Liudvikas Jakimavičius. Dėl stumiamo dvigubos pilietybės referendumo

Nereikėtų suvelti sudėtingos problemos į neatnarpliojamą Gordijaus mazgą. Tu gali būti išvažiavęs gyventi nors į Antarktidą, ir gyventi ten nors tūkstantį metų lede užsikonservavęs, ir niekas iš tavęs neatims Lietuvos pilietybės vien dėl to, kad tu kažkur išvažiavęs.

Problemų atsiranda tuomet, kai tu dėl kažkokių sumetimų pats savo valia atsisakai Lietuvos pilietybės, priimdamas kitos valstybės pilietybę, ir įsipareigodamas kitai valstybei. Nei ES, nei NATO nėra amžinos struktūros. Jos gali iširti ir visiškai neaišu, kam tu būsi įsipareigojęs. Jokia kita valstybė neprievartauja tavęs daryti tokius apsisprendimus, pasirenki juk pats. Išvažiavimo motyvų nereikia painioti su apsisprendimo dėl pilietybės situacijomis, - tai visiškai skirtingo lauko dalykai.

Taip, atsiranda ir kita problema, kad kitoje šalyje gimę vaikai automatiškai tampa tos valstybės piliečiais, nežiūrint to, kad abu tėvai gali būti Lietuvos piliečiai. Tokie atvejai turėtų patekti į Pilietybės įstatymo lauką, kaip „Atskiri atvejai“, kurių gali būti net labai daug, ir jokių nepageidautinų pasekmių jie negalėtų sukelti, nes atskiras atvejis visiškai nereiškia, kad tai retas atvejis, paprasčiausiai įstatymą reikią matyti ir taikyti kuo platesne apimtimi, siekiant ne bausti ir mažinti piliečių skaičių, užsimerkus taikant jo problemiškas nuostatas, o suvokiant, kad lietuvių šeimoje gimęs vaikas pagal kraujo, o ne geografijos principą automatiškai yra Lietuvos pilietis. Kūdikis juk negali pilietybės atsisakyti savo valios apsisprendimu. Konstitucinis Teismas čia yra priviręs labai neskanios košės, vaidindamas labai kategorišką instituciją ir beatodairiškai laikydamasis įstatymo raidės.

Kitas dalykas, ko mūsų žmonės nesupranta, nes propaganda daugeliui yra sujaukusi šiuo klausimu protus, kad tautybė ir pilietybė nėra tapatūs dalykai. Tautybę kiekvienas gauna iš Dievo, o pilietybė yra politinis konstruktas, valstybės pamatinis sandas. Neturėsim valstybės - nebebus ir reikalo kalbėti apie visokias pilietybes, nesvarbu - viengubas, dvigubas ar trigubas. Taigi, pilietybė suponuoja įsipareigojimą valstybei, nesvarbu, kaip toli nuo jos begyventum geografiškai. Jei tave šaukia atlikti karinės tarnybos, o tu slapstaisi, dėdamasis, kad tavęs niekas nebesieja su šia valstybe, tai manau, kad turėtų būti kažkoks labai aiškus mechanizmas, kaip tavo pilietines teises suspenduoti, neatimant pilietybės. Tai, be abejo, gali pakenkti tavo palikuonims, kurie gal keiks tave visą gyvenimą už tavo plevėsiškus apsisprendimus, dėl kurių ir pačiam bus visą gyvenimą nenuplaunama gėda, kai jie tavęs seno paklaus, - o kodėl tu atsisakei tokios gražios šalies pilietybės?.. Ar vien dėl pinigų?