Tamara Grinkevičienė. Vilniaus savivaldybė – carj bog i voinskij načalnyk?

propatria.lt nuotr.

Šį pirmadienį policijai pranešta apie dviejų Lukiškių aikštės paminklinių plokščių vagystę. Antradienį išaiškėjo, kad jos iš Lukiškių aikštės buvo pašalintos Vilniaus savivaldybės iniciatyva.

Vilniaus savivaldybė pati save pralenkė! Tokį liapsusą tai dar ir sugalvot reikia! Maža to, kad padarė – dar ir pati visam pasauliui pasigarsino (per radiją griausmingu balsu BAUSTI žada!) – štai kaip profesionaliai ir supratingai aš sprendžiu iškylančius nesklandumus, ypač, kai tai susiję su tautos pagarbos ir dėkingumo nusipelniusiais žmonėmis ar jų relikvijomis!

  

Minėdami savo Tautos ir valstybės laisvės atkovojimo šimtmetį, Laisvės kovotojai, suderinę visus leidimus su savivaldybę, iškilmingai palaidojo visų Kovų už Laisvę dalyvių relikvijų kapsules Lukiškių aikštėje. Tik tai datai nespėjo uždėti atminimo lentų, todėl ne iš karto, o vėliau uždėjo.

Pagal biurokratinius ritualus „privalėjo“ DU KARTUS DERINTI? Atskirai palaidojimo faktą, ir atskirai atminimo lentą? Žinote, tokia geniali mintis ne kiekvienam į galvą ateis. Lenkiu galvą, tskant. Nes protaujantiems kaip ir aišku, jog pažymėjimas, kas čia palaidota, yra to paties akto dalis, o ne du atskiri veiksmai. 

Taigi, visų biurokratinių ritualų neišmanantys (arba dėl amžiaus jau ir užmiršę, supainioję) senukai nė neįtarė, kad kažką pažeidė. O subtiliesiems, geranoriškiems ir visada pasirengusiems padėti Vilniaus savivaldybės biurokratams nė į galvą neatėjo patiems parodyti iniciatyvą – tiesiog pakeliui į darbą ar iš jo užsukti į aikštę, pažiūrėti, ar lentelės užrašas nepažeidžia jokių tvarkų. Jei nepažeidžia – geranoriškai patiems pabaigti pildyti popieriukus arba paskambinti kovotojų atstovams, derinusiems kapsulių laidojimo leidimą (ar atitinkamoms su laisvės kovomis susijusioms organizacijoms), paaiškinti, kokia problemėlė liko nesutvarkyta  ir suderinti laiką, kada PRAŠO jo ateiti ir pabaigti derinti. Ar tai nebūtų pagarbus ir gražus ASMENINIS įnašas į Laisvės kovotojų pagerbimą?

Be to, profesionalus ir patyręs biurokratas stengiasi užbėgti už akių nesusipratimams (per radiją kone nusikaltimu pavadintiems!) dėl amžiaus ar dėl nežinojimo. Todėl, dar duodant leidimą palaidojimui,  jo profesinė pareiga buvo žinoti, jog palaidojimų be paminklo ar be lentelių nebūna, ir pats turėjo nujausti ir dėl viso pikto priminti, kad tekstą reikia suderinti.

Na, nebent savivaldybės biurokratai nemato, kuo skiriasi Solomono peckionės ant sienų ir tvorų nuo užrašo ant Laisvės kovotojų atminimo lentos.   

P. S. Kitą kartą, kai Vilniuje kas nors reikšmingo dings, policija pirmiausia turėtų daryti kratą Vilniaus savivaldybėje?