Popiežius jaunimui: atsiminkite savo tautos šaknis

Laimos Penek nuotr.

bernardinai.lt

Šeštadienio pavakarę Šventasis Tėvas sostinės Katedros aikštėje susitiko su jaunais žmonėmis, kurie popiežiaus laukė jau nuo ryto: giedojo, meldėsi, bendravo, klausėsi liudijimų.

Popiežiui papamobiliu atvykus skambėjo specialiai šiam renginiui sukurta giesmė „Kristus Jėzus – mano viltis“. Priegiesmis giedotas ne tik lietuvių, bet ir anglų bei ispanų kalbomis.

Savo tikėjimą liudijo psichologinį smurtą patyrusi ir su tėvo savižudybe susitaikiusi Monika Midverytė OFS ir 35-erių verslininkas Jonas Davalga, sergantis autoimunine liga, prieš 11 metų sukūręs šeimą. Vilniaus Gailestingumo šventovės ansamblis giedojo specialiai aranžuotas kantičkas (tradicines liaudies pamaldumo giesmes). Šoko urbanistinio šokio teatras „Low Air“. 

Šventasis Tėvas sakė, kad Monikos ir Jono liudijimus išklausė kaip bičiulis, tarsi sėdėtų drauge bare po spektaklio Jaunimo teatre ir kalbėtų apie gyvenimą, gurkšnodami alų ar girą. Tačiau jų istorijos, pasak popiežiaus, ne spektaklis, jos realios ir konkrečios.

„Dievas nuolatos vaikščioja po mūsų gyvenimą, – susirinkusiems sakė popiežius. – Jūs, kaip ir ši Arkikatedra, esate patyrę situacijų, kurios jus visiškai žlugdė. Ši šventovė ne kartą buvo praryta liepsnų, tačiau visada atsirasdavo žmonių, kurie ryždavosi ją atstatyti iš naujo.“ Monikos ir Jono patirtys galėjo juos sužlugdyti, tačiau jie čia ir liudija tikėjimą. Popiežius klausia: kaip jumyse išsiliejo Dievo malonė ištverti, pakilti, tęsti gyvenimo kelionę? Ir atsako: per asmenis, su kuriais susikirto jų gyvenimo keliai, per gerus žmones, kurie stiprino juos savo tikėjimo viltimi.

Pranciškus kreipėsi į Moniką, sakydamas, kad jos močiutė ir mama bei pranciškonų parapija buvo kaip dviejų upių santaka: „Kaip Vilnelė įteka į Nerį, taip tu įsiliejai, leidaisi vedama šios malonės srovės.“

„Viešpats mus išgano padarydamas tautos dalimi. [...] Neleiskite, kad pasaulis jus įtikintų, kad geriau eiti po vieną. Nepasiduokite pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais. Pasipriešinkime individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinčius tik savo įvaizdžiu ir gerove.“

„Mūsų tikroji tapatybė susijusi su priklausymu tautai. Nėra nei „laboratorinės“, nei „distiliuotos“ tapatybės. Mes žinome, kaip gražu, bet kartu ir nelengva, o kartais net skausminga priklausyti vienai ar kitai tautai. Joje yra įleidusi šaknis mūsų tapatybė. Mes nesame žmonės be šaknų.“

Minia entuziastingai reagavo, popiežiui paminėjus krepšinio komandas – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“. Nesvarbu, kuri laimi, nesvarbu, koks rezultatas, sake Šventasis Tėvas, svarbiausia, kad Viešpats yra su mumis. Jo Žodis ir Eucharistija primena, kad priešininko stiprumas neturi reikšmės.

„Matydami kitų trapumą, esame grąžinami į tikrovę, tai neleidžia mums gyventi vien tik laižantis savo žaizdas. Kiek jaunų žmonių palieka savo šalį, nerasdami tinkamų galimybių! Kiek yra depresijos, alkoholio ir narkotikų aukų! […] Jėzus kviečia mus išeiti iš savęs, rizikuoti susitikti „veidas į veidą“ su kitais“, – kalbėjo popiežius.

Šventasis Tėvas priminė, kad gyvenimas – nuolatinis ėjimas, ieškant teisingos krypties, nebijant suklydus sugrįžti atgal. Jis prašė jaunų žmonių, kad nesileistų „įviliojami į labirintą, iš kurio sunku išeiti“, bet keliautų pirmyn, nes Jėzus „niekada nesiliaus mus kūręs iš naujo, net jei mes kartais mėginame save sužlugdyti“.

„Būkite drąsūs! Sekti Jėzumi – uždegantis nuotykis, suteikiantis mūsų gyvenimui prasmę, leidžiantis pasijausti bendruomenės dalimi, o ta bendruomenė mus drąsina, lydi, įpareigoja tarnauti kitiems. Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi. Nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jis kviečia – švelnumo revoliucijoje“, – jaunimui kalbėjo Šventasis Tėvas.

Pranciškus drąsino jaunimą nebijoti apsispręsti už Kristų, imtis jo reikalų, nes Jis niekada nepalieka gyvenimo valties, visada laukia gyvenimo kryžkelėse.

Popiežius net kelis kartus ragino nepamiršti savo šaknų, bendrauti su vyresnės kartos žmonėmis. Jei norite būti didžia, laisva tauta, atsiminkite savo tautos šaknis, semkitės iš jų, kalbėjo Pranciškus.

Popiežiui Pranciškui baigus kalbą, jam padėkojo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas: „Šventasis Tėve, ačiū, kad atvykote į Lietuvą ir skyrėte laiko susitikti su jaunimu, jį išgirsti. Jaunimas yra mūsų Bažnyčios ir mūsų Tėvynės ateitis.“ Popiežius įteikė jam dovaną ir suteikė apaštalinį palaiminimą visiems susirinkusiesiems.

Po to popiežius aplankė Šv. Kazimiero koplyčią Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Joje drauge su vyresnio amžiaus vienuolėmis ir vienuoliais meldėsi prie jaunimo ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kapo. Prieš išeidamas iš Katedros Pranciškus užsuko į Tremtinių koplyčią, kurioje padėdamas gėlių pagerbė Švč. Mergelę Mariją, Sibiro Madoną.

Organizatorių teigimu, šiame renginyje dalyvavo iki 60 tūkst. žmonių.

Parengė Rosita Garškaitė.