Andrea Tornielli. Nykstančios krikščionybės Vakarų Europoje statistika

y-news.lt Vakarų Europa, protestantizmo lopšys ir istorinis katalikybės centras, tapo vienu iš pasaulietiškiausių regionų pasaulyje. ...


Vakarų Europa, protestantizmo lopšys ir istorinis katalikybės centras, tapo vienu iš pasaulietiškiausių regionų pasaulyje. Šitai patvirtino Jungtinių Valstijų Pew tyrimų centro apžvalginis tyrimas, kurį atliekant tikėtasi išsiaiškinti religijos išpažinimo ir praktikos klausimus Vakarų Europos šalyse. Nebepraktikuojančių krikščionių procentas didėja, o peržvelgus apklaustųjų atsakymus į klausimus apie abortus ir tos pačios lyties žmonių santuokas aiškėja, kaip labai pasikeitė Europos kultūra; taigi ir neseniai Airijoje įvykusio referendumo dėl abortų rezultatai nestebina.

2017 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais penkiolikoje Europos šalių atliktas tyrimas rodo, kad 91% žmonių yra krikštyti, 81% auginti kaip krikščionys, 71% sakosi esantys krikščionys, o 22% bent kartą per mėnesį lankosi mišiose.

Daugeliu atvejų apklausti suaugusieji sakosi esantys krikščionys, nors ir retai vaikšto į bažnyčią. Tyrimas rodo, kad tirtame regione daugiausia yra nepraktikuojančių krikščionių (žmonių, kurie sakosi esantys krikščionys, bet mišiose dalyvauja tik kelis kartus per metus).

Visose šalyse, išskyrus Italiją, nepraktikuojančių krikščionių yra daugiau nei praktikuojančiųjų (tų, kurie lankosi mišiose bent kartą per mėnesį). Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nepraktikuojančių krikščionių yra maždaug tris kartus daugiau (55%) nei praktikuojančiųjų (18%), kaip rodo tyrimo rezultatai.

40% Italijos gyventojų sakosi esantys praktikuojantys, dar 40% teigia esantys nepraktikuojantys krikščionys, 15% apskritai netikintys, 5% išpažįsta kitas religijas. Prancūzijoje 18% – praktikuojantys krikščionys, 46% – nepraktikuojantys, 28% netikinčiųjų, 8% išpažįsta kitas religijas. Ispanijoje praktikuojančių krikščionių yra 21%, nepraktikuojančiųjų – 44%, visai netiki 30% , o kitas religijas išpažįsta 4%.

Tyrimo apžvalgoje teigiama:

Pew centro tyrimas, kurio metu telefonu buvo apklausta daugiau nei 24000 atsitiktinai parinktų suaugusių žmonių, įskaitant ir maždaug 12000 nepraktikuojančių krikščionių, atskleidžia, jog Vakarų Europai vis dar būdinga krikščioniškoji tapatybė, net ir kalbant apie tuos, kurie retai lankosi bažnyčioje. Tai ne tik „formali“ tapatybė, niekaip nesusijusi su praktika…

Nors ir teigdami, kad netiki į tokį Dievą, „koks vaizduojamas Biblijoje“, daugelis nepraktikuojančių krikščionių linkę tikėti į aukštesnę galią ar dvasinę jėgą. Ir atvirkščiai, dauguma praktikuojančių krikščionių teigia tikintys į biblijinį Dievą. Aiški mažuma suaugusiųjų, kurie sakosi neišpažįstantys jokios religijos, netiki, kad visatoje egzistuoja kokia nors aukštesnė jėga ar dvasinė galia.

Kaip rodo tyrimas, krikščioniškoji tapatybė Vakarų Europoje siejama su neigiamesne nuomone apie imigrantus ir religines mažumas. Apskritai tie, kurie sakosi esantys krikščionys, nesvarbu, vaikšto į bažnyčią ar ne, linkę reikšti neigiamesnę nuomonę apie imigrantus, musulmonus ir žydus nei tie, kurie sakosi neišpažįstantys jokios religijos.

Akivaizdi dauguma nepraktikuojančių krikščionių, tų, kurie gyvena Vakarų Europoje ir sakosi neišpažįstantys jokios religijos, prijaučia legaliems abortams ir tos pačios lyties žmonių santuokai. Praktikuojantys krikščionys šių klausimų požiūriu yra konservatyvesni, nors kai kurie ir palaiko (kai kuriose šalyse tokių yra dauguma) legalius abortus ir tos pačios lyties žmonių santuoką.

