Arvydas Juozaitis. Laisvės kaina arba sanskrito paukščiai

www.alkas.lt Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filosofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietu...


Skelbiame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės nario, filosofo dr. Arvydo Juozaičio kalbą pasakytą Lietuvos Respublikos Seime Kovo 11-osios Akto salėje vykusiame iškilmingame Sąjūdžio 30-mečio minėjime. Kalbos vaizdo įrašas.

Anuomet mes kreipdavomės vienas į kitą: Gerbiamosios ir Gerbiamieji.

Leiskite ir šiandien taip kreiptis į visus. Į visos Lietuvos sąjūdininkus sąjūdiečius.

Šį savo pasisakymą skiriu Romualdui Ozolui, pirmajam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ideolgui, kurio nėra dabar tarp mūsų, bet kuris stebi mus kiekvieno jį atsimenančio akimis.

Likimas man lėmė lemtingų įvykių išvakarėse viešai kalbėti apie „Politinę kultūrą ir Lietuvą”.  

Kokia ji dabar — „Politinė kultūra ir Lietuva 30 metų praėjus“?

Anuomet  į ateitį mus stūmė trys jėgos — lietuviška savimonė, sveikas protas,
suvereniteto drąsa.

Sėkmė atlėkė kaip ant žirgų, nes dėl šių jėgų nereikėjo nei tartis, nei ginčytis — jos pabudo kaip sąžinė. Net paklydusieji labai greitai tą sąžinės balsą išgirdo. Mūsų būrys buvo labai gausus. Ir pergalė atėjo be didelių aukų.Po 30 metų jau galime pasakyti:

Laisvės siekis — tai viena, laisvės kaina — kita, o laisvės turinys —  tai trečia.

Ar tos trys jėgos — lietuviška savimonė, sveikas protas, suvereniteto drąsa tebeveikia?                 

Žmonių bendruomenėje istorinės jėgos veikia tik tada, kai jų trokšta žmonės.

Nūdai padėtis tokia — turinys toks: mus ištikęs šokas —  TĖVYNĖS TUŠTĖJIMO METAS.

Net šią valandą, mums čia kalbant, Lietuva tebetuštėja.

Ji ištuštėjusi kaip po maro, po baisų negandų ir nelaimių.

Nors kokia čia nelaimė? — juk laisvė!

Ir vis dėlto.

Galime kaip politikai suokti apie Lietuvos sėkmę, apie laiminčią Lietuvą, o faktas lieka faktu — stovime ant lietuvių genties ir kilminių Lietuvos piliečių išnykimo slenksčio.

 Mūsų laukia senosios Prūsijos likimas.

Sąjūdžio metais buvusi daugiau nei trijų su pusę milijono tauta ryt poryt nebesuskaičiuos nė dviejų milijonų. O toliau bus dar prasčiau, nes kritinė riba bus peržengta. Tai reikš, kad gyvybinės jėgos nebegalės atsistatyti, tautinės tradicijos ir mūsų kalba dar sparčiau nyks.

Ar šviesiausi Lietuvos protai tai mato? Mato, bet jie neužima kertinių valstybės tarnautojų pozicijų. Jas užėmę visai kiti žmonės.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokslo tarybos narė, Lietuvių kalbos instituto (!) mokslininkė ką tik pasisiūlė keisti konstitucinę nuostatą ir atsisakyti LIETUVIŲ KALBOS KAIP VALSTYBINĖS. Esą ji trukdo pažangai. Pirmosios mūsų Sąjūdžio pergalės — kone didžiausios Justino Marcinkevičiaus pergalės, pasitiktos šioje tribūnoje — naujiesiems laisvės globalistams nebereikia. Jie sako: NEREIKIA IR  LIETUVAI. Todėl netrukus bus sunaikintas akademinis Lietuvių kalbos institutas. O šalia to ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instuitutas. Magnatai privatizatoriai gaus naujų plotų. Juk jiems pagaliau reikia puikių Viliešių rūmų, lietuvių kultūros širdies.

Ir apskritai, Mokslo Taryba, suformuota pseudolibiralistiniu įstatymu dar ministro Steponavičiaus laikais, humanitarinius mokslus, Lietuvos esmę, iš esmės laiko nereikalinga atgyvena.

