Visuomenės veikėjai ragina Arvydą Juozaitį dalyvauti prezidento rinkimuose

Birželio 11 d. 55 žymūs visuomenės veikėjai išplatino kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filoso...

Birželio 11 d. 55 žymūs visuomenės veikėjai išplatino kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir Sąjūdžio pradininką, olimpietį, rašytoją, filosofą Arvydą Juozaitį, ragindami jį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kviesdami remti jo kandidatūrą.

A. Juozaičio rėmėjai teigia, kad jo indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, kūrybinė veikla bei valstybinė ir diplomatinė patirtis bei ištikimybė Sąjūdžio vertybėms ir nesusisiejimas su dabartine politine klase padės piliečiams pasirinkti tikrą Prezidentą, kuriam rūpi Lietuvos valstybė, sugražins viltį bei tikėjimą, kad bendromis pastangomis dar galime išsaugoti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sustabdyti jos ištautinimą.

Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras A. Juozaitis prieš 30 m. Vilniuje, Dailininkų sąjungoje, perskaitė garsų pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Tuomet, 1988 m. balandžio 20-ąją, šis pranešimas tapo postūmiu burtis ir siekti politinės nepriklausomybės. Iki Sąjūdžio susikūrimo tada buvo likę du mėnesiai.

A. Juozaitis 1980 m. baigė VU, įgijęs ekonomisto diplomą.  1986 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją.  Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse laimėjo plaukimo bronzos medalį, Peskaroje (Italija) – Europos taurę. 1987–2001 m. Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998-2004 m. VU Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001–2003 m. LR Ministro Pirmininko patarėjas švietimui ir kultūrai, 2004–2009 m. Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2012-2017 m. LTOK viceprezidentas. Nuo 2013 m. Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. Sveikatos mokslų fakulteto docentas.

1988 m. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas; vėliau buvo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Daugelio knygų ir kitų literatūros kūrinių autorius. 

Kreipimąsi pasirašė:

Algimantas Baltakis – Liaudies poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas. Daugybės dainų tekstų autorius
Aloyzas Stasiulevičius – dailininkas
Pranas Treinys – rašytojas, aktorius, buvęs ilgametis Lietuvos valstybinio dramos teatro direktorius
Gediminas Storpirštis – teatro ir kino aktorius, teatro pedagogas, dainų autorius ir atlikėjas
Romas Ubartas – olimpinis čempionas
Lina Kačiušytė – olimpinė čempionė
Vytautas Bubnys – rašytojas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys, buvęs LR Seimo narys
Ramūnas Cicėnas –  teatro, kino ir televizijos aktorius, režisierius
Erika Drungytė –  poetė, literatūros kritikė, vertėja, kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ redaktorė
Juozas Budraitis – kino, televizijos ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas
Jūratė Laučiūtė – humanitarinių mokslų daktarė, kalbininkė lituanistė, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė
Vytautas Rubavičius – Lietuvos poetas, publicistas, kultūros kritikas, žurnalistas, vertėjas, filosofijos mokslų daktaras
Alvydas Butkus – habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, kalbininkas lituanistas, pedagogas, publicistas
Aldonas Pupkis – kalbininkas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
Algimantas Raudonikis –  kompozitorius, kultūros ir meno veikėjas, pedagogas, liaudies artistas
Gintaras Karosas – skulptorius, Europos parko direktorius, asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys
Raimundas Balza –  istorikas, paveldosaugininkas, muziejininkas
Jurgis Jurgelis – Kovo 11 Akto  Signataras, generolas
Romualdas Grigas – sociologas, publicistas, prozininkas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas
Krescencijus Stoškus –  filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas
Bronislovas Genzelis – Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, buv. LR Seimo narys, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius, filosofas, Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys
Bronius Leonavičius – dailininkas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, buvęs Dailininkų sąjungos pirmininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys
Rimantas Dichavičius – foto menininkas, albumų leidėjas
Vincas Ramutis Gudaitis – filologas, rašytojas, prozininkas, signataras, buvęs žurnalistų etikos inspektorius, buvęs Sąjūdžio Seimo tarybos narys
Leonas V. Ašmantas – visuomenės bei politinis veikėjas, habilituotas technologijos mokslų daktaras, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras
Albertas Sinevičius – politikas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės ministras, Pirmosios Vyriausybės narių klubo vadovas, Vilniaus „Rotary“ klubo garbės narys
Jonas Biržiškis – inžinierius, visuomenės bei politinis veikėjas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės susisiekimo ministras
Rimvydas Jasinavičius – inžinierius, politikas, pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės pramonės ministras, technikos mokslų daktaras, dėstytojas, M. Romerio universiteto profesorius
Vaidotas Antanaitis – miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Pirmosios Lietuvos Respublikos vyriausybės miškų ūkio ministras
Vidmantė Jasukaitytė – Lietuvos poetė, prozininkė, dramaturgė, visuomenės veikėja, Nepriklausomybės akto signatarė
Dainius Razauskas – lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, humanitarinių mokslų daktaras
Jonas Daniliauskas – dailininkas tapytojas
Rimas Zigmas Bičiūnas – dailininkas tapytojas
Audrius Rudys – Nepriklausomybės akto signataras, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras
Libertas Klimka – fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas
Valdemaras Šimėnas – istorikas, archeologas, pedagogas, humanitarinių mokslų daktaras
Artūras Razbadauskas – medikas, visuomenės veikėjas, biomedicinos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto laikinasis rektorius
Gunaras Kakaras – astronomas, muziejininkas, Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius
Gediminas Navaitis – psichologas, psichoterapeutas, socialinių mokslų daktaras, publicistas, profesorius, buvęs LR Seimo narys
Darius Jonušis – daugkartinis automobilių Lietuvos ir Europos varžybų čempionas, treneris
Romanas Borisovas – dailininkas akvarelistas
Edvardas Malinauskas – dailininkas marinistas, nusipelnęs meno veikėjas
Linas Liandzbergis – dailininkas, tapytojas, scenografas
Vidas Mačiulis – televizijos žurnalistas, publicistas, redaktorius, visuomenininkas, LŽS Kauno skyriaus pirmininkas
Dalius Stancikas – publicistas, buvęs Sąjūdžio Seimo narys
Algimantas Nasvytis –  architektas, pedagogas, visuomenės veikėjas, buvęs Pirmosios Lietuvos respublikos vyriausybės statybos ir urbanistikos ministras
Arūnas Sakalauskas – dailininkas, skulptorius
Virginija Kochanskytė – aktorė, skaitovė, UNICEF Geros valios ambasadorė, Klaipėdos universiteto docentė
Algirdas Kudzys – inžinierius, diplomatas, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos ir Vilniaus politinis bei visuomenės veikėjas
Vytenis Rimkus – dailininkas, menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslo ir visuomenės veikėjas
Audrius Klimas – grafikos dizaineris, Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros profesorius, Vilniaus dailės akademijos rektorius
Alfredas Pliadis – žurnalistas, fotografas, redaktorius
Tomas Baranauskas – istorikas, istorijos populiarintojas, publicistas
Vytautas Tumėnas – etnologas, menotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras              
Saulius Lapienis –  matematikas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio pradininkas, publicistas

