Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrės aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos švietimo ministerijoje vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo...

Rugpjūčio 31 d. Lietuvos švietimo ministerijoje vyko švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės susitikimas su Lenkijos švietimo ministre Ana Zalevska (Anna Zalewska), kuriame aptarė tautinių mažumų švietimą abejose šalyse, taip pat pasikeista profesinio mokymo patirtimi. Lenkijos delegaciją domino Lietuvos patirtis iš esmės pertvarkant profesinio mokymo sritį, nes šioje kaimyninėje šalyje taip pat planuojami pokyčiai šioje srityje.

Susitikime pabrėžtas tikslas, kad abiejų šalių tautinių mažumų mokyklų mokiniai vienodai gerai mokėtų valstybinę ir gimtąją kalbas. Lietuvos ir Lenkijos ministrės patvirtino siekį, kad bendra švietimo ekspertų grupė iki metų pabaigos pateiktų siūlymus, kaip sudaryti tautinių mažumų mokyklų mokiniams kuo geresnes sąlygas įgyti kokybišką išsilavinimą.

„Sutarėme sudaryti bendrą ekspertų grupę, kuri analizuos visus iššūkius, priežastis, kurios lemia pasiekimų skirtumus, kokie yra iššūkiai kalbant tiek apie ugdymo priemones, vadovėlius, tiek apie ugdymo programas, mokytojų kompetenciją. Išanalizavę šiuos iššūkius pateiksime premjerams iki metų pabaigos konkrečias priemones“ – sakė ministrė J. Petrauskienė.

Ministrė A. Zalevska kaip vieną iš kalbos stiprinimo mokymo priemonių Lenkijoje paminėjo lenkų kalbos mokymą tautinių mažumų darželiuose. Lietuvoje taip pat siekiama intensyvinti lietuvių kalbos ugdymą švietimo įstaigose tautinių mažumų kalbomis.

„Jaunimui būtina sudaryti visas galimybes įgyti laikmečio iššūkius atitinkantį išsilavinimą – tiek lenkų kilmės mokiniams, gyvenantiems Lietuvoje, tiek lietuviams, gyvenantiems Lenkijoje“, – sakė ministrė A. Zalevska.

Ministrė J. Petrauskienė džiaugėsi, kad – jos supratimu – abiejų šalių Vyriausybės mato švietimą kaip vieną iš didžiausių prioritetų. „Kiekvieno piliečio išsilavinimas abiem valstybėms yra labai svarbus, nes investicija į žmogų lemia abiejų valstybių gerovę. O švietimas yra sritis, kuri tikrai gali nutiesti strateginės partnerystės tiltus tarp Lietuvos ir Lenkijos. Ar kalbame apie lenkų vaikus Lietuvoje, ar lietuvių vaikus Lenkijoje, svarbu, kad vaikai vienodai gerai mokėtų tiek lietuvių, tiek lenkų kalbą abiejose šalyse“, – pabrėžė J. Petrauskienė.

Lietuvoje veikia 77 mokyklos, kuriose lenkų mokomąja kalba 2017-2018 m.m. mokėsi 11,2 tūkst. mokinių. Lenkijoje veikia 4 lietuviškos mokyklos, kuriose mokosi per 400 mokinių.

Lenkijos švietimo ministrė domėjosi Lietuvos patirtimi pertvarkant profesinio mokymo sritį.

Lietuva šiuo metu vykdo profesinio mokymo sistemos pertvarką, kuria, kaip teigiama, stiprinama sąveika tarp mokymo ir darbo rinkos. Keičiamas profesinio įstaigų valdymas, įtraukiant į dalininkus verslo atstovus. Siekiant užtikrinti efektyvų finansavimo panaudojimą pereinama prie modulinio mokymo, kuris leis profesines mokyklas pasirinkusiems asmenims kiek galima greičiau įsidarbinti ir adaptuotis darbo vietose. Siekiant užtikrinti racionalų išteklių panaudojimą ir darbdavių lūkesčius atitinkantį darbuotojų rengimą, pertvarkomas profesinio mokymo įstaigų tinklas.

Lenkijoje taip pat vyksta profesinio mokymo reformos darbai. Profesinio mokymo reformos tikslas – išnaudoti jaunų žmonių potencialą ir paskatinti juos rinktis profesines mokyklas kaip patrauklų ugdymo kelią ir asmeninio tobulėjimo galimybę. Lenkija planuoja atidaryti dviejų lygių profesines mokyklas ir atkurti technikumus, kuriuose mokymas truktų 5 metus. Šių mokyklų veiklos pagrindas – artimas bendradarbiavimas su darbdaviais.

Abiejų šalių profesinės mokyklos skatinamos aktyviai naudotis tarptautinių mainų programomis ir  keičiantis gerąja patirtimi reformuojant profesinį mokymą.

