalių tikintiesiems buvo labai apstraktaus pobūdžio ir iš jo nieko spręsti negalima. Žinome, kad popiežiui būdingos ir svarbios gailestingumo, socialinės atskirties mažinimo, ekologijos temos. Įdomu, kurios iš jų ir kaip bus akcentuojamos Lietuvoje. 

Ne paslaptis, kad šis popiežius kelia ir daug kontroversijos Bažnyčioje. Daugybė katalikų yra pasimetę dėl įvairių jo pasisakymų, keistų pareiškimų arba (ir ypač) dėl atsisakymo atsakyti į pačius svarbiausius klausimus, kaip į pernykštę kardinolų dubia dėl Bažnyčios mokymo santuokos klausimais arba į šiųmečius arkivyskupo Vigano kaltinimus, kad popiežius žinojo apie JAV Bažnyčios hierarchų vykdytus seksualinius nusikaltimus ir ne tik jų nebaudė, bet net ir atšaukė Benedikto XVI skirtas sankcijas. Taigi Pranciškus – tikrai kontroversiškas popiežius. Kai kurių viešnagių metu jis imasi perteklinio politikavimo, kaip lankydamasis JAV, kurių kongrese dar valdant Barackui Obamai kalbėjo itin patogius demokratų partijai dalykus ir paliko visiškose paraštėse JAV katalikams itin svarbius ir skausmingus šeimos ir gyvybės apsaugos klausimus. Moralas toks, kad niekada nežinome, ko galime tikėtis iš šio popiežiaus.

- Kokią politinę reikšmę Lietuvai, Latvijai ir Estijai turi popiežiaus vizitas? 

- Popiežiaus vizitas kiekvienai, o ypač mažai šaliai yra visų pirma didelis pripažinimas ir įvertinimas. Sulaukėme popiežiaus, kuris dar nebuvo, tarkime, Prancūzijoje. Taigi, pirma, mus jau pamatė ir kartu mato prasmę skirti išimtinį dėmesį, pavadinkime, pastiprinimą mūsų šaliai ir jos tikintiesiems. Antra, tuo suteikta proga parodyti pasauliui Lietuvą. Matėme, kad nesena Pranciškaus viešnagė Airijoje buvo plačiai nušviesta pasaulio žiniasklaidos. Tas pats bus ir Lietuvoje. Kaip pasirodysime? Trečia, tokia jau politikų prigimtis, kad greičiausiai bus bandoma šildytis popiežiaus šlovės spinduliuose, „pritempinėti“ jo žodžius prie sau palankių ar norimų išvadų, remtis jo autoritetu ginant sau rūpimas pozicijas. Vėlgi – kam pasitaikys proga tą daryti, priklausys nuo paties popiežiaus vizito akcentų. 

- Jūsų manymu, kuo Lietuvai naudingas popiežiaus vizitas politine prasme? 

- Vargu ar yra sutapimas, jog Lietuvoje popiežių vizitai visada turi stiprų antikomunizmo, žmonių ir tautų laisvės prieskonį. Jonas Paulius II buvo tikras Bažnyčios kovos su komunizmu simbolis, užaugęs sovietinėje Lenkijoje, nuolatos pasisakęs prieš sovietų imperiją ir komunizmą. Visa jo viešnagė buvo persmelkta jausmo ir žinios, kad popiežius ir, gal nebaisu sakyti, pats Dievas džiaugiasi mūsų tautos laisve. 

Pranciškus, paradoksalu, šiaip yra siejamas su sąlyginai kairiosiomis idėjomis Bažnyčioje, ne kartą palankiai pasisakė apie socializmą, yra maloniai priėmęs šventvagišką simbolį (komunistinį kryžių iš pjautuvo ir kūjo) iš Bolivijos prezidento rankų, reabilitavęs ir grąžinęs įtaką už komunistines idėjas nubaustiems Naujojo pasaulio Bažnyčios hierarchams ir vargu ar mėgstantis smerkti komunizmą kaip ideologiją. Tai Lotynų Amerikos Bažnyčios specifika. Tačiau iš kitos pusės, Pranciškus neabejotinai palaiko tautų laisvės idėją ir turėtų žavėtis Lietuvos ginkluoto ir taikaus pasipriešinimo istorija, mūsų dainuojančia revoliucija, bažnytiniu antisovietiniu pogrindžiu. Numatytas vizitas Genocido aukų muziejuje, jo ir pasaulio pažintis su šiais istorijos puslapiais Lietuvai nepaprastai vertingi. 

Šiandien, kai yra masiškai ir be skrupulų juodinami Lietuvos laisvės kovotojai ir kankiniai, bandoma iš naujo priešinti lietuvių ir žydų tautas, net komjaunimui vadovavęs Užsienio reikalų ministras pradeda viešai šmeižti iškiliausius antisovietinius rezistentus, popiežiaus pagarbos sovietinio ir nacistinio teroro aukoms ženklas, mūsų tautos kančių atjauta ir patyrimas yra labai savalaikiai ir, tikėkimės, primenantys, kas yra kas mūsų istorijoje ir apskritai amžinoje žmogaus ir Dievo miestų kovoje. Kalbant būtent apie politinę viešnagės naudą, kol kas vienintelis akivaizdus aspektas atrodo būtent šis. Kokie kiti politiniai aspektai bus naudingi, kaip minėjau, priklausys nuo pačios viešnagės. 

- Popiežiaus vizito organizacija, saugumo priemonės kainavo virš milijono eurų, ar Jūsų manymu, reikėjo išleisti tokią pinigų sumą popiežiaus vizitui?

- Taip. Garbingų svečių vizitai nematuojami išlaidomis, juo labiau to negalima padaryti vertinant, ar vertėjo priimti popiežių. Garbinga ir teisinga, kad šiuo klausimu naštą pasidalino valstybė ir Bažnyčia, tai yra tikintieji. Galima kelti klausimą, kam reikalingos visos tvoros Vilniaus sienamiestyje, kurių kažkodėl nereikėjo Jonui Pauliui II, tačiau kalbant iš principo, lėšos šiam vizitui skirtos pagrįstai. Jeigu valstybei pasitaiko proga priimti tokį svečią, ta proga reikia naudotis. 

Kalbino Vitoldas Jančys