Susiję

Demokratija ir valdymas 1477398238339511191

Rašyti komentarą

51 komentaras

Pikc rašė...

Jei Juozaitis sutiks, galima garantuoti purvasklaidos lojimo kampaniją, "privaloma tvarka" įtraukiant "rusū ytakos agentū" temą. :)

melisa rašė...

Gerai būtų Balsuočiau už

Anonimiškas rašė...

Kažkodėl prie pasirašiusių nėra "Vilniaus Forumo" lyderių.

Anonimiškas rašė...

Balsuoju jau šiandien!!!

Anonimiškas rašė...

Šitą klouną nebent į cirko prezidentus.

Pikc rašė...

Ne, rimtai naują pamainą iš palatos paleido. :D

Anonimiškas rašė...

Dega uodegos konservatnikai?

Jonas

1Chingishan rašė...

Aš UŽ Juozaitį! (man jis dėstė)

T0mas J. rašė...

Visą laiką vos ne nuo Atgimimo laikų spėjau, kad Juozaitis save tausoja Prezidento postui. Todėl ir į partiją jokią nestojo, ir parlamente nebuvo. Nejaučiu jam simpatijos nuo tada, kai pastebėjau jo simpatijas TSKP Lietuvos padalinio vadovui, ir kai Juozaitis tai įrodė rinkimuose užleisdamas AMB savo apygardą, kur pats turėjo užtikrintą galimybę laimėti. Taip Juozaitis parodė didelę pagarbą Lietuvos komunistų vadui, o aš gerbiu tik tuos, kurie neeiliniams komunistams pagarbos neejaučia. Man įtartinas kiekvienas, kuris rodo pagarbą TSKP. Savo pažiūras Juozaitis man galutinai atskleidė 1990 kovą, kai po rinkimų parašė garsųjį straipsnį "Istorine klaida", didžiai liūdėdamas kad Brazauskas netapo Lietuvos parlamento vadovu.
Logiška, kad tarp 55-ių trokštančių matyti Juozaitį prezidentu matau daug rausvų veikėjų, ir okupacijos laikų TSKPistų, ir tik 2-3 žmones, kuriuos iki šiol laikiau daugmaž patriotais, tikiuosi dabar laikinai klystančius.

Pikc rašė...

Mano akimis žiūrint, Juozaitis su tuo straipsniu padarė "kliurką" - bet tik dalinę: Landsbergis BUVO klaida - tiesiog Brazauskas nebuvo geresnis variantas, ką konservatnykų ir LKP-LDDP-LSDP valdymo "tandemas" ir parodė. Iš kitos pusės - lengva mums dabar postringauti, kai jau ŽINOM, kaip buvo.

Anonimiškas rašė...

Spėju Vilniaus forumo ir kitų veikėjų nėra, nes besikreipiantieji bando išlaikyti atviras duris kuo platesniam spektrui rėmėjų/šalininkų ateityje. Vilniaus forumas ir jo auditorija visvien balsuos už Juozaitį, turint galvoje alternatyvas, o jų buvimas tarp pirmųjų pasirašiusiųjų galėtų būti suprantamas kaip Juozaičio angažuotumas ir atstumti dalį "nuosaikių" rinkėjų.