Kitas pavyzdys. Buvęs mūsų pasidižiavimo ir šviesos židinys —  VILNIAUS UNIVERSITETAS. Jo rektorius Artūras Žukauskas. Šio profesoriaus nihilizmas lietuvių kalbos atžvilgiu pasiekęs viršūnių. Pasaulio baltistai nesupranta, kaip laisvoje Lietuvoje buvo galima panaikinti BALTISTIKOS CENTRĄ išsaugotą net komunizmo laikais. Galima. Galima panaikinti ir A.J. Greimo centrą. Panaikinti  metais, kuriuos Seimas paskelbė A.J. Greimo metais. Šis rektorius visomis administracinėmis išgalėmis guja lietuvių kalbą iš UNIVERSITETO, nes jo protu, lietuvių kalba, kurios pagrindu galima kurti semantinę Europos kalbų formulę, nesuderinama su žmonijos protu ir pažanga. Su ja galima elgtis kaip elgėsi Rusijos satrapai-muravjovai.

Su gražiausia, sanskrito kalba, seniausia Europoje! Naudingiausia ir ateities mokslui.

Palaukime: juk mums sako, kad kažkas panašaus vyksta ir greta, ir visur!

Ne. Nevyksta. Latvijoje ir Lenkijoje tikrai nevyksta. O ir ne visur Europoje.

Tada mums  dar sako: juk vyksta Globalizacija!

Ne. Pati didžiausia globalizacija jau seniai įvykusi — tai krikščionybė, didesnės nebus

Tuo tarpu nūdienė globalizacija — tai tik plastinė veido, sielos operacija ir kūno transvesticija, operacija, naikinanti pasaulio prigimtį — Dievo planą žemėje.

Tik—ros tautos ir tik–ri žmonės negali gyventi be veido ir be tėvynės.

Pasiduodantis globalizacijai žmogus — tai labai silpnas žmogus, silpninantis ir savo tautą. Kiek jis besidžiaugtų savo socialiniais „pasauliniais tinklais”, jis viso labo — tik tų tinklų dulkė.

Taigi, iš politinės kultūros, valdžiusios mus prieš tris dešimtmečius, mažai kas likę.

Ir reikia atsikvošėti. Jeigu norime atsikvošėti.

Pirma,  dabartinėje Europoje tik 5-7 nuošimčiai senųjų jos valstybių piliečių gyvena ne savo tėvynėse. Mūsų gi jau trečdalis nebe Tėvynėje. Ir tas trečdalis — pati produktyviausia, gimdyti galinti tauta.

Antra, GLOBALIOS LIETUVOS idėja ir praktika, įgyvendinama ir šio Seimo — tikras nacionalinis nusikaltimas. Užuot įgyvendinus programą, kad LIETUVA YRA ČIA, daroma visa, kad  LIETUVOS ČIA NEBEBŪTŲ.

Reikia prarasti savisaugos, sveiko proto likučius ir net savigarbą, kad galėtum galvoti, jog dvigubos ar net  trigubos pilietybės projektais galima gyventi kažkokioje GLOBALIOJE LIETUVOJE. Tarnaujant toms valstybėms, kurios daugiau užmoka.

Sukurti žmogų be tėvynės? — galime. Sukurti žmogų su dviguba, triguba sąžine? Galima.

Bet tai nebebus žmogus. Tai bus „VISŲ IR NIEKIENO ŽMOGUS”. Perėjūnas internacionalistas, apie kurį svajojo „Komunistų manifesto” autoriai.

Belieka pakartoti:

LIETUVA YRA ČIA.

Mūsų Konstitucijos preambulė sako:

„LIETUVIŲ TAUTA, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę… įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje…”

Savo tėvų ir protėvių žemėje.

Toji žemė savaime, kaip gamtos dovana neišliks. Toji žemė — lietuvių tautos, kilminių Lietuvos piliečių gyvenimo vaisius.

Štai ir paklauskime: kodėl mūsų KONSTITUCINIS TEISMAS nepaskelbė, kad  „globalios Lietuvos” idėja pamina net Lietuvos Konstitucijos preambolę? 

Atsakymas paprastas: Konstitucinio teismo šalyje nebereikia, kai sukuriama Konstitucinės sąžinės nebeturinti visuomenė.

Apsigauna visi. Visi mes pralaimėsime. Jei Lietuvos pasaulyje neliks, o sparčiai einama būtent šiuo keliu, globali Lietuva išnyks tą pačią dieną.

Nes LIETUVA YRA VIENINTELĖ MŪSŲ ŽEMĖ – GAMTA – TAUTA IR VALSTYBĖ.

Mes gi, likę be konstitucinės sąžinės, šito pasakyti jau nebegalime.

