Jūratė Laučiūtė. Tiek tos šventės…

propatria.lt nuotr. slaptai.lt Prieš metus, belaukiant 2017 m. rugsėjo 1-sios, žinomas politikas Gabrielius Landsbergis, su būreliu...

propatria.lt nuotr.

Prieš metus, belaukiant 2017 m. rugsėjo 1-sios, žinomas politikas Gabrielius Landsbergis, su būreliu vaikų ir žmona – pedagoge, kaip retas kitas Seimo narys, augte suaugęs su mokykla, paatviravo apie Rugsėjo pirmąją: „Kai pradėjome su Austėja draugauti prieš aštuoniolika metų, vieną dalyką išmokau iškart – Rugsėjo pirma yra šventa. Tokia šventa, kad ruoštis jai reikia pradėti rugpjūčio viduryje.“

Atidžiai apžiūrėjau tuometinius populiarius žiniasklaidos šaltinius, ir niekur neradau prieštaraujant minčiai, jog Rugsėjo 1-ji – „šventa“.

Neprieštaravo nė valdantieji. Galima buvo pagalvoti, kad jų tyla reiškia pritarimą. Bet ne veltui valdančiąją daugumą sudaro „valstiečiai“: jie, regis, gyvena pagal gyvulių ūkio įstatymus, kurių pirmasis skelbia: „Tylioji kiaulė giliąją šaknį knisa“.

Ir iškniso: prabėgo tik metai, tačiau kaip pasikeitė aplinka! Šiandien, likus iki Rugsėjo 1-sios mažiau nei savaitei, vargu ar rasime Lietuvoje bent vieną ne nostalgiškais, į praeitį nuplaukusiais, o realiais darbiniais ryšiais su mokykla susijusius specialistus, pedagogus, kurie neveidmainiaudami pasakytų, jog „Rugsėjo pirmoji – šventa“.

Šiemet – nei šventės, nei, tuo labiau, šventumo. Viskas susijaukė. Negana mokytojų darbo apmokėjimo reforma vadinamo uragano, įvedant etatinio apmokėjimo tvarką, bet ir kalendorius nuvylė. Rugsėjo 1-ji įpuolė į nei šiokią, nei tokią dieną, į šeštadienį, kuri, nebūdama „šventa“, yra eilinė nedarbo diena visiems darbo žmonėms. O mokytojas, liberalų-marksistų supratimu, yra toks pat darbo žmogus, kaip ir vairuotojas, gydytojas, ministras, barmenas, kuriems ar rugsėjo, ar gruodžio pirmoji vienodai reikšminga tik pagal tai, į kurią savaitės dieną ji „įkrenta“ tais metais: jei sekmadienis, tai „šventa“, jei šeštadienis, tai – „nedarbo“, ir baigtas kriukis!

Prisipažįstu: neprisimenu tokios nevykusios mokslo metų pradžios nuo tų laikų, kai, pati, apsiginklavusi diplomu, išėjau į gyvenimą „nešti šviesos ir tiesos“… Visada tai buvo išskirtinė, neeilinė diena, naujo ateities kartos ugdymo ciklo pradžia.

Šiemet Rugsėjo 1-ji nebe šventė, o tik eilinio grupinio darbo sezono pradžia.

Rajonuose mokyklų vadovai, išvarginti nervingos vasaros, kai iki pat paskutinės atostogų savaitės vis dar neaišku, ką ir kaip skaičiuoti, nebenori tradicinių bendrų, mokslo metų pradžią „skambinančių“ konferencijų, susitikimų. Vienintelis jų noras – kaip nors viską suskaičiuoti, „įtilpti“ į turimas lėšas ir … kad iš mokyklų neimtų bėgti galutinai nusivylę ir pasipiktinę pedagogai.

Rajonų politikai, atsakingi už švietimą, tupi suskliautę ausis, nes ausys nebeišlaiko pačių riebiausių makaronų, kuriuos jiems yra kabinusi valdžia: Seimo Švietimo komitetas vis dar kažką vapa apie „mažų mokyklų išsaugojimą“, o Švietimo ministerija pateikė toookią mokytojų ir administracijos krūvių (nuo jų priklauso atlyginimas) skaičiuoklę, kad, nenorėdami varyti į bankrotą savo savivaldybių, rajonų politikai turės priiminėti sprendimus uždaryti visas mokyklėles, kuriose mažiau nei 120 mokinių.

Mat, (ne)išmintingu ministerijos sprendimu, vienas administratoriaus-direktoriaus etatas skiriamas tik tokiai švietimo įstaigai, kuri auklėja ne mažiau  120 vaikų. O jei „tik“ 110 ar dar mažiau, savivaldybe, malonėk papurtyti savo kišenę!.. Jei nori išsaugoti kokią mažutę mokyklėlę su 30-50 vaikų, galima pasirinkti: neremontuoti šaligatvių, sumažinti lėšas jaunimo laisvalaikiui ar kokioms nors sveikatinimo programoms, sumažinti gatvių apšvietimą, atsisakyti kitų  gyvenimą patogesniu, jaukesniu darančių „smulkmenų“…

Tačiau tokie skaičiavimai šalyje, kuri nebeturi nė trijų milijonų gyventojų, kur nuo vienos iki kitos mokyklos, retėjant gyventojams, ne tik dešimt, bet ir penkiolika, ir daugiau kilometrų, panašesni į pasityčiojimą arba į nedovanotiną nekompetenciją, o ne į vyriausybės rūpestį, kad nesulaukėtų Lietuvos provincija, kad joje augtų šviesus, žingeidus jaunimas, savo šalies patriotai.