Anonimiškas rašė...

Iš visų turimų kandidatų į prezidentus, tai net abejonių nėra: gerb.Juozaitis pats geriausias.

Anonimiškas rašė...

Už Arvydą.

Anonimiškas rašė...

Iš pirmo žvilgsnio, kaip ir patrauklus kandidatas, tačiau daug abejonių kelia jau minėtas pataikavimas AMB, kurio patarėju prezidentavimo metu Juozaitis buvo, dar nereiktų pamiršti, kad Juozaitis buvo Artūro Paulausko prezidentinės kampanijos pirmininku. Na bet dabartinė retorika, gana patraukli, ypač tautiškumo klausimais.

Anonimiškas rašė...

Tokį daugybę kartų šlykščiai susikompromitavusį veikėją į prezidentus gali siūlyti tik individai, neturintys nei jokios istorinės atminties, nei pilietiškumo, nei patriotizmo, nei net elementarios žmogiškos savigarbos. Gėda.

Anonimiškas rašė...

Įdomu, ar Vilniaus forumo lyderiai bei dalis Sąjūdžio IG klubo narių žinojo apie Juozaičio kandidatavimo peripetijas ir nepasirašė dėl tam tikrų taktinių sumetimų, ar nepasirašė, nes neremia? Jei nežinojo, kodėl nežinojo? Ar nuo jų buvo slepiama? Kodėl slepiama? Kas slepia? Kas tada organizuoja iškėlimą ir parašų rinkimą? Ar siekiama "pastatyti prieš įvykusį faktą" ir surišti Forumui rankas, taip jį neutralizuojant bei suskaldant?

Kažkaip priminė 1991-uosius, kai II-asis Sąjūdis pradėjo atsigauti po "masinio sulindimo į AT" ir vaduotis iš "megztaberetizacijos". Tada Sąjūdį neutralizavo Juozaičio "Istorinė klaida". Jis užbaigė VL darbą.

Augustinas rašė...

V.Landsbergis tada nebuvo klaida, gerb. Pikc. Jis visada orientavosi į Lietuvos nepriklausomybę ir siekė ją įtvirtinti, ragindamas stoti į NATO ir ES. Kitas klausimas, ar jis galėjo tais laikais numatyti, kad ES pavirs į leftistų irštvą. Ir dar vienas toks pusiau retorinis klausimas, kas geriau - ar dabartinė raudonuojanti (tačiau kol kas dar demokratinė) ES, ar Putino Rusija.

Markas Eyn Lettowe rašė...

Pervargta ir pavargta nuo įvairaus mėšlo per tuos 25 m. Jei Juozaitis stos prieš Lietuvos miškų, architektūros ir kalbos sunaikinimą - tik už Jį.

Anonimiškas rašė...

Toks prezidentas vienyti negali, reikalingas tik vienijantis prezidentas, arba slopinantis reakcijas, panašiai kaip AE, jei ne kadmio strypai sprogimas neišvengiamas.

Sėlis rašė...

“<...>ar jis galėjo tais laikais numatyti, kad ES pavirs į leftistų irštvą.” - ir pats apsikrės leftizmu. :D

T0mas J. rašė...

derb. Augustinai, turiu Jums pora klausimų.
1. parašykite man prašau, kokią maždaug DATĄ turite omeny sakydamas šiuos žodžius: "ar jis galėjo tais laikais numatyti, kad ES pavirs į leftistų irštvą"?
2. Nurodykite apytikslę DATĄ - kada ES pavirto į leftistinę irštvą?
Ačiū.

Pikc rašė...

Gana įdomi nuomonė apie Juozaičio kandidatavimą: http://alkas.lt/2018/06/11/l-jakimavicius-arvydas-juozaitis-ir-politine-dramaturgija

Pikc rašė...

Tikslią datą įvardinti sunkoka, nes šiaip ar taip, tas sajūzo virtimas į leftistų irštvą - labiau procesas, negu įvykis. Vis dėlto, pradžią galima datuoti maždaug 1954-55 m., kai atsisakyta Šumano, Adenauerio ir de Gasperi vizijos. Bet kokiu atveju, prasidėjus narystės eurosajūze siekiams, to sajūzo tendencijos jau buvo seniai ir aiškiai nusistovėjusios. Tauta to, suprantama, nežinojo (kitaip net su alumi ir milteliais nebūtų priviliota) - prieinama info apie sajūzą buvo dozuojama ir filtruojama pagal "geriausias" sovietinio agitpropo tradicijas - bet Landsbergis to nežinoti tiesiog negalėjo. O jei žinojo ir vis tiek agitavo - vadinasi, jam neomarksistinė sajūzo ideologija ir virtimo į EUSSR siekiai nekliuvo.

ale, rašė...

