Laima Valterienė. Lytiškumo programa skatina išsaugoti žmogaus orumą

www.suduvis.lt

Šiuo metu daugelis tėvų sunerimę, kad mokyklose patyliukais įgyvendinami abejotini Tolerantiško Jaunimo Asociacijos (TJA) ir kiti projektai, kurie visai nesiderina su rugsėjo mėnesį Lietuvoje pradėta įgyvendinti Valstybine sveikatos ir lytiškumo bei  rengimo šeimai programa (SLURŠ).

Ji pradėta rengti tuomet, kai neturime teisinio apibrėžimo, kas yra šeima. Su tuo susiję nemenki Programos įgyvendinimo sunkumai. Lytiškumo ugdymas rūpi tėvams ir mokyklų administracijai, kuri išgyvena tikrą iššūkį, nes mokyklose nėra tam tinkamo pasiruošimo. Šiuo metu Programa yra integruota į biologijos, dorinio ugdymo pamokas, klasės valandėles. Svarbiausias klausimas, iškylantis tėvams: kaip šiose pamokose pristatomas lytiškumas, kokia jo samprata pateikiama. Programoje tai visą žmogaus asmenį apimanti realybė, tačiau sėkmingas šios nuostatos pristatymas pamokose priklausys nuo pristatančiojo asmens pasaulėžiūros. Mokytojams dažnai nėra aišku, kaip pristatyti lytiškumą, tad gerai, kad į tėvų nuomonę yra įsiklausoma. Tėvai turi Konstitucijos garantuojamą teisę ugdyti vaikus pagal savo šeimos vertybes, pagal savo įsitikinimus. Rengimas šeimai, ugdymas ištikimybei, skaistumui nereiškia eiti lengviausiu keliu ir tik paaiškinti jaunuoliams, kaip naudotis kontraceptikais.

Svarbu įsigilinti į Programos nuostatas, juk jei svarbiausios sąvokos yra klaidinančios, kažin, ar kiekvienas lengvai galės tą atpažinti. Tėvams kelia nerimą mokykloje vykstančios AIDS, Tolerancijos dienos, žinant, kaip jos vyksta pasaulyje ir Lietuvoje. Apie šias tendencijas pasaulyje informuoja filmas „Karas prieš vaikus“. Svarbu kalbėtis su mokyklos vadovybe, kad tėvai turi teisę savo vaikų ugdymui pagal Valstybinės programos nuostatas, kad to nedarytų žmonės ar organizacijos, turinčios savų tikslų.

Svarstant apie mokslą ir sąmokslo teorijas svarbu prisiminti, kad šiuolaikinis mokslas su savo metodologija baigė formuotis jau 17 amžiuje, jo pagrindas yra logika ir racionalus mąstymas. Pagrindinė logikos užduotis yra parodyti reiškinio priežasties ir pasekmės ryšį. Todėl logiškai mąstant yra svarbūs ne tik praktiniai aspektai, bet tikslingumas bei pasekmės. Kiekvienas protingas veiksmas būna nukreiptas į protingą tikslą ir tvarką, kuriuos gali suvokti tik žmogus. Tai įrodo išskirtinį žmogaus orumą, kuriuo grindžiamas ir humanistinis, ir krikščioniškas mokymas. Bendražmogiškomis vertybėmis paremti mokymai vadovaujasi tam tikra gyvenimo ir mąstymo ekologija. Ir atvirkščiai, sąmokslo teorijos skelbia, kad tvarka ir vertybės yra dirbtinos ir riboja žmogaus laisvę.

Tad kuo remsis ir ką naudos mokytojai? Moksliškumu, deja, galima įvairiai manipuliuoti, kaip tai kartais daroma  hormoninių kontraceptikų aprašuose arba atsisakant neparankių mokslinių tyrimų.

Ne mažesnį susirūpinimą kelia kvalifikacijos kėlimo kursuose pateikiama metodika „Rinkis save“. Joje buvo dėstoma medžiaga,  prieštaraujanti SLURŠo nuostatoms, kur lytinė tapatybė yra suprantama kaip prigimtinė – t.y. žmogus yra arba vyras, arba moteris.

Štai keletas teiginių, pateikiamų „Rinkis save“ programoje: „Transseksualūs asmenys yra tie, kurių biologinė lytis skiriasi nuo socialinės lyties, kuriems būdingas noras išreikšti savo lytį nesivadovaujant biologinės lyties padiktuotomis normomis. „Lytinė orientacija – tai, kas tave traukia fiziškai, dvasiškai ir emociškai, remiantis jų biologine/socialine lytimi tavo lyties atžvilgiu.“

Čia aiškiai atskirta biologinė lytis nuo socialinės, bet to nėra Bendrojoje programoje. Šioji socialinė/kultūrinė lytis vadinama lytiškumu: moteriškumu ir vyriškumu arba gender. Tačiau gender arba socialinės lyties reikšmė yra visai kita – tai ne lytiškumas, bet laisvai pasirenkami įvairių lyčių socialiniai vaidmenys.

Tuo tarpu bendrojoje SLURŠ programoje lytiškumas apibrėžiamas kaip asmens lytinis tapatumas, atsiskleidžiantis per savęs kaip vyro ar moters, kitos lyties asmens, aplinkinio pasaulio suvokimą. Jis reiškiasi biologiniais, psichikos, socialiniais, kultūriniais ir dvasiniais žmogaus būties aspektais. Biologinė lytis negali, anot metodikos, diktuoti normų, nes tai ne žmogaus sukurta institucija, bet yra visą gyvenimą besitęsianti realybė. Taigi, hipotezė apie socialinę lytį ne tik prieštarauja valstybinės, plačiu konsensusu priimtos programos nuostatoms, tačiau ir trikdo sveiką moksleivių psichosocialinę raidą.

Svarbu, kad tėvai domėtųsi, kaip vykdoma Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai programa mokykloje, nes pagal Konstituciją jie pirmieji turi teisę parinkti vaikams tinkamą ugdymą. Kadangi egzistuoja ir kitoks nei Bendrojoje Programoje išdėstytas požiūris į lytiškumą, tad reikalingas aktyvus dialogas bei iš tiesų moksliniai ir racionalūs kriterijai naujai kuriamoms metodikoms vertinti.