Dar viena tema: Virtuali erdvė

Į ją persikėlusi didelė jaunosios kartos dalis.

Joje rašome be lietuviškų raidžių, kalbama anglėjančia kalba. Todėl ar reikia stebėtis, kad šiuo metu populiariausios partijos lyderis siūlo EUROPINĮ, NEBE LIETUVIŠKĄ ŠVIETIMĄ.

Meilė Lukšienė, atviros pasauliui tautinės mokyklos kūrėja, mato mus iš dangaus ir verkia.

O dabartiniai jaunuoliai-politikai ir pseudoliberalai toliau žaidžia smėlio dėžėje.

Ir stumia iš gyvenimo seniausią, gražiausią Europos kalbą. Skurdindami pačią Europą. Stumia iš aukštųjų mokyklų, vadinasi, netrukus stums ir iš vidurinių.

Net Kremlius šitos sėkmės pavydėtų.

Ir paskutinis reikalas, kurį noriu paliesti.

Laisvės aušros metais Lietuvos Televizija buvo mūsų pagalbininkė.  Už tai jai esame ir būsime dėkingi. Tačiau ideologiniai įgūdžiai išliko greitai persivertusių režisierių sluoksniuose gimė tokia frazė: „Greitai nebebus svarbu, koks buvo Sąjūdis, svarbiausia, kokį mes jį parodysime… Ir iš kelių lyderių mes linkę palikti tik vieną”.

Prieš geras tris savaites LRT parodytas pavyzdinis šios ideologijos filmas, sukurtas režisieriaus Vidmanto Puplauskio. Tai tobulas „pergalingos” propagandos kūrinys, kuriame labai sudėtingas vadavimasis iš imperijos  parodytas kaip stebuklinė dešiniosios ideologijos pergalė. Tokių filmų per tris dešimtmečius prikurta daug. Šį pasirinkau kaip tobulą istorinės deformacijos pavyzdį.

Filmas išbraukė iš istorijos pirmąjį Sąjūdžio ideologą Romualdą Ozolą. Steigiamojo suvažiavimo jis buvo išrinktas pirmuoju tarp lygių, pirmuoju iš mūsų, lyderių. Jis, ne o kas kitas.  Bet jam neleidžiama pasakyti nė žodžio, jo figūra tik sušmėžuoja masinėse scenose. Tuo tarpu dosniai kalba trečiaeilės figūros, persivertėliai.

Romualdas Ozolas visomis savo išgalėmis priešinosi GLOBALIAI LIETUVAI. Už tą priešinimąsi jis buvo ne tik ujamas, bet ir teisiamas.

Ar galima pagalvoti: teisiamas Lietuvoje, kurią jis pats kūrė!

Galima.

GLOBALIOJE LIETUVOJE viskas galima — juk dviguba, triguba sąžinė.

Gerokai iki Sąjūdžio,1982 metais genialusis Algimantas Baltakis sugiedojo:

Lietuva pasauliui girias:
Kokios senos mano girios,
Kaip nutįsta gyvos gijos
Iš praamžių į mane!

Paukščiai tiesiai iš Sanskrito
Prie panemunių suskrido,
Čiulba ulba nuo pat ryto
Ant archajiškų šakų.

Aš čia stoviu ir kalbu nes geidžiu, kad GLOBALI LIETUVA nelaimėtų.

Kad mūsų Motina-Tėvynė-LIETUVA neprarastų sanskrito paukščių, o mūsų girios nebūtų iškirstos.

Tepadeda mums visos žemiškos ir dangiškos jėgos.

