Vladas Gaidys: „Didelė dalis liberalų elektorato nudreifavo pas konservatorius“

www.lrt.lt

Serialo „Naisių vasara“ tyrimas neigiamos įtakos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio reitingui neturėjo. Kaip LRT Radijui sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys, nors R. Karbauskis išlieka vienu nepopuliariausių politikų, jo reitingas kyla.

– Kaip šį mėnesį visuomenė vertina politines partijas?

– Yra dvi ryškiai išsiskiriančios partijos, kurios, visuomenės nuomone, yra lyderės. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). TS-LKD šiuo metu turi 16,7 proc. palaikymą nuo visų gyventojų, skaičiuojant nuo balsuojančiųjų – beveik 27 proc. Tai yra gana daug. LVŽS rezultatas panašus: 15 proc. nuo visų ir 24 proc. nuo balsuojančiųjų. Šios dvi partijos surenka pusės visų balsuojančiųjų gyventojų balsų.

Silpnesnės, mažiau populiarios partijos – „Tvarka ir teisingumas“ (TT) – 7 proc. nuo visų gyventojų, 11 proc. nuo balsuojančiųjų, Darbo partija (DP) – 6 proc. nuo visų, 10 proc. nuo balsuojančiųjų. Šios dvi partijos – lyg susisiekiantys indai: jei viena kažkiek praranda, kita laimi. Praeitą mėnesį pirmavo DP, šį – TT. Tik reikia pridurti, kad šių partijų elektoratai tradiciškai labai pasyvūs. Apklausose jie pasisako, kad balsuos už šias partijas, tačiau realybėje juos reikėtų raginti, kad jie ateitų.

Toliau rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 5 proc. nuo visų gyventojų ir 8 proc. nuo balsuojančiųjų. Lietuvos centro partija (LCP) – 4 proc. nuo visų, 6 proc. nuo balsuojančiųjų, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) [...] – 3,5 proc. nuo visų, 5,6 proc. nuo balsuojančiųjų. Šį kartą išsiskyrė šios socialdemokratų šakos. Pavasarį, kai partija skilo, jų reitingai buvo vienodi.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškųjų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) nesurenka 5 proc. apklausose, tačiau jų rinkėjai yra aktyvūs ir rinkimuose 5 proc. barjerą partija LLRA-KŠS paprastai peržengia. Liberalų sąjūdžio (LLS) rezultatas labai mažas – 2,2 proc. nuo visų gyventojų ir 3,6 proc. nuo balsuojančiųjų.

Galbūt kyla klausimas, kur dingo jų rinkėjai, kurių buvo labai daug. Galima spėti, kad elektoratas nudreifavo pas TS-LKD. Šios partijos elektorate vyksta stebėtini pokyčiai, palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų. Jei buvo stereotipas, kad TS-LKD – inteligentiškų pagyvenusių žmonių, tai dabar ji tampa jaunimo partija. [...] Matyti, kad didelė dalis LLS elektorato nukeliavo į šios partijos rinkėjų gretas. TS-LKD elektoratui taip pat būdingas aukštas išsilavinimas, neblogos pajamos, juos renkasi didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, gyventojai. Tai buvo galima pasakyti apie liberalus, dabar tai galima pasakyti apie TS-LKD.

LVŽS rinkėjai – TS-LKD elektorato antipodas. Tai – vyresnio amžiaus žmonės, ir kuo vyresni, tuo labiau balsuoja. Tarp jų rinkėjų yra mažiau turinčių aukštąjį išsilavinimą, jų pajamos taip pat mažesnės. Jie – rajonų centrų, kaimo gyventojai.

– Kaip šį mėnesį Lietuvos gyventojai vertina politikus?

– Jų eiliškumas išliko toks pat. 61 proc. Lietuvos gyventojų palankiai vertina Visvaldą Matijošaitį. Ypatingų pokyčių nėra. Galima sakyti, kad nuo gegužės mėnesio jo reitingas stabilus. Žvelgiant į pusiausvyrą tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų, jis yra lyderis.

Antroje vietoje – Dalia Grybauskaitė su 56 proc. teigiamų vertinimų. Jos reitingas nuo gegužės taip pat yra stabilus. Saulių Skvernelį teigiamai vertina 53 proc. gyventojų, jo vertinimas beveik nesikeitė ištisus metus. Ketvirtoje vietoje stabiliai laikosi Linas Linkevičius, jį palankiai vertina 46 proc. gyventojų. 44 proc. teigiamai vertina Viktorą Panckietį.

Jeigu apie dinamiką kalbėtume, tai į neigiamą pusę svyra Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus reitingas. Tai turbūt blogiausias rezultatas per jo kadenciją – 23 proc. vertina teigiamai, 37 proc. – neigiamai.

Vienas iš nepopuliariausių yra LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, bet, vertinant praėjusį ir dar ankstesnį mėnesį, jo reitingas turbūt aukščiausias.

Jeigu kalbėtume apie ministrus, iš 14 ministrų tik penki turi teigiamą balansą. Kiti labiau vertinami neigiamai nei teigiamai. Tarp teigiamai vertinamų ministrų pirmas yra užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Toliau rikiuojasi susisiekimo ministras Rokas Masiulis, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis (jo rezultatas aukščiausias per visą kadenciją), vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Šie ministrai vertinami teigiamai.

– Ar yra pokyčių tame, kaip gyventojai vertina institucijas?

– Reikia pasakyti, kad tie pokyčiai tikrai minimalūs. Pirmoje vietoje, kaip ir visada, ugniagesiai gelbėtojai. Toliau – policija, krašto apsauga, Bažnyčia, prezidentas. Tai institucijos, kurios surenka daugiau negu 50 proc. teigiamų vertinimų. Neigiamai vertinamos partijos, Seimas, vyriausybė. Pokyčių pastaruoju metu nėra.

Jeigu žiūrėtume ilgesnį laikotarpį, tai tikrai matyti ženklūs pokyčiai. Jeigu per mėnesį nieko neįvyko, tai galime pažiūrėti, kas įvyko per 20 metų. Kai kurios institucijos prarado savo populiarumą, pasitikėjimą. Pasitikėjimas švietimo sistema nukrito nuo 60 proc. iki 43 proc. Pasitikėjimas žiniasklaida siekė 61 proc., dabar – 39 proc.

Daugelio institucijų vertinimas nepasikeitė, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemos, „Sodros“, Seimo, partijų, Bažnyčios. Bet yra institucijų, kuriomis pasitikėjimas per 20 metų itin išaugo. Pasitikėjimas krašto apsauga, kariuomene pakilo nuo 29 proc. iki 59 proc.

Policija pasitikėjo 23 proc., dabar – 63 proc. Vadinasi, beveik trimis kartais išaugo pasitikėjimas policija. Jeigu ji anksčiau buvo viena nepopuliariausių, dabar yra viena populiariausių institucijų Lietuvoje. Teismais pasitikėjo 15 proc., dabar – 26 proc. (taip pat beveik du kartai). Tai institucijos, kurios sudaro valstybės karkasą. Jos tikrai daug geriau vertinamos nei anksčiau. Tai džiugina.

Kalbino Svetlana Primudrova.

Apklausa rengiama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.