Susiję

Užsienio politika 226926385488258595

Rašyti komentarą

  1. Kažkaip iš Petrauskienės nieko gero nesitikiu, o štai kad "malkų priskaldys" su tomis, atseit, "tautinėmis mažumomis" - tikimybė tikrai nemenka.

    AtsakytiPanaikinti
  2. iš Lenkijos: paaiškinkite kas turite galimybę, p. Petrauskienei, kad Lenkijos lietuviai jau senai pakankamai mokosi ir išmoksta valstybinę kalbą, ir jokia komisija neturi čia ko kištis.. Jeigup.Petrauskienė nepasiruošiusi eina į susitikimą su Lenkijos ministre, tai tokią ministrę reikėtų bematant atšaukti. Išvis kada pasibaigs tas amžinas cirkas dėl tariamų Lietuvos lenkų švietimo "problemų"? Lenkus dar galima suprasti- draskosi, nes nori išsikovoti sau autonomiją Lietuvoje. Bet kad Lietuvos valstybės atstovai šitam pritaria, ar vaizduoja nesuprantantys, kas vyksta? Nejau ten Vilniuje nėra nei vieno normalaus politiko, kuris sugebėtų duoti atkirtį ponams ir ponioms iš Lenkijos, ir paaiškinti jiems visiems laikams, kad baigtų neesamų problemų paieškas, .

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-09-03 22:58

    Visa ko nesupranta Lenkijos politikai, LT beveik nėra Lenkų, tikrai neįsižeiskite, paaiškinsiu.1985-1987 TSRS Leningrado genetinio instituto buvo užsakytas Vilniaus krašto genetinis tyrimas, buvo tiriama dantų driovelių ir formos piešinys,palyginta su Lenkijos Estijos Švedijos Suomijos Estijos Baltarusujos gyventojų dantų griovelių ir formų piešiniu, rezultatai :iš 15000 save Lenkais laikančių gyventojų rasta 4 (keturi) tikri lenkai ir 37 baltarusiai, 14 estų genetiniai atitikmenys ( kalbantys ir laikantys save lenkais).Tyrimai TSRS laikotarpiu įrodo, kad Vilnaus krašte tikrų genetinių lenkų nėra daugiau 0,002 %.Geriau su nutautėjusiais Lietuviais vesti pozityvią diskusiją remiantis tyrimais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-09-04 03:39

      Kai tik lenkai Lietuvoje sužinos, kad jų dantų grioveliai ne lenkiški - iš karto užsimanys būti lietuviais ir su dideliu užsidegimu ims mėtyti savo "Lenkų pasus"į šiukšlių konteinerius! O ką daryti tiems rusams, kurie užgimę Lietuvoje, kalba lietuviškai savo šeimoje be akcento ir dauguma (pats pažįstu) psichologiškai laiko save lietuviais, nors turi rusišką pavardę? Pasak Anonimiško 22.58 - jie sužinoję apie savo rusiškus dantis, turėtų atvirsti į rusus. To nebus, nes psichologinis pasirinkimas yra tradicijos išugdytas, emocinis pasirinkimas "įaugęs į kraują" ir jokie moksliniai argumenta čia nesuveiks, niekada (!). Lietuvos lenkų pasirinkimas yra emocinis (plačiaja prasme), tai yra jausmas, kaip tėvynės meilė. Tik jų tėvynė kita arba, tiksliau - kitokia. Jei būtų ne taip, Lenkija nešvaistytų milžiniškų lėšų šitai kalbinei grupei remti. Jie turi didelę patirtį, kaip sudoroti lietuvius, baltarusius, ukrainiečius, netgi žydus ir vokiečius. Panašus atvejis buvo tarpukariu Klaibėdos krašte ir M.Lietuvoje, kur absoliuti dauguma lietuvininkų nenorėjo priskirti save prie D.Lietuvos lietuvių tautos ir bevelijo būti vokiečiais. Taip pat Rytprusiuose dauguma lenkų kilmės žmonių laikė save vokiečiais. O prie ko priskirti čekistą lenką Dzeržinskį arba vokietį generolą Guderjaną,gal jis armėnas? Baikite kliedėti moksliniu romantizmu. Vienintelis sprendimo kelias - politinis. Bėda tik ta, kad nėra Lietuvoje tikrų politikų.

      Panaikinti
    2. "Jei būtų ne taip, Lenkija nešvaistytų milžiniškų lėšų šitai kalbinei grupei remti." - čia dar klausimas, ar Lenkijos paskatos yra demografinio, ar geografinio pobūdžio. :)

      Panaikinti
  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2018-09-04 04:54

    14 straipsnis
    Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
    Lietuvoje, nedelsiant, turi būti nutrauktas finansavimas iš valstybės biudžeto nelegalioms lenkiškoms rusiškoms mokykloms. Griežtai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item