Ką reiškia "vienyti negali"? - Visiškas absurdas laidyti tokias "antis". O kas gi kitas dar galėtų suvienyti žmones nešvaraus verslo užvaldytoj Lietuvoj? Juk iš tų trijų "cigrų", kurie visi yra vienodai tinkami, gal tik skirtingoms interesų grupėms, naudos - kaip iš ožio pieno. Taip kad, vienybė nesužydėtų, ir prastūmus bet kurį iš tų, neva, tinkamų "vienytojų". Pirmiausia, reikia prezidento, kuris nebūtų susijęs su verslo struktūromis. Antra, besąlygiškai užtikrinti jo saugumą, kad neištiktų jo kažkas panašaus į Pociūno likimą.

Anonimiškas rašė...

Jei paaiškės, kad Juozaičio kandidatavimas yra staigmena Sąjūdžio Iniciatyvinės Grupės Klubo nariams (kurių pavardžių nesimato prie Juozaitį remiančių) ir Vilniaus Forumo lyderiams, kalbos apie vienijimą keltų jau ne tik juoką, bet ir klausimą, kas už to stovi. Nepamirškime, kad garsioji "Istorinė klaida" pasitarnavo ne Brazausko palaikymui (AMB populiarumas ir taip buvo didelis), bet Sąjūdžio galutiniam neutralizavimui, pavertimui VL garbintojų sambūriu ir TS partija. Be to, per paskutinį dešimtmetį (net 25 metus) nesimato jokios kryptingos ir nuoseklios Juozaičio veiklos. Jis tylėjo. Laukė?

Pikc rašė...

"Nepamirškime, kad garsioji "Istorinė klaida" pasitarnavo ne Brazausko palaikymui (AMB populiarumas ir taip buvo didelis), bet Sąjūdžio galutiniam neutralizavimui, pavertimui VL garbintojų sambūriu ir TS partija." - o čia nepanašu į vežimo statymą prieš aklį? Kitaip tariant - ar tikrai tamstos minima situacija susidarė dėl Juozaičio straipsnio, ar vis dėlto Juozaičio straipsnis atsirado dėl tokios situacijos?

Anonimiškas rašė...

Straipsnio pasirodymo metu II-ojo Sąjūdžio Seime ir Taryboje VL ėmė nebekontroliuoti situacijos. Pirmininkas Tūmelis buvo gana neutralus, Radžvilas turėjo daug pritariančių. Viskas apsivertė per dieną, VL nuo tol susigrąžino absoliučią ir permanentinę kontrolę bei pageidaujamą "arba Landsbergis, arba Brazauskas" situaciją.

Pikc rašė...

Bijau kategoriškai teigti, nes nesu pakankamai įsigilinęs į detales - bet ar Landsbergis nebuvo patapęs praktiškai vienvaldžiu Sąjūdžio "viršinyku" po to, kai nustūmė R. Ozolą ("Kaip pasakoja A. Medalinskas, į tarybos pirmininkus pasiūlyta rinkti abu – ir R. Ozolą, ir V. Landsbergį – tačiau pastarasis esą ragino nesiskaldyti. „V. Landsbergis tada pasakė tokią frazę, kad jeigu jau jūs balsuotumėt už mane, aš norėčiau, kad būtų išrinkta vienbalsiai, kad nebūtų čia tokio skaldymosi. Ir tai buvo labai taktiškai gudrus žingsnis. R. Ozolui nebebuvo, ką sakyti. Visi sąjūdininkai pasisuko į R. Ozolą: „Tai kaip?“ Romas sako: „Aš neprieštarauju“, - sakė A. Medalinskas. „Iš principo R. Ozolas turėjo vesti į nepriklausomybę. Bet tada buvo priimtas siūlymas, kad po pusės metų Sąjūdžio vadovybė keičiasi rotacijos būdu. Kad R. Ozolas ir V. Landsbergis bus kaip dvi galvos. V. Landsbergis irgi padarė daug tokių teisingų, sėkmingų žingsnių, dėl to jis įsiveržė į Sąjūdžio vadovybę. Bet... V. Landsbergis nepasitraukė. Viskas kažkaip taip tapo ir viskas“, - teigė pašnekovas." (https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kodel-sajudzio-lyderiu-tapo-v-landsbergis-o-ne-r-ozolas.d?id=67643050)) ir "prafiltravo" visus nors kiek neįtinkančius?

Anonimiškas rašė...

Čia Jūs kalbate apie Landsbergio išrinkimą Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku - čia dar gerokai iki kovo 11-osios. Beje, Landsbergio išrinkimą smarkiai įtakojo "antilandsberginis" straipsnis (!) Maskvos "Izvestijose".
Po kito Sąjūdžio suvažiavimo 1990 metų balandžio 21-22 d. Sąjūdis išliko dar gyvybingas. Provincijos deleguotų Sąjūdžio Seimo narių sudėtis liko ir intelektualiai nenukraujavusi - į AT suėjo daugiausia žinomi Vilniaus ir Kauno žmonės. Argumentai ten vis dar buvo vertinami, Ozolo autoritetas nebuvo nublankęs, jo vaidmenį perėmė Radžvilas. Sąjūdžio mirtis "atsitiko" po Juozaičio straipsnio (!). Privačiame pokalbyje Šliogeris, šiaip labai sužavėtas tos "juozaitiškos drąsos", sutiko, kad nuo tada Sąjūdis kaip reiškinys žlugo Landsbergio-Brazausko naudai.