Šiek tiek statistikos apie prijaučiančiuosius legaliems abortams:

Italijoje – 47% praktikuojančių krikščionių, 79% nepraktikuojančių krikščionių, 85% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (65% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Airijoje – 42% praktikuojančių krikščionių, 81% nepraktikuojančių krikščionių, 80% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (66% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Ispanijoje – 49% praktikuojančių krikščionių, 73% nepraktikuojančių krikščionių, 87% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (72% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Vokietijoje – 54% praktikuojančių krikščionių, 84% nepraktikuojančių krikščionių, 86% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (76% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Švedijoje – 79% praktikuojančių krikščionių, 96% nepraktikuojančių krikščionių, 98% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (94% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Jungtinėje Karalystėje – 65% praktikuojančių krikščionių, 86% nepraktikuojančių krikščionių, 83% tų, kurie neišpažįsta jokios religijos (81% visų šalies gyventojų pasisako už abortus).

Keletas skaičių apie tuos, kurie pritaria tos pačios lyties žmonių santuokai:

Italijoje – 43% praktikuojančių krikščionių, 70% nepraktikuojančių krikščionių ir 83% neprijaučiančių jokiai religijai pasisako už tokias santuokas (59% visų šalies gyventojų pasisako teigiamai).

Airijoje – 43% praktikuojančių krikščionių, 80% nepraktikuojančių krikščionių, 87% neišpažįstančių jokios religijos (66 % visų šalies gyventojų prijaučia).

Ispanijoje – 59% praktikuojančių krikščionių, 79% nepraktikuojančių krikščionių, 90% neišpažįstančių jokios religijos (77% visų šalies gyventojų prijaučia).

Vokietijoje – 53% praktikuojančių krikščionių, 82% nepraktikuojančių krikščionių, 86% neišpažįstančių jokios religijos (75% visų šalies gyventojų prijaučia).

Jungtinėje Karalystėje – 63% praktikuojančių krikščionių, 83 % nepraktikuojančių krikščionių, 82% neišpažįstančių jokios religijos (77% visų šalies gyventojų prijaučia).

[…]  Kalbant apie santykį su politika, apibendrintai galima teigti, jog Vakarų Europos gyventojai nenorėtų, kad vyriausybė būtų susijusi su religija. Tiesą sakant, visose 15-oje tyrime dalyvavusių šalių vyrauja nuomonė, kad religija turėtų likti vyriausybės vykdomos politikos nuošaly (mediana – 60%), o manymas, kad vyriausybės politika turėtų remti tikėjimą ir religines vertybes, atitinka 36%.

Nepraktikuojantys krikščionys yra linkę ginčytis, ar religija turėtų likti atskirta nuo vyriausybės politikos. Mažuma (mediana – 35%) nepraktikuojančių krikščionių mano, kad jų šalies vyriausybė turėtų remti tikėjimą ir religines vertybes, ir labiau linkę laikytis tokios pozicijos nei suaugusieji, kurie neišpažįsta jokios religijos.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 40% nepraktikuojančių krikščionių sako, kad vyriausybė turėtų palaikyti tikinčiuosius ir religines vertybes; taip pat mano 18% netikinčiųjų.

Visose tyrime dalyvavusiose šalyse praktikuojantys krikščionys daug dažniau nei nepraktikuojantys mano, kad vyriausybė turėtų puoselėti religines vertybes. Pavyzdžiui, Austrijoje tokios nuomonės laikosi dauguma (64%) praktikuojančių krikščionių ir 38% nepraktikuojančių krikščionių.

Tyrimo išvadoje klausiama, kodėl Vakarų Europos gyventojai atsisako krikščioniškosios tapatybės. Štai kas paaiškėjo:

Kiekvienoje tyrime dalyvavusioje šalyje dauguma „netikinčiųjų“, augusių tarp religingų žmonių, sakosi „po truputį nutolę nuo religijos“, vadinasi, tokių pokyčių nesąlygojo joks konkretus įvykis ar specifinė priežastis. Daugelis sakosi nesutinkantys su bažnyčios požiūriu į tokius socialinius klausimus kaip homoseksualumas ar abortai, sakosi liovęsi tikėję religiniais mokymais. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Ispanija (74 %) ir Italija (60 %), dauguma žmonių kaip svarbias priežastis, dėl kurių jie nebesivadina krikščionimis (ar kitokią religiją išpažįstančiais žmonėmis), mini „su religinėmis institucijomis ir jų lyderiais susijusius skandalus.“

Versta iš mercatornet.com.