Šiaurės vakariniame Lietuvos pakrašty, Skuodo rajone yra mielas bažnytkaimis Lenkimai, šalia kurio – pirmojo lietuviškai rašiusio Lietuvos istoriko Simono Daukanto gimtinė.

Nežinau, kokia mokyklėlė buvo Lenkimuose „Smetonos laikais“, bet sovietmečiu čia buvo vidurinė. Atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, neužilgo mokykla susitraukė iki pagrindinės, o šiandien – jau tik daugiafunkcis centras su pradine mokyklėle… O kas toliau?

Tad kur šiandien gimsta ir mokosi daukantai? Ir kas moko juos, būsimuosius daukantus? Valančius? Kudirkas? Maironius ir Marcinkevičius?

Vietoj atsakymo – klaustukai su šauktukais…

Pedagogė Judyta Tekingunduz iš Mažeikių dalinasi tokiu pastebėjimu: „Kadangi pagal visų Europos agentūrų duomenis, švietimo sektoriaus darbuotojai yra sąrašo apačioje, o tai reiškia, kad pasiekėme dugną ir giliau nebėra kur, todėl drąsiai galime teigti, kad mes – Europos ubagai. Su aukštuoju išsilavinimu, oria laikysena ir prestižiniu pavadinimu“. 

Kol kas, pasiklausius tiek mokyklų vadovų, tiek mokytojų atsiliepimų, susidaro įspūdis, kad ir ši reforma siekia to paties tikslo, kaip ir anksčiau liberalų vykdyta mokyklų „krepšelizacija“: sutaupyti valstybės biudžeto lėšas. To siekiama, verčiant uždarinėti „mažas“ mokyklas ir/ar sumažinti pedagogų skaičių.

Kai kas gali paprieštarauti: savivaldybėms suteikta teisė pačioms finansuoti tas mokyklas, kurių išlaikymui valstybė pristigo lėšų, tačiau savivaldybės to nedaro, galbūt, tyčia, „sabotuodamos“ gražiausias  Švietimo  ministerijos iniciatyvas.

Taip, gerbiamieji, aš neperdedu: raštuose, kuriuos į savivaldybes siunčia ministerija, jau pasirodė šis, stalininių represijų laikus primenantis grėsmingas žodis „sabotažas“. Prisigyvenome… Gal dar ir represijų sulauksime?

Taip, rajonų politikams palikta teisė nuspręsti išlaikyti nors ir du mokinius turinčias mokyklas … iš savo, iš savivaldybės surenkamo biudžeto. Bet rajonuose dauguma politikų – ne avantiūristai (kaip Vilniuje), o ūkiškai mąstantys žmonės. Ir jei tuo pačiu metu, kai vyksta mokytojų darbo apmokėjimo reforma, kita tos pačios vyriausybės ministerija imasi vykdyti mokesčių reformą, kurios pasėkoje savivaldybės, net ir išsinerdamos iš nuosavų kelnių, nebesurinks tiek mokesčių, kiek surinkdavo pernai ar užpernai, rajonų politikai supranta, kad verk neverkęs, o mažosioms mokykloms atėjo paskutinioji…

Rašau šias eilutes, o prieš akis – Savivaldybių švietimo konferencijos, kuri turi vykti  rugpjūčio 28 d., programa. Joje numatyta daug įdomių pranešimų. Bus ir toks: „Savivaldybių vaidmuo, kuriant gerą mokyklą“.

Įdomu, ar pranešime bus  apibrėžta, kokią mokyklą Švietimo ministerija laiko gera?

Tą, kurioje daug moksleivių? Kurioje – tik aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos mokytojai, už savo darbą gaunantys orius (o ne ubagiškus) atlyginimus?

O gal tą mokyklą, kurios mokiniai, gavę atestatą, neišsilaksto po šalis plačiausias, bet įgytas/įdiegtas žinias ir gebėjimus pritaiko, vysto ir puoselėja čia, gimtajame krašte? 

Beje, po interneto platybes klajoja graži legenda: Vokietijoje mokytojo profesija esanti viena geriausiai apmokamų valstybėje. Kai teisėjai, gydytojai bei inžinieriai ėmė klausinėti kanclerės Angelos Merkel, kodėl jų alga mažesnė nei mokytojų, Merkel neva atsakiusi: „Kaip aš jus galiu lyginti su tais, kurie jus išmokė?“

Buvo taip, ar ne, ne taip ir svarbu. Svarbiausia, kad iš Merkel atsakymo paaiškėjo, kodėl mūsų valstybėje viskas čiuožia žemyn: todėl, kad prie valstybės vairo stovi žmonės, kuriuos mokė… orūs, diplomais nuogybę prisidengę ubagai.