Buvau Seime birželio 4 dieną. Įdomu buvo stebėti abiejų Sąjūdžio duobkasių kalbas 30-mečio proga, Juozaičio 20 minučių trukmės prieš posėdį vaikščiojimą "tribūnos zonoje", o po posėdžio rankos spaudimą visiems prie išėjimo (čia kartu su Songaila). Įdomu, ar "žinomų žmonių raginimas kandidatuoti" jau buvo surašytas?

Anonimiškas rašė...

Norėčiau žinoti pavardes tų Lietuvos duobkasių, kurie agituoja "istorinės klaidos" autorių kandidatuot į prezidentus. Matyt laukia nesulaukia kada Lietuva galutinai žlugs, matyt nepakankamai, jų nuomone, kolchoznikai dar ją į duobę nuvarė.

Anonimiškas rašė...

Na, nepervertinkime kolchoznikų - jie Lietuvą į duobę varo tik antrus metus ir tikrai lygiai tokiu pačiu tempu kaip ankstesnės valdžios iki jų.

Pikc rašė...

Nebūčiau tikras dėl to tempo: ankstesnės valdžios ideologiškai buvo gana vientisos (galima kažkiek ginčytis dėl kelių krikdemų konservatnykų gretose - bet jie nieko nereiškia ir Partijos beigi jos Vado politikai įtakos neturi), tuo tarpu valstiečiai yra gana eklektiška šutvė, todėl ir jų sprendimai dažnai būna prieštaringi (juk buvo ir gerų, kurių ankstesnės valdžios niekaip nebūtų priėmę).

Anonimiškas rašė...

Tai kokie Juozaicio motyvai galejo but ? Ka jus teigiat, be uzuolanku.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Na, nežinau... Z. Vaišvila taip rašo apie kandidatus į AT pirmininko postą: "Sąjūdžiui apsisprendus pirmininku siūlyti V. Landsbergį, jo konkurentais pasiūlyti R. Ozolas ir K. Motieka, nusiėmė savo kandidatūras, nes suprato atsakomybę dėl bendro klausimo. Ne savo asmeninio." (http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/ozolas-ar-landsbergis-melo-valstybes-pradzia-1338677/)
Jis ten ir apie Juozaičio straipsnį užsiminė: "Arvydas Juozaitis V. Landsbergio išrinkimą Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku 1990 m. kovo 11 d. pavadino istorine klaida. Pasikartosiu. Arvydai, istorinė mūsų klaida buvo ne šis V. Landsbergio išrinkimas, o tai, kad LPS Iniciatyvinė grupė ir LPS Seimo Taryba laiku jo nesustabdėme - leidome V. Landsbergiui vienasmeniškai ir paslapčia nuo mūsų priiminėti mūsų visų vardu sprendimus." (ibid.) Sprendžiant pagal tai, Landsbergio vienvaldystė realiai jau buvo prasidėjusi iki to straipsnio pasirodymo. Bet, kaip sakiau, nesu pakankamai susipažinęs su detalėmis, tad kategoriškai negaliu teigti vienaip arba kitaip.

Anonimiškas rašė...

Buvo prasidėjusi tendencija. Naujas Sąjūdžio Seimas ir jo Taryba tada dar nebuvo pasiekę aklo paklusnumo, o vertindavo argumentus. Tas pats AT - formavosi alternatyvios frakcijos. Tos alternatyvios frakcijos buvo įtakingesnės už brazauskininkus. Staigus lūžis buvo naudingas Landsbergiui-Brazauskui. Landsbergis galėjo privatizuoti Sąjūdį, o didesnės įtakos AT neturėję brazauskininkai gavo VL dovanėlę priešlaikinių rinkimų pavidalu ir tvirtą pergalę juose. Mums žinoma DG yra to Landsbergio-Brazausko bendradarbiavimo subrandintas vaisius. Manau, kad "projektas AJ" nėra orientuotas į pergalę ar bent į idėjų sklaidą, o greičiau į sumaištį Forumo bei eks-sąjūdininkų gretose. Tai kažkuo primena ilgametę "sąmoningai neįgalių" tautininkų ir kuolininkų veiklą, tik kompromitavusią tautiškumą bei pilietinį patriotizmą.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Na, gal... Šiaip ar taip, nebūčiau linkęs manyti, kad tada Juozaitis numatė visas savo straipsnio pasekmes - aš tą straipsnį vertinčiau tiesiog kaip reakciją į pastebėtas neigiamas tendencijas ir klaidingą alternatyvos pasirinkimą, negu kaip kažkokį strateginį ar taktinį ėjimą. Kaip sako, errare humanum est (žr. kad ir R. Maceikianeco atvejį) - juolab, kad, atsižvelgiant į Landsbergio ambicijas ir "modus operandi", Sąjūdžio "perėmimas" ir pažiūrų "išsikristalizavimas" į "arba Landsbergis, arba Brazauskas" dichotomiją būtų bet kokiu atveju įvykęs.
O kalbant apie dabartinį Juozaičio siūlymą kandidatuoti - nesu tikras dėl tikslų piktybiškumo: sumaišties kėlimas būtų naudingas, jei reiktų atitraukti balsus nuo kito panašių pažiūrų kandidato - bet juk tokio nėra. Rimtai - kas iš dabartinių kandidatų galėtų būti alternatyva Juozaičiui tautiškumą ir patriotizmą vertinančių rinkėjų akyse?
Manęs asmeniškai Juozaitis kaip kandidatas nepiktina - ta jo "kliurka" buvo bene vienintelė ir seniai, pastarojo meto pasisakymai nelabai duoda preteksto priekabiauti, o ir su Latvija ryšiams palaikyti jis būtų labai naudingas.

