Valentinas Mazuronis. Mūsų kelias Europoje – laisva ir nepriklausoma Lietuva (atsakymas V. Sinicai)

Džiugu, kad sambūrio „Pro Patria“ reiškiamas nerimas dėl blogėjančios Lietuvos geopolitinės ir saugumo padėties ES krizės metu bei realia...

Džiugu, kad sambūrio „Pro Patria“ reiškiamas nerimas dėl blogėjančios Lietuvos geopolitinės ir saugumo padėties ES krizės metu bei realiai gresiančios „reintegracijos“ į Rusijos įtakos sferą pamažu tampa suprantamu ir Lietuvos politikams. Pateikiame europarlamentaro V. Mazuronio atsiųstą atsakymą į V. Sinicos straipsnį.

Baigėsi Lietuvai ramaus ir lengvai prognozuojamo laiko etapas tarptautinėje politikoje. Baigėsi laikas, kada užteko „neišsišokti“, pagarbiai ir laiku pritarti. Baigėsi laikas, kai buvo aišku, iš kur pučia vėjas, kaip ir aišku ką, kur ir su kuo kalbėti.

Laikai pasikeitė kardinaliai ir kuo ilgiau mes to nesuprasime, kuo ilgiau galvosime, kad visa tai praeis kaip praeina vaikiškos ligos ir bandysime, tarsi stručiai slėpti galvas smėlyje, tuo skausmingesnis bus praregėjimas (sunkesnės bus pagirios); tuo mažiau bus prognozuojama mūsų valstybės ir tautos ateitis, nes šią ateitį nuspręs už mus (ir be mūsų). Beje, taip jau ne kartą atsitiko mūsų valstybės ir tautos istorijoje. 

Žiūrint iš šalies, tarsi niekas ir nesikeičia. Europos Sąjungos vadovai bando išlaikyti gerą miną ir įkvėpti optimizmo Europos Sąjungos valstybių gyventojams. Tuo pačiu metu, vis akivaizdžiau matosi Europos Sąjungos valdymo trūkumai bei dvigubų standartų politika. Belieka tik paantrinti V. Sinicos nuomonei, išreikštai jo straipsnyje „Svarbiausias prezidento rinkimų klausimas“ dėl pagrindinių užsienio politikos iššūkių, su kuriais Lietuva susidurs netrukus. 

Praėjusią savaitę grįžau iš Ukrainos, kur turėjome ilgą, konstruktyvią ir atvirą diskusiją su Ukrainos premjeru Vladimiru Groismanu. Aptariant Ukrainos ir Europos Sąjungos santykius bei jų perspektyvą, nuskambėjo atviras ir tiesus Ukrainos premjero klausimas. Jo esmė buvo labai paprasta. Premjeras pasidžiaugė Europos Sąjungos parama Ukrainos valstybei, tačiau kartu išreiškė visišką nesupratimą, kaip ES gali remti Ukrainą, jos kovą prieš Rusijos okupaciją ir tuo pačiu metu kirsti skaudžiausią smūgį jos ekonomikai, statant dujotiekį Nordstream2 kartu su Rusija? Kaip įmanoma suderinti du visiškai nesuderinamus dalykus - remti Rusiją bei jos karinę galią tokiu būdu darant Ukrainą dar labiau pažeidžiamą rusiškų dujų įkaite, bet ir tuo pačiu metu deklaruoti Europos Sąjungos valstybių vieningą energetinę politiką ir paramą tai pačiai Ukrainai. Kaip galima nematyti, kad naujasis Vokietijos ir Rusijos susitarimas dėl Nordstream2 statybos yra XXI amžiaus Molotovo – Ribentropo paktas? 

Kokia Lietuvos pozicija šiuo klausimu? Tylus paburbėjimas? Tik tiek? Ką sutarė Vokietijos kanclerė A. Merkel atvykusi į Lietuvą ir kodėl tiek daug komplimentų sulaukė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė? Ką tokia savanaudiška Vokietijos verslo pozicija reiškia Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms? 

Kokia oficiali Lietuvos pozicija dėl bandymų „bausti“ Vengriją, Lenkiją, Čekiją ? Kas toliau? Kokią Europos Sąjungą mes norime matyti ir ką mes darome, kad ji ir ateityje darniai bei stabiliai vystytųsi. 

Deja, vietoje konkrečių atsakymu ieškojimo ar bent diskusijų šiais klausimais, mes girdime abstrakčius burtažodžius apie vienybės stiprinimą, tvirtą Europos Sąjungą ir didelę meilę Ukrainai. 

Laikas atsibusti, laikas pamatyti, kas vyksta už realią situaciją slepiančių užuolaidėlių ir laikas būti laisva bei nepriklausoma Lietuvos valstybe, turinčia savo matymą, savo supratimą ir savo interesus greitai besikeičiančiame šiandienos pasaulyje. 

Kitaip už mus nuspręs kiti, kaip jau buvo ne kartą. Ir tas sprendimas bus nebūtinai naudingiausias Lietuvai. 

Artėjančių Prezidento rinkimų kontekste Lietuvos ateities vizija ypatingai svarbi. Nuo to, kas taps Lietuvos Prezidentu - ar tas, kuris yra tiesiog gražus ir protingas, pažadėjęs didesnį atlyginimą (nors tai yra siektinas dalykas, be abejo) ar remiamas „gerų“ politinių jėgų, ar, atvirkščiai, pasirinktas iš keršto, kad kitas antipatiškas kandidatas nelaimėtų, - priklausys, kuriuo keliu Lietuva pasuks ir eis artimiausius penkerius metus. 

Lietuvai reikia Prezidento, žinančio, kurią kryptimi jis turi vesti Lietuvą ir jos žmones, turinčio aiškią viziją, kas mūsų šaliai yra ir bus naudingiausia ne tik vidaus, bet ir užsienio politikoje.

Susiję

Valentinas Mazuronis 7899540806586353807
item