Susiję

Religija 4829163539462152698

Rašyti komentarą

  1. Viskas tai tik įrodo kaip ilgai ir kaip brutualiai žmonėms buvo plaunomos smegenys.
    Čia užtektų kelių mėnėsių ar net trumpiau prasiveržt pro informacinę blokadą ir tas smegenis dėl pederastų ar abortų būtų galima atstatym momentaliai tiesiog rašant tiesą argumentais. Plius ir šitie tyrimai yra tendencingi ir bandantys matomai atskirų šalių valdžioms įrodyti kad jei nori valdžios remk abortus ir pederastiją, nes daugelis žmonių tai palaiko- tai visiškas melas- pažiūrėkit ką čia rašo apie Italiją ir ką parodė rinkimai- lygiai tas pats Vokietijoje ar Ispanijoje ir net JK- visur laimėjo konservatyvios partijos, o ne liberalios - tik tiek kad tos konservatyvios partijos nesilaiko konservatyvumo ir kaip tik daro viską kad tas tautas uždegradint ir plius leidžia tipo soroso fondams agresyviai plauti per spaudą ar mokyklas smegenis žmonės ir vaikams. Bet čia viskas laikina. Gali trumpam žmones apgauti ar apkvailint- bet visitiek tai ilgai nesitęs- ateina visur tikri konservatoriai (o ne apsimeteliai) ir greitai atstatys viską į savo vietas- o pederastus pasiūs arba gydytis arba į kalėjimus.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-07-02 10:04

    drugna Europa bus išspjauta iš Dievo burnos.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-07-02 16:49

    Vis daugiau Europos gyventojų atsisako krikščioniškosios tapatybės, reiškia jie priima kitokią tapatybę, kita tapatybė panaši į baltojo malonumo maro tapatybę, galutinai priėmus tokią tapatybę lėtai iškeliausi, užleisdamas kitam savo vietą.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-07-02 17:47

    Va ir atsakymas, kodėl yra taip, kaip yra.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2018-07-02 18:28

    Kad Europa (visa Eropinė civilizacija) nutolo nuo krikščionybės, tai rodo Bažnyčios, kaip institucijos ir atsakingų už ją žmonių degradavimą. Tiek Katalikų, tiek įv.Protestantų konfesijos paskendo visiškame Dvasios dalykų neišmanyme - prarado Metafizinę dimensiją. Klesti stabmeldystė (idolatry) - teatrališkumas, blizgučiai arba modernūs pasidžiazavimai - padainavimai, nuolaidžiavimai vartotojiškumui arba perdėtas egoistinis ir pasipūtėliškas asketizmas ir viduramžiškos retorikos pripildytos beprasmiškos kalbos. Koncentruojamasi tik į ritualą, t.y. maginį veiksmą ir tikima, kad tai padės priartėti prie Dievo. O protestantų bažnyčios virto paprasčiausiais laiko praleidimo klubais. Tačiau, reikia būti teisingu, Bažnyčios viduje dar yra dvasinių srovių, kurios vis išlaiko DVASINĖS DIMENSIJOS siūlą, tačiau jos išlieka periferijoje, nes oficialioji Institucija jas pakenčia, bet ignoruoja. Kodėl? Ogi todėl - jie yra priekaištas tiems, kurie šiandien vairuoja šią Instituciją. Egoizmo nuodėmė. Jei šitie Dvasinės dimensijos (Metafizikos) puoselėtojai išeitų į viešumą, imtų koreguoti Institucijos veiklą - Krikščionybė Europoje vėl atgimtų.
    Žmonės nenustojo ieškoti Dievo, bet jie negauna atsakymo į Gyvybinius klausimus, kuriuos užduoda oficialiai Institucijai. Dėl to vieni susitaiko ir numoja ranka, o kiti ieško atsakymo KITOSE, dar NEPRARADUSIOSE Metafizinę dimensija Tradicijose. Taigi dėl krikščionybės nykimo kalti patys įvairaus plauko krikščioniįkieji ganytojai. Aklas aklo toli nenuves, bet jie savo klaidų nemato, todėl neprisipažins ir užimamos vietos vertiems žmonėms neužleis. Jie kaip "politikai parlamentuose".
    Ne kiekvienas suvokia, kas yra Dvasinė aba Metafizinė dimensija, todėl nenuostabu, kad čia mano išsakytos pastabos gali būti užsipultos, sumaišytos su purvais, o jų sakytojas sudurnintas, kaip nieko neišmanantis. Kodėl? atsakymas - JIE nenori, kad keistūsi situacija, nes pasąmoningai suvokia savo bankrotą ir žlugimą, bel to, saugodami savo kailį, (gal nenorom) į žlugimą varo Krikščionybę. Ar Dievas jiems yra pirmoje vietoje? Ką gali aklam paaiškinti apie Šviesą? Šuo loja, karavanas eina...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. jeigu žmogus tikrai ir nuoširdžiai ieško Dievo, jis Jį randa.
      Visuomet