Anonimiškas rašė...

Gerai. Jei tai nebuvo piktavališkas sąmokslas prieš Sąjūdį, lieka Jūsų versija - reakcija į neigiamas tendencijas ar klaidingas alternatyvos pasirinkimas. Net ir tokiu atveju "tiesos vardan" Sąjūdis buvo paaukotas vardan Brazausko. Na, jei tai išvis naivus Sąjūdžio laidotuvių skatinimo nenumatymas, tada politikoje su tokiu "naiviu" nenumatymu geriau nesimaišyti.
Beje, labai daug kas buvo priverstas trauktis iš visuomeninės veiklos. Iš čia tas lietuvių apolitiškumas (kaip netikėta...), iki šiol tarnavęs jungtinei Landsbergio-Brazausko partijai. Tas išvarymas ir nupolitinimas gerokai prisidėjo ir prie emigracijos. Paaukojo, nenumatė... Kai staiga atsirado kažkas netelpantis į tą jungtinę partiją (karbauskininkai), atsiranda iš kažkur po tiekos neveikimo metų ir mūsų herojus.
Apie sumaištį - Forumo ligšiolinė pozicija buvo netapti rinkiminėje politikoje dalyvaujančia jėga. Sumaištis ta, kad vieni laikysis pozicijos, kiti bus įtraukiami į agitacijas. Jau įtraukti.

Pikc rašė...

Abejoju, ar Juozaitis manė aukojąs Sąjūdį vardan Brazausko - panašiau, kad, jo akimis žiūrint, tuomet iš dviejų variantų - Landsbergis ir Brazauskas - pastarasis atrodė esąs "mažesnis blogis".
Dėl apolitiškumo - būčiau labiau linkęs vartoti terminą "nupolitinimas". Paradoksalu, bet tas "nupolitinimas" ("valdže žino gereu!") eina kartu su politiniu kiršinimu ("kas ne su mumis - tas leudies priešas beigi rusū agentas!"). Ir - taip, išties daug kas buvo priversti trauktis iš politinės ir visuomeninės veiklos, o nesutinkantys buvo (ir tebėra) "apklijuojami etiketėmis" bei paverčiami šmeižto ir patyčių taikiniais - ir vis tiek stumiami "į paraštes" (pvz. Ozolas, Uoka, Patackas, netgi Svarinskas). Juozaitis, manyčiau, irgi į tą kompaniją patenka.
Dėl Forumo pozicijos ir sumaišties: pirmiausia, Forumas, kiek man žinoma, nėra atsiribojęs nuo politikos ir politikų vertinimo. Antra, iš Forumo pusės įsitraukimo į agitacijas man dar neteko pastebėti. Jei turite omenyje mane, tai aš a) neatstovauju Forumo ir reiškiu grynai savo nuomonę ir b) neagituoju balsuoti už Juozaitį (juolab, kad ir rinkimai dar ne ryt) - tiesiog man asmeniškai jis neatrodo visiškai netinkamas kandidatas, jo reiškiamos vertybės yra artimos manosioms ir šiuo metu nematau kito kandidato, kuris vadovautųsi tokiomis pačiomis vertybėmis. Antra vertus, matau ir trūkumus (tarp jų - ir Tamstos paminėti), tad tiesiog palauksiu ir pažiūrėsiu, kaip toliau vystysis įvykiai ir ar dar kas nors neiškils.

Augustinas rašė...

Cit.: "“<...>ar jis galėjo tais laikais numatyti, kad ES pavirs į leftistų irštvą.” - ir pats apsikrės leftizmu. :D"

Taikliai čia pastebėjot, gerb.Sėli. :D

Cit.: "Vis dėlto, pradžią galima datuoti maždaug 1954-55 m., kai atsisakyta Šumano, Adenauerio ir de Gasperi vizijos."

Taip, gerb. Pikc teisingai čia pastebėjo.

Cit.: "Bet kokiu atveju, prasidėjus narystės eurosajūze siekiams, to sajūzo tendencijos jau buvo seniai ir aiškiai nusistovėjusios."

Nelabai su tuo sutikčiau. ES (tuomet dar EEB) virsmo leftistų irštva momentas buvo, kai atsisakyta paminėti krikščionybę Konstitucijos projekte, nors tendencijų tikrai buvo jau ir iki to.

