Rasa Čepaitienė. Sekso ekonomikos spąstuose

propatria.lt nuotrauka 

Turbūt nėra kitos tokios temos kaip seksas, kur kiekvienas nebūtų vienaip ar kitaip nudegęs ir dėl to dabar besijaučiantis „patyrusiu“ ekspertu, turinčiu teisę, ar net ir pareigą autoritetingai pasisakyti šiais klausimais, ypač karts nuo karto paviešinamų sekso skandalų atžvilgiu. Nebent pinigai. Beje, sekso ir pinigų kaip ir sekso ir valdžios temos dažnai eina greta arba net neišardomai persipina.

Taip, čia bus apie Birutę ir Petrą, tiksliau, ne ti(e)k apie juos, bet ir apie daugybę kitų biručių ir petrų, kurių romanai ir ypač jų atomazgos, sąmoningai paviešinti ar rūpestingai slepiami, tampa aplinkinių trumpalaikio susidomėjimo, veidmainiško moralizavimo ir skanių apkalbų objektu. Šia prasme išmanieji žiniasklaidos komentatoriai ir liežuvingieji socialinių tinklų vartotojai nelabai kuo skiriasi nuo mūsų tolimųjų protėvių, kur nors Eurazijos plynaukštėse sekiojusių paskui mamutų bei šiaurės elnių kaimenes, o vakarais prie laužo mėgusių po kaulelį narstyti savo kaimynus, aišku, geriau tiems negirdint. 

Visgi kuo mūsų laikų birutės ir petrai, jų meilės kančios ir godos, tikros ar krokodilinės ašaros skiriasi nuo pirmykščių medžiotojų, viduramžių valstiečių (na gerai gerai, ne valstiečių, prekiautojų maisto produktais) ar net dar ir mūsų senelių meilės reikalų? Ogi visiškai pasikeitusiu seksualinių santykių ekonomikos modeliu, kurio gimimą paskatino XX a. įvykusi radikali visuomenės emancipacija, feminizmas, seksualinė revoliucija, papročių ir tradicijų liberalizacija, galiausiai, patogių ir sąlyginai saugių kontraceptyvų išradimas, jau nekalbant apie iki tol negirdėtas patikimo tėvystės nustatymo galimybes. Atrodytų, visi šie staigūs ir kardinalūs pokyčiai pasitarnavo pirmiausia ir labiausia būtent moters išlaisvinimui iš biologinės ar socialinės lemties - kūno ciklų, nekontroliuojamų nėštumų karuselės bei griežtų jos atžvilgiu nevaržomai dvigubus standartus taikančios visuomenės moralinės kontrolės rėmų. Nieko panašaus! 

Tiksliau, išlaisvint tai išlaisvino, tačiau praktiškai paliko vieną naujų egzistencinių iššūkių ir klausimų akivaizdoje - kokiam vyrų skaičiui dovanoti savo sielą ir kūną; ar ryžtis gimdyti, kai nebėra jokių garantijų, kad kūdikio tėvas liks kartu jį auginti, iš viso padės finansiškai, ar geriau darytis abortą; kaip suderinti poreikį pačiai vienai išlaikyti save ir vaiką su karjera ir saviraiškos paieškomis; ar eilinis naujas partneris pajėgs pamilti svetimą palikuonį, jo neskriaus ir seksualiai nepriekabiaus; kokias apsisaugojimo priemones naudoti, kad jos neturėtų pernelyg didelių pasekmių sveikatai ir t. t. Šitame pagrįstų baimių sąraše princas ant balto žirgo, susilaikymas nuo sekso iki vestuvių, o ir pačios baltos ir gėlių puokštėmis padabintos vestuvės, galiausiai gyvenimas „kol mirtis mus išskirs“ vis labiau nutolsta horizonte, širdyje palikdamos tik taip ir neišsipildžiusių mažos mergaitės pasakiškų svajonių kartėlį bei kruopščiai po seksualios, sėkmingos, „kliovos“, visuomet pasiruošusios ir visad tuometiniam mylimajam prieinamos meilios moters kauke slepiamą gilią nepasitikėjimo savimi ir nesaugumo žaizdą...