Tai tiek ir tos šventės… Nes ubagams kiekviena diena – tai kova už būvį! Net jei ta diena – Rugsėjo 1-ji…

SLAPTAI

Susiję

Ugdymo politika 2761662285368789332

Rašyti komentarą

  1. su visa pagarba...Nenusipezėkit...Vaiai mūsų anglijose, norgėse auga...Todėl mažėja mokyklos, ne dėl ko kito.Ir ne tik kaimuose...Pereikit bet kurį didesnį provincijos miestą - jaunų veidų nėra!!!!! Ir dar ...Atsargiai su savivaldybių neturtingumu - ten tokie ''auksiniai avinėliai''..saviems purtosi be sustojimo....

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Reik pasakyt, nesuprantu tamstos "rovimosi" priežasties: KUR KONKREČIAI autorė "nusipezėjo"(geriausia būtų su citatomis)? Dabar gi aš situaciją matau taip:
      Autorė: "vyriausybė skatina mažesnių mokyklų uždarinėjimą, o jos atlyginimų reforma yra ydinga"
      Tamsta: "nenusipezėkit, mokinių mažėja dėl emigracijos!"
      Bet juk straipsnis - ne apie tai.
      P.S. Padėtis savivaldybėse nėra tokio valdžios požiūrio į švietimą pateisinimas. Antra vertus, žinant, kas ŠMM "ministrauja", nėra ko stebėtis...

      Panaikinti
    2. Aš situaciją matau taip:
      Autorė: "Esu pensininkė, noriu dirbti, mokyklos užsidarinėja, etatų mažinimas - šansų išlikt nėr".
      Vat iš čia ir kilo, manau, komentatorės "rovimasis". Šis straipsnis sunervino ir mane. Drėbiau ir aš tai autorei (tegu atleidžia ji man). Čia, vyrai, tokia moterų psichologija :)

      Panaikinti
    3. O kad autorė gali rašyti ne tik apie savo svajones pensijos sulaukus mokykloje dirbti, nepagalvojote? Kad idiotiška ŠMM politika kenkia VISAI valstybei - ir tai yra NE savivaldybės lygio problema? Kad mokyklų uždarinėjimo vajaus nukentėjusieji - NE TIK pensininkai (jiems, šiaip jau, mažiausiai problemų), bet ir visi ten dirbę pedagogai, o svarbiausia - vaikai?

      Panaikinti
    4. Na, tiesą paskius, apie tai, mielas mano, nepagalvojau... Esu šių laikų cinikė, turinti pedagoginį išilavinimą, nepaklususi "kolchozo" metodams mokykloje, pakelta galva išėjus iš mokyklos... Bet, visa širdimi už mūsų tautos papročių išsaugojimą: už Daukantą, Valančių, Maironį ir visus kitus mūsų tautos šviesuolius, už raštingumą, pagarbą mokytojui, kokio jis amžiaus būtų. Bet... gal ne godas godot, o Naują Sąjūdį kurt už tautos išsaugojimą. Visai kaip anais sovietų laikais. Visi turim svajonių, bet... Sakysit, pensininkė, sveikatos nėr... O kiek tos rašliavos sveikatos pareikalauja ir kam jos įdomios, veikt reikia, o ne tuščiai "pezėt" (ne naujieną pasakė). Pakol godas godojam, žiūrėk, Lietuvoj vaikų neliks, juos užaugins Norvegija, Airija ir kt. Pezėkim toliau...

      Panaikinti
    5. Pirma, "pezėjimas" reiškia nusišnekėjimą - KUR KONKREČIAI autorė nusišneka? Antra, visos permainos, visi judėjimai (įskaitant Sąjūdį) BŪTENT nuo šnekėjimo ir prasidėjo. Tamsta gi siekiate šnekančius užčiaupti, problemų įvardinimą vadindama "pezalais", o jas įvardinančius - visiškais savanaudžiais. Tai gal ne jie problema, o tamstos požiūris? ;)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-08-29 23:23

    Landsbergiui rugsėjo 1 šventa nes jo žmonai iš mokyklų tėvų ir valstybės byrės milijonai

    AtsakytiPanaikinti
  3. Lenkimai... Skuodas turi merą Petrą pedagogą, Levutę seimūnę - taip pat pedagogę. Ir kokios problemos? Kas kaltas, kad Skuodo rajono savivaldybės dundukai po pieno šventes važinėja, o paskui Rusijos propaganda juos gražiai per TV rodo. Va čia, Jūsų, mieli "ubagai", pinigėliai pro šalį plaukia. Su plakatais prie savivaldybės! Bet ne, kaip čia konfliktuosi, paskui dirbti reikės, o norisi dar ir pensijos sulaukus mokyklėlėj dirbti... Kasykit toliau vieni kitiems nugaras, šildykit vieni kitiems loveles ir nesiskųskit. Pati pedagogė buvus, puikiai žinau šio rajono "problemas".

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item