Cit.: "Tauta to, suprantama, nežinojo (kitaip net su alumi ir milteliais nebūtų priviliota) - prieinama info apie sajūzą buvo dozuojama ir filtruojama pagal "geriausias" sovietinio agitpropo tradicijas - bet Landsbergis to nežinoti tiesiog negalėjo. O jei žinojo ir vis tiek agitavo - vadinasi, jam neomarksistinė sajūzo ideologija ir virtimo į EUSSR siekiai nekliuvo. "

Ir Tauta, ir V.Landsbergis tai žinojo. Negalima sakyti, kad Tauta to nežinojo. Deja, bet tiesiog Lietuvoje yra daugiau leftizmu užsikrėtusiųjų nei Tamstai, gerb. Pikc, atrodo. Prisiminkime, kas balsavo už tą patį A.M.Brazauską ir tuometinę LDDP 1992 m. Ir pasirinkimo galimybių buvo mažai - arba liekame Rusijos (ekonominės ir energetinės) įtakos zonoje, arba stojame į ES ir bandome ištrūkti iš tos Rusijos ekonominės erdvės. ES tada buvo ir dabar tebėra kur kas mažesnė blogybė nei Rusija. Tad pasirinkimą už ES tomis sąlygomis, kurios buvo susidariusios Lietuvos stojimo į ES metu, (ir netgi dabar) laikau teisingu.
Kitas dalykas, kad V.Landsbergis tikrai galėjo padaryti ir daugiau, kovodamas su leftistinėmis tendencijomis ES.

Augustinas rašė...

P.S. Atsiprašau, suklydau.
Cit.: "ES (tuomet dar EEB) virsmo leftistų irštva momentas buvo,..."

Turi būti "ES virsmo leftistų irštva momentas buvo,..."

Augustinas rašė...

P.S. Cit.: "1. parašykite man prašau, kokią maždaug DATĄ turite omeny sakydamas šiuos žodžius: "ar jis galėjo tais laikais numatyti, kad ES pavirs į leftistų irštvą"?"

Čia aš turiu minty 1992-1999 m., kada jau aiškiai buvo nuspręsta siekti stoti į NATO ir ES.

Pikc rašė...

Gerb. Augustinai, su kai kuriais punktais niekaip negaliu sutikti.
1. Jei "posūkio taškas" link leftizmo buvo apie 1955 m., tai po beveik pusės šimtmečio judėjimo ta pačia kryptimi (t.y. tuo metu, kai Lietuvoje suformuotas stojimo į eurosajūzą tikslas), manyčiau, galima sakyti, kad leftistinės tendencijos jau buvo nusistovėjusios.
2. Dėl "Ir Tauta, ir V.Landsbergis tai žinojo." - ar tikrai? Kiek prisimenu, pagrindinė "info" buvo apie tai, kaip visiems bus gerai materialiai, kaip visi važiuos Vakaruosna bizniuko su "cepelinais ir spirgiais" sukti. Apie pederastijas, radikalų feminizmą, "multi-kulti", radikalų antitautiškumą ir antipatriotizmą bei kitas leftizmo "viartibes" info sklaidos viešojoje erdvėje kažkaip nepamenu. Ar tikrai manote, kad žmonės (net "brazauskininkai") būtų entuziastingai už sajūzą balsavę, jei būtų visą šią info turėję (beje, to didelio entuziazmo ir taip nebuvo - užtai ir reikėjo tą referendumą "koreguoti" taip, kad jį galima praktiškai laikyti negaliojančiu)?

Augustinas rašė...

Cit.: "Ar tikrai manote, kad žmonės (net "brazauskininkai") būtų entuziastingai už sajūzą balsavę, jei būtų visą šią info turėję (...)?"

Brazauskininkai tik pederastijos nelabai mėgo (bet ir pas juos jau buvo toksai Arkadijus Vinokuras su keletu veikėjų, kurie dar tada palaikė net ir pederastiją), o visos kitos Jūsų išvardytos taip vadinamosios viartibės visada buvo ir dabar yra brazauskininkų skiriamasis bruožas. Taigi...

Augustinas rašė...

Cit.: "1. Jei "posūkio taškas" link leftizmo buvo apie 1955 m., tai po beveik pusės šimtmečio judėjimo ta pačia kryptimi (t.y. tuo metu, kai Lietuvoje suformuotas stojimo į eurosajūzą tikslas), manyčiau, galima sakyti, kad leftistinės tendencijos jau buvo nusistovėjusios."

Dešinieji, jei būtų buvę išrinkti, tas tendencijas dar galėjo pakeisti per gana trumpą laiką. Toks tas "nusistovėjimas" ir buvo. Apie tendencijų stabilumą galima kalbėti tik nuo ES Konstitucijos svarstymo laikų. Va tada jau aiškiai pasirodė tų tendencijų į leftizmą stabilumas. Bet netgi ir dabar šią situaciją dar galima pakeisti. Rinkimai Vokietijoje, Italijoje yra jau kitų tendencijų požymis.

Pikc rašė...