Šiuolaikinėje sekso ekonomikoje būtent moteris a priori yra pralaiminčioji pusė, kuriai dažniausiai vienai tenka visos šių, numanomai laikinų ir neretai neįpareigojančių santykių pasekmės. Priversta ne tik nusileisti ir susitaikyti su kaip velnias kryžiaus įsipareigoti bijančių vyrų diktuojamomis santykio sąlygomis, bet dar ir vaidinti, kad tai ir yra tikrosios jos svajonės išsipildymas, ji visuomet liks alkana ir nepasiekiamos besąlygiškos meilės išsiilgusia širdimi. Todėl sąmoningai ar nesąmoningai siekdama balanso nevengs manipuliacijų, konkurencijos su kitomis varžovėmis, gundymų, klastos, išnaudojimo, net slapto keršto, galiausiai, tokiems toksiškiems santykiams perėjus į paskutiniąją - kovos - stadiją, jau atvirai stos į mūšį, kuriame įstatymas ir visuomenė lyg ir yra jos pusėje. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų tai niekas - nei teismai, nei antstoliai, nei vaiko teisės, nei viešoji opinija - negali jai padėti priversti tokį vyrą žiūrėti į ją kitaip kaip į gražų ir (su)vartotiną daiktą, ar kaip į „tą kalę, kuri tiesiog nori pasipelnyti prisidengus vaiku“ aistrai išblėsus....

Tad kuris labiau manipuliuoja? kuris apgauna ir pasinaudoja? kuris daugiau nekenčia, tuo pačiu jausdamasis sutryptas į purvą ir bejėgis ką nors pakeisti? Iki kito karto, naujos pažinties, aistros, naujų iliuzijų kūrimo ir sudūžimo...

Abu, vyras ir moteris, lyg musės dervoje, kapanojasi sekso ekonomikos liūne, iš kurio, atrodytų, nėra išeities. Ir tikrai nėra. Tol kol Kitas lieka objektu, priemone, kūnu, statusu ar pinigine. Tol, kol jų santykio pamatuose lieka bent lašas savanaudiškumo ir vartotojiškumo.

Kontraceptyvų pramonė nukainojo sueities, o tuo pačiu ir moters vertę, padarė ją lengvai pasiekiama ir nesusaistančia pramoga, o nėštumą - neplanuotu ir nepageidautinu šalutiniu poveikiu ir nesaugumo ir atskirties šaltiniu ir manipuliacijos objektu. Jei anksčiau vaikų turėjimas įprasmindavo ištisų kartų gyvenimus, suteikdavo tėvams teisę globoti ir bausti, būti savo vaiku dievais, mokytojais ir darbdaviais, galiausiai, - saugumą senatvėje, tai dabar jie tampa tik papildoma ir rizikinga ekonomine našta, veikiausiai niekaip ateityje neatsipirksiančia investicija. Iš čia ir pats gyvybės nukainojimas, tautų demografinis traukimasis, lydimas egzistencinės beprasmybės ir rezignacijos. Ar tai vyktų pačiose jos ištakose, įščiose (abortai) , ar jau gyvenimo kelio pabaigoje (eutanazija), tokioje pseudolaisvėje mirties kultūros dalgis atsiduria prie pat gyvybės medžio šaknų. Jis, nieko nepaisydamas, veikia pakąs ir tuos gležnus meilės daigus, kurie nedrąsiai skleidžiasi pirmąsyk susitikus ir pažvelgus į akis Jam ir Jai.

Kol Jis ir Ji nesąmoningai sutinka su tokiomis žaidimo taisyklėmis ir leidžiasi būti objektyvizuoti ir paversti vartotojiško sekso ekonomikos įkaitais, tol šiems daigams nebus lemta augti, bręsti ir duoti pilnatvės vaisių. Gyvūnus valdo instinktai. Bet žmogus išties yra laisvas. Gaila tik, kad ta laisvė pabėgti nuo savo elgesio pasekmių dažniausiai reiškia mažiau arba jokios laisvės Kitam.