Susiję

Įžvalgos 4030211570157076833

Rašyti komentarą

  1. Citata: "Mūsų laukia senosios Prūsijos likimas."

    - Su visa pagarba Arvydui Juozaičiui, turiu pastebėti, kad neteisingai dėliojami akcentai, kurie praktiškai veikia taip pat (beveik taip pat), kaip ir Šv. rašto pranašystės. Derėtų sakyti: "Yra grėsmė, kad mus ištiktų Prusijos likimas, jeigu..."
    Jei senovės žydų išminčiai skelbdami toli siekiančius savo projektus sąmoningai mistifikavo (užslaptino) savo tikruosius ketinimus įtakoti visuomeninį procesą pateikdami tai pranašysčių forma - kaip nekaltas apvaizdas, tai dabartiniai "orakulai" net nesivargina įvertinti visų realiai veikiančių faktorių/jėgų, o paklusniai skelbia savo momentines gyvuliško instinkto padiktuotas reakcijas į interesus turinčių propagandą, bevelija tenkintis vien pasyvaus "pranašo" nesuvokiančio, kam tą neišnešiotą absurdą/kliedesius pila liaudžiai į pasąmonę, šlove(?).
    Nėra jokių galimybių keliais sakiniais čia įrodyti, jog yra būtent taip. Kaip patvirtinimą, jog tikrovė tokia - pateiksiu, ką Kristus yra pasakęs: "Atėjau ne paneigti Įstatymo, o įvykdyti". Mąstykite patys, bandykite suvokti, kam toks teiginys yra įrašytas... Mąstykite Šventraščio temomis, kol sąmonėje atsiras vientisas, atitinkantis realaus visuomeninio proceso logiką, vaizdas. Laikas skirtas aklam sekimui atskirais teiginiais baigėsi. Dabartinės sąlygos jau leidžia pažinti ir visumą. Kas neturės drąsos pažvelgti Viešpačiui/realybei į akis, nevertas laisvės.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-06-05 22:04

    Vušnikai išsirinko Fantamasą-2, cha! cha! cha! cha!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Čia apie tą nučiuožusį Žukauską?

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2018-06-05 23:49

    VDU tokioje situacijoje galėtų sužaisti galingą partiją, pasiūlydama perimti visą Filologiją iš VU, kuriam akivaizdžiai nebesinori būti UNIVERSITETU. Juk ir skandinavistiką "kerpa" - nevyksta priėmimas į abi magistrines programas. Yra proga tapti ir pagrindiniu politikos mokslų centru, jei kviestųsi AJ ir VR - TSPMI su kokiais dviem savo vietą atitinkančiais docentais liktų kuo?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-06-06 02:44

    Sąjūdžio laikais gerb. A.Juozaitis buvo kietesnis ir reiklesnis. Sąjūdžio 30-mečio iškilmingame minėjime jo kalbos, ko gero, klausė visa Lietuva. Jis teisingai nupiešė mus ištikusią dramatišką situaciją. Tačiau visą šitą situaciją juk nėra sukurta Gamtos stichijos, kaip koks cunamis.
    Ji užgimė kai kurių žmonių (!) smegenyse ir instinktuose, kažkieno valia
    davė jai žalią šviesą, kai kurių rankomis (ir pinigais) ji buvo įgyvendinta.
    Kodėl gerb.Signataras nepaklausė tautos - ar mes norime ir ar mes turime žinoti kas yra šito scenarijaus užsakovai ir vykdytojai? Kad ir tas pavizdys su Vilniaus Universitetu ir jo rektoriumi A.Žukausku. Argi jau čia tik Žukauskas pats vienas toks mandras ir galingas, kad ėmė ir sulikvidavo Baltistikos centrą? Ar čia tik vienam Žukauskui nepatinka Greimo centras ir lietuvių kalbą? O ką, visi kiti - avinų banda? Ar iš balos tas gražumas ir protingumas tos Lietuvos mokslo tarybos narės, Lietuvių kalbos instituto (!) mokslininkės, kurios pažangai trukdo lietuvių kalba ir LR Konstitucija? Iš kur ir kas prisiviliojo tuos "magnatus privatizatorius" ir kas jie tokie? Tiesa, buvo paminėtas visiems gerai žinomas Steponavičius. Ar jis vienas toks "verslus"? Kieno gudriose smegenėlėse užgimė Globalios Lietuvos proektas? Mes privalome tai žinoti, ištaisyti ir užkardyti. Ar vis tai galima traktuoti, kaip tautos genocidą ir kriminalinį nusikaltimą, remiantis tarptautine Teise ir LR Konstitucija? Argi ne į kaltinamųjų suolą turi sėsti visokie "dvasios ir materijos pirkliai ir magnatai?" Kaip susigražinti tai kas iš mūsų pavogta?
    Tokie klausimai ir reikalavimaui turi būti pasėti tautos sąmonės informaciniame lauke. Gana vynioti į vatą, nebereikia parabolinių, alegorinių ir perkeltinių prasmių, būkime tikslūs, Sąjūdžio laikas nesibaigė. Laikas atveria tikruosius žmonių veidus ir pasodo kas yra who.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-06-06 08:24

      Rašytinis kalbos variantas neatspindi visų pasakytų žodžių. Kalboje buvo paminėta ir oligarchų valdoma Švietimo ministerija, ir Žukausko stogas - prezidentė.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item