Kalbėdamas apie "brazauskininkus", turėjau omenyje ne tą (neo)komunistų partiją, bet už Brazauską balsavusią tautiečių dalį. Skubėdamas užbėgti už akių kontrargumentui "betgi jie juos ir išrinko", kviečiu pagalvoti, kuri dalis "konservatorių" elektorato yra Anūko garbinamų neomarksistinių "viartibiū" entuziastai.
Dėl tendencijų - galime kalbėti "kas būtų buvę, jei būtų buvę" - bet juk nebuvo. Nors, be abejo, tų tendencijų konsolidacija buvo t.v. sajūzo konstitucija. Dėl dabartinių perspektyvų dideles viltis puoselėti bijau - vis dėlto, vokiečiai perrinko Merkelienę PO TO, ką ji jiems iškrėtė, tad dar reiks daugiau ir stipresnių sukrėtimų, kol Vakarų pusė pradės busti iš "lieviakinio" letargo.

ale, rašė...

Tas jų "eklektiškumas" gaunas, jei vertinsi tik iš to, kas paviršiui. Visi sąryšiai nematomi, kaip kad ir
ledkalnio dalis po vandeniu. Jie veikia, o ne giriasi. Ir rezultatas veiklos tas, kad visiems atskleista, kas yra tie, kurie neprilygstamais patriotais dedasi.

Augustinas rašė...

Cit.: "Kalbėdamas apie "brazauskininkus", turėjau omenyje ne tą (neo)komunistų partiją, bet už Brazauską balsavusią tautiečių dalį. Skubėdamas užbėgti už akių kontrargumentui "betgi jie juos ir išrinko", kviečiu pagalvoti, kuri dalis "konservatorių" elektorato yra Anūko garbinamų neomarksistinių "viartibiū" entuziastai."

Aš manau, kad brazauskininkų elektoratas yra daug monolitiškesnis už konservatorių elektoratą. Konservatorių elektoratas yra gan margas - nuo krikdemų šalininkų iki liberastinio Anūko šalininkų (pastarųjų yra itin mažai). O ir pats Anūkas savo liberastines "viartybes" akcentuoja, siekdamas pasiimti Liberalų sąjūdžio elektoratą. Jei Liberalų sąjūdis nebūtų pakliuvęs į korupcijos skandalą, esu beveik tikras, kad Anūkas tylėtų apie savo liberastines viartybes, kaip pelė po šluota, nes jam tai neparanku. Kita vertus, reikia pripažinti ir tai, kad nemažai daliai konservatorių elektorato iš viso yra nusispjauti į pederastiją. Pederastijos klausimas tai daliai TS/LKD elektorato iš viso yra penktoje ar šeštoje vietoje pagal svarbą. Būtent šitas nemažos dalies TS/LKD elektorato abejingumas bei Anūko noras pritraukti LS rinkėjus ir nulėmė Anūko liberastinių viartybiū akcentavimą.

Cit.: "Dėl dabartinių perspektyvų dideles viltis puoselėti bijau - vis dėlto, vokiečiai perrinko Merkelienę PO TO, ką ji jiems iškrėtė, tad dar reiks daugiau ir stipresnių sukrėtimų, kol Vakarų pusė pradės busti iš "lieviakinio" letargo."

Tiesą pasakius, aš irgi bijau, kad tie dešiniųjų jėgų Vakaruose pasiekimai nebūtų trumpalaikiai. Kaip ten bus, žiūrėsim ir, viliuosi, mokysimės iš kitų klaidų.

Rasa rašė...

Reikia pastebėti, kad siūlomas veikėjas paliko savo šeimą - žmoną ir 2 vaikus, vedė antrą kartą Kaliningrado rusę. Jeigu jį išrinktų, tai Lietuvą, kaip prezidento žmona atstovautų rusė.

Dar galima prisiminti , kad jis buvo Brazausko gerbėjas ir A. Juozaitis buvo vienas tų, kuris kartu su A.Paulausku ėmėsi formuoti A. Paulausko rinkimų į prezidentus kampanijos komandą.
Jeigu būtų išrinkę A. Paulauską, tai jis būtų dalyvavęs politikoje kaip paulauskininkas.

O pakalbėti visi gražiai moka. aš tai tikrai nebalsuosiu už šitą Paulauskas-2 ir šeimoje, ir politikoje.



Rasa rašė...

dar galima būtų pridurti, kad siūlomo naujo Lietuvos gelbėtojo dukros vardas Uljana - kaip sakoma dedikuota Lenino garbei - Vladimir Iljič ULJANOV :)

Tai ar jau neatsiranda padorių, neišsiskyrusių, vedusių lietuves, kandidatų Lietuvoje, kad reikia tokio palauckinio lygio veikėjus siūlyti?



Prussian rašė...

Radzvila i Prezidentus, o ne Juozaiti

Prussian rašė...

Juozaitis meluoja kad jis be kgb zinios sugalvojo sajudi...o tai kas sugalvojo sajudzius tuo paciu metu kitose cccp respublikose? kodel sajudis vadinosi "gorbaciovo perestroikai remti"?...kai prisipazins kad kgb ikure sajudi tada gal ir balsuosim uz ji, o dabar vien melas

item