Algimantas Rusteika. O ar mes patys norim reformų?

propatria.lt nuotr. kaunoforumas.wordpress.com Čia visi apie tai, kas ne taip, svaigstam apie permainas, trokštam pokyčių ir iki sn...

propatria.lt nuotr.

Čia visi apie tai, kas ne taip, svaigstam apie permainas, trokštam pokyčių ir iki snukiadaužių vis kaip viską keisti ir pakeisti, kad tik šiam miestui ir pasauliui būtų geriau.

Bet jei ateitų kas ir imtų daryti tikras reformas, jo imtume neapkęsti nuo pirmos minutės. Žmonės mėgsta pastovumą ir nuspėjamumą, koks netobulas jis bebūtų. Jie suaugę šaknimis su realybe, tegu ir absurdiška ir vedančia į nelaimę.

Bet kokia esminė, tikra permaina šiuos ryšius sutrauko, sukelia netikrumą ir sudrumsčia ramybę, verčia galvoti, prisitaikyti, elgtis ne pagal kasdienį stereotipą. Kiekvienas išorinis pokytis pareikalauja keistis pačiam.

Tačiau kas gi norės keistis – visi norim, kad kiti ir visas pasaulis pasikeistų, o mums nieko nereikėtų daryti ir mes būtume arbitrais, ar gerai čia viskas padaryta.

Todėl visi norim pokyčių ir visi jų nenorim, ir todėl niekas neprasideda ir neįvyksta, nes nėra tikrai norinčių, kad vyktų. Nes nuo permainų iš pradžių visada būna tik blogiau, operuojant visada skauda, o dantį išrovus negali skaniai ta puse kramsnoti, nors ir žinai, kad neištraukus būtum išprotėjęs.

Tik kas iš to žinojimo? Visi juk žino, kaip neturi būti ir kaip turi būti, ir visi žino, ką reikia padaryti, tačiau niekas nedarys, nes tie, kurie gali – nenori, kadangi tai, kas yra, jiems naudinga, o tie, kurie nori – ir negali, ir nenori, nes nori, kad padarytų kiti, kurių nėra, arba marsiečiai.

Jeigu norim, kad niekas nepasikeistų, reikia išleisti į sceną bepročius, kurie rėktų apie permainas ir imtų viską keisti nieko nekeisdami ir sukurdami sumaištį gyvenime ir galvose. Taip suveikia sistemos savisaugos mechanizmas, dešimtmečiams sukeliantis alergiją permainoms.

Taigi nesinervinkit, nieko čia kol kas rimto nenumatoma. Mesijai ir patys nelabai žino, ką veiks ir kaip reikės gyventi nužengus į Žemę. Ir jokie jie išgelbėtojai, o tik ištraukti iš spintos apipelėję pakabukai su svaiginančiais laisvės žodžiais, praversiantys reanimuojant keletą viešųjų lavonų.

Visos permainos gyvena arba negyvena viduje, o ne atvežamos mikriukais, nužengia iš Dangaus ar importuojamos iš kaimyninio kaimo. Kas rytą rikiuotė: lygiuot, ramiai, norintys pasikeisti tris žingsnius pirmyn! Ir išeina kokie trys klounai, visi nusijuokia ir išsiskirsto į darbus.

Nebijokit, nieko neįvyks. Visokie paukščiukai krūmuose ulbės ir parasparniai burzgės debesyse. Viskas bus po senovei ir nieko nereiks daryti, viskas pasibaigs savaime. Ir kai pasibaigs, niekas to nepastebėsim.

Kauno forumo vÄ—liava

Susiję

Įžvalgos 4015227729843049166

Rašyti komentarą

  1. Tiesa parašyta. Turbūt dažnam tenka savo darbe susidurti su situacija, kai yra bėdojančių - niekas nesikeičia, niekas nieko nedaro, viskas blogėja ir t.t. Tada pasiųlai pradėti nuo savęs, ką pats pakeitei, pasiūlei? Nieko. Bet jei tu ką nors pakeisi, patobulinsi, tada visi puls kritikuoti ir sakyti, va aš tai taip būčiau padaręs, o ką jis padarė tai jau nesąmonė. Tampi jau pašaipų objektas.
    O pvz. ką nors pakeisti tuose uab'uose kur sulindę pažystami, draugai ir giminės misija praktiškai neįmanoma. Apie valstybę išviso sunku kalbėti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Eilinis dėstytojas iš gatvės2018-07-27 10:49

    Reformos yra kaip chirurginės operacijos. Retkarčiais jos būtinos, bet malonios niekada. Kas savo malonumui trokšta chirurginės operacijos? Kai absoliučiai būtina, tenka tą operaciją padaryti, bet ją padaryti reikia greitai, tiksliai ir labai gerai apgalvojus. Visų blogiausia iš lėto knaisiotis skalpeliu po veikiantį kūną, nežinant nei ką, nei kodėl norisi padaryti, kaip Žukauskas Vilniaus universitete, pavyzdžiui.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item