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-07-06 01:08

      Žmogus, taip - randa Dievą, jei jo IEŠKO. Bet dažniausiai randa ne oficialios bažnyčios, kaip institucijos (kokia ji yra šiandiena) pagalba, bet savo asmeniška iniciatyva. Tiems, kurie nesupranta apie ką čia kalbama, paaiškinsiu rytų krikščionybės šventojo Serafimo Atoniečio (Сервфим Афонский) žodžiais: "Kiekvieno krikščionio pagrindinis tikslas nėra būti vien tik pamaldžiu, doru, vykdyti bažnyčios priesakus, bet ĮGYTI ŠVENTĄJĄ DVASIA (сеяжание Святого Духа).
      O tai jau ne kiekvieno nosiai, ne kiekvienam įkandamas suvokimas . Pakartosiu - toks yra kiekvieno krikščionio tikslas, bet ne kiekvienas yra sąžiningas pats sau, todėl "numuilina" šita tikslą sau patogia linkme, uždengdamas ji visokiais išgalvotais komentarais, mitologiniais pafilosofavimais, išoriniais ritualais ir kitokiu "šventu shaw". Tai taikoma ir kiekvienam eiliniam, save laikančiam krikščioniu ir hierarchams "turintiems raktus, bet užrakinusiems Sandoros skrynią".

      Panaikinti
  6. Daugeliu atveju yokio tipo "statistines atodangos" tera gudriai deliojama reklama antikrikscionybei. Daugumoje panasiu apzvalgu praleidziama situacijos priezastine esme - antikrikscioniska politika. Nei islamas , nei judaizmas (etnine vienos tautos religija) nepatiria tokiu naikinanciu politiniu itaku kaip krikscionybe. Ju kilme, pastovumas, istorinis testinumas, mazai akcentuojami.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Daugeliu atveju tokio tipo "statistines atodangos" tera gudriai deliojama reklama antikrikscionybei. Daugumoje panasiu apzvalgu praleidziama situacijos priezastine esme - antikrikscioniska politika. Nei islamas , nei judaizmas (etnine vienos tautos religija) nepatiria tokiu naikinanciu politiniu itaku kaip krikscionybe. Ju kilme, pastovumas, istorinis testinumas, mazai akcentuojami.

    AtsakytiPanaikinti

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-07-06 01:33

      Taip, antikrikščioniška politika įgavo neregėtą mąstą, tačiau "statistinės atodangos", kaip sąžinės sąskaita prieš išpažintį - privalome pamatyti kur mes atsidūrėme. Tik tai blaiviai įvertinę, galime ieškoti būdų, kaip iš to kapstytis.

      Panaikinti
  8. Antikrikscioniskuju siekiniu politikoje, politiku palaikomose kulturinese apraiskose gausa ypac krinta i akis pastaruoju metu. ES proteguojama ir politiniu principu, valstybines teises lygmeny pristatoma amorali kultura, morales principus, zmogaus socialine prigimti (seima) paneigianti siuolaikiniu "mazumu teisiu" ir amoraliu "laisviu" protekcija tebeslepia tokiu interesu saltinius. Juk akivaizdu, kad svarstant vien amoralios kulturos teises ir privalumus nelieka demesio klausimams : kas ir i kur veda visuomene tokiu keliu. Jei apibendrinti, tai vykdomas uzsakymas sukurti "amoralia kulturinga visuomene", "kulturinga zmogu be sazines". Toks siekinys pilnai atitiks galingu technologiju ir nulines morales visuomene, valdoma "teisinese valstybese". Beje, Lietuva irgi esminiai siekia buti labiau "teisine" nei dora salis, labiau "teiseta", nei sazininga. Tai dabar jau tapo daugelio valstybiu globaliu siekiniu. Naturalu, kad tokiuose uzmojuose labiausiai kliuva moraliniu Dievo - zogaus santykiu paremtos religijos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-07-06 01:23

      Pataisysiu - darbinis kkb 2018-07-03 05:55 - komentarą: "Lietuva irgi esminiai siekia buti labiau "teisine" nei dora salis, labiau "teiseta", nei sazininga.".
      (Citatos pabaiga). Ne Lietuva siekia, bet prie valdžios prisibrovę to siekia.
      KADA , PAGALIAU, LIAUSIMĖS TAPATINTI VALDŽIOJE TUPINČIŲ DARBUS SU VISA LIETUVA, KAIP TAUTA IR BENDRUOMENE.
      Atsiprašau iš anksto - jau ir durnam aišku, kad JIE tai ne Lietuva!
      Kas perskaitysite - liaukitės tai daryti ir kitus paprotinkite.
      Toks sutapatinimas yra įžeidimas normaliam lietuviui.

      Panaikinti
  9. Taisau: Dievo - zmogaus santykiu

    AtsakytiPanaikinti
  10. supratingas2018-07-06 17:06

    Anonimiškam
    2018-07-06 01:08

    "Стяжание Духа Святого" buvo Serafimo iš Sarovo gyvenimo kredo.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item