Vytautas Radžvilas: „Galvojau, kad tikimybė, jog būsime sušaudyti – menka“

propatria.lt nuotr. lrt.lt Rugpjūčio 23 dieną LRT rytinėje laidoje „Labas rytas, Lietuva“ prof. Vytautas Radžvilas buvo pakviestas pa...

propatria.lt nuotr.
lrt.lt

Rugpjūčio 23 dieną LRT rytinėje laidoje „Labas rytas, Lietuva“ prof. Vytautas Radžvilas buvo pakviestas pasikalbėti apie šią istoriškai lemtingą dieną 1988-aisiais metais organizuotą didžiausią Sąjūdžio mitingą Vingio parke ir kitus su šia data susijusius klausimus bei profesoriaus knygą „Kiek kartų gali atgimti tauta?“ Visą laidos įrašą galite rasti ČIA.

„Galima pasakyti, kad baimės nebuvo, nes dideli dalykai padaromi tik tuo atveju, kai priimtas valingas sprendimas pirmiausia savo sieloje ir dvasioje“, – prisimena filosofas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Vytautas Radžvilas, praėjus 30-iai metų po to, kai Vingio parke vyko vienas didžiausių Sąjūdžio mitingų.

„Kitaip tariant, jau 1988 m. birželio 3 dieną, dar gerokai iki šito mitingo, buvo aišku, kad kelio atgal nėra. Galvojau, kad Gorbačiovas net jeigu brutaliai slopins mūsų judėjimą, tikimybė, kad būsime sušaudyti – menka, blogiausiu atveju teks pavažiuoti į šaltesnius kraštus pas meškas“, – priduria jis.

Profesorius pasakoja, kad 1988 m. rugpjūčio 23 dienos Sąjūdžio mitingas, į kurį susirinko daugiau nei 200 tūkst. žmonių, buvo iššūkis ne tik sovietinei imperijai, bet ir Vakarų pasauliui, nes trys tautos pareiškė teisę į savo valstybę. Tai, pasak filosofo, neišvengiamai vedė prie pasaulio žemėlapio perbraižymo.

„Jų (vakariečių – LRT.lt) požiūriu, neturėjome teisės trukdyti Gorbačiovo Perestroikai, nes jie manė, kad Perestroika sukurs liberalią imperiją, kur lietuviai turės tiesiog gyventi kaip laisvi žmonės, o mes pasakėme – mes norime daugiau, mes norime savo valstybės, grįžti kaip tauta į pasaulio politinį žemėlapį“, – LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ kalba V. Radžvilas.

Nors Sąjūdis atvirai apie tai nekalbėjo, tačiau žmonėms, kurie organizavo mitingą, kaip teigia filosofas, buvo aišku, kad jie sieks padaryti viską, jog išplėštų iš sovietų imperijos ką tik įmanoma, idealiu atveju – savo valstybę. Vis dėlto nors iššūkis buvo didelis, nebijota imtis jį įgyvendinti. Anot V. Radžvilo, dalyvauti Sąjūdžio veikloje buvo neapsakomas džiaugsmas, nes tuomet, jo žodžiais, būdamas pavergtos tautos ir šalies žmogus, jautei, kad tauta keliasi ir padarys tai, kas atrodo neįmanoma.

„Žvelgdamas į tą dieną iš istorinės perspektyvos ir šiek tiek kaip politikos teoretikas, galiu pasakyti – tai buvo milžiniško masto tarptautinės reikšmės įvykis, kuris dar kartais net ne visai suvokiamas“, – sako V. Radžvilas.

Lietuviai, kaip teigia jis, sugebėjo atkurti valstybę todėl, kad buvo žmonių, kurie žinojo ir atsiminė, jog Lietuva kažkada buvo valstybė.

„Ne kiekviena tauta sugeba virsti valstybe. Yra daugybė tautų, kurios taip ir neįgijo valstybingumo. Katalonai – puikiausias pavyzdys, nors, atrodytų, daugeliu atžvilgių – ekonomiškai, kultūriškai – už mus, ko gero, net ir pranašesni“, – sako profesorius.

Susiję

Vytautas Radžvilas 1230363808025375618

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-08-24 09:56

    Tai kažkas naujo. Profesorius V. Radžvilas buvo pakviestas į LRT studiją ir galėjo prabilti visiems klausiusiems šios laidos Lietuvos žmonėms. Džiugu ir ačiū Profesoriui bei žurnalistui Ignui Krupavičiui.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item