Vytautas Sinica: „Mokslininkai bijo atsidurti V. Radžvilo vietoje“

D. Pipo (DELFI) nuotr. Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliuk...

D. Pipo (DELFI) nuotr.
Nepriklausomoje Lietuvoje demokratinės ir laisvos šalies atributai vis dažniau primena tik butaforinius žaisliukus. Išdrįsę kritikuoti savo darbdavius ar partinius lyderius, žmonės stumiami iš postų, iš jų tyčiojamasi, atimamos socialinės garantijos, pragyvenimo šaltinis. Tai metodai, kurių imamasi paprotinti mąstančius kitaip. Filosofo profesoriaus Vytauto Radžvilo politinis persekiojimas Vilniaus universitete (VU), pasibaigęs profesoriaus eliminavimu (panaikinant jo darbo vietą ir pasiūlant dalyvauti kitos specializacijos konkurse) – dar vienas to įrodymas.

- Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl prof. V.Radžvilo darbo vietos naikinimo, VU TSPMI išplatino informaciją, esą tai tik profesorių etatų mažinimas, o su pažiūromis tai visiškai nesusiję. Ar universiteto bendruomenė tuo tiki?

- Universiteto bendruomenė, sekanti šią istoriją, yra pasidalijusi. Vieni skeptiški, kiti palaiko prof. Radžvilą, turbūt daugiausiai studentų tiesiog nori, kad viskas baigtųsi taikiai. Protestuose prieš TSPMI ir prieš Radžvilą nebuvo daug studentų,  rodo, kad dauguma jų nėra tikri, kurioje pusėje tiesa, ir nelinkę angažuotis. Deja, administracijos veiksmai prieš prof. Radžvilą nepalieka galimybės „neeskaluoti konflikto“, tą jis galėtų tik susitaikydamas su politiniu susidorojimu. Teko girdėti, kad šiuo metu nei vienos stovyklos nepalaikę studentai masiškai rašosi kreipimąsi dėl prof. Radžvilo etato ir kursų išsaugojimo. Tai leidžia tikėti, kad akademinės laisvės ir paties Radžvilo dėstymo svarbos suvokimas tarp studentų - gyvas ir stiprus. 

Administracijos teiginių pagrįstumą geriausiai įvertinti padeda paprastas klausimas: kurio dar profesoriaus, be administraciją kritikavusio ir pažiūromis neįtikusio V.Radžvilo, etatas yra naikinamas? Patogus atsitiktinumas – tik jo vieno. 

- Ar normalu, kad profesoriaus skaitomas dalykas iš privalomo į pasirenkamą buvo pervestas dėl 9 studentų skundo, nors po to į instituto vadovybę kreipėsi daugiau kaip 20 alumnų, išreikšdami palaikymą profesoriui, bet į tai nebuvo atsižvelgta? 

- Tai, kaip administracija reaguoja į skirtingus studentų ir alumnų raštus, akivaizdžiai liudija dvigubus standartus, taikomus ideologiškai „tinkamiems“ ir „netinkamiems“ skundams. Ne kartą minėjau viešai, kad 2010 m. į TSPMI administraciją dėl nekompetentingo N. Arlauskaitės dėstymo kreipėsi 60 studentų. Rusų filologė, neturinti jokių publikacijų sociologijos srityje, dėstė socialines teorijas, tiksliau jų vienos ideologinės krypties dalį – kritinę teoriją (neomarksizmą). Tada apeliacija teikta vien dėl nekompetentingo kurso organizavimo, vertinimo, dėstymo, jokių užuominų į turinį iš studentų pusės nebuvo, nors kursas buvo iš tiesų skandalingas, per paskaitas buvo rodomi video su nuogais transseksualais („Paris is Burning“, 1990). Tada administracija mus įtarė „puolimu dėl dėstytojos pažiūrų.“ Kitais metais dėl tos pačios dėstytojos studentai kreipėsi vėl, šįkart apie 20 studentų. Ir vėl nieko nebuvo daroma. Šiandien N. Arlauskaitė TSPMI yra profesorė, kartu su kita prof. D. Jakniūnaite vadovauja Politikos ir medijų magistro programai, sukūrė ir dėsto feminizmo kursą. 

Palyginkime su V.Radžvilu. Dėl jo kurso 9 studentai pasiskundė vieną kartą, skunde (formaliai, prašyme) nurodė, kad „euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą“, o jo „išsakomas subjektyvus požiūris į Europos Sąjungą neleidžia susipažinti su platesniu esamu akademiniu diskursu.“ Tai atvirai ideologinė kritika už neteisingą nuomonę. Visgi prašymas patenkintas, kursas paverstas pasirenkamu, nors buvo būtinas deklaruojamiems magistro programoms tikslams – supažindinti su Europos idėjos raida. Nieko keista, nes vieša paslaptis, kad būtent dėl tų pačių priežasčių V. Radžvilas ir buvo nepriimtinas administracijai. Pastaroji, beje, pernai dar prieš prasidedant semestrui siūlė studentams rašyti prašymus dėl individualaus studijų plano, kad nereikėtų klausytis V. Radžvilo, tą liudija kurso seniūnės laiškai. 

Jūsų minimi daugiau nei 20 kursą lankę TSPMI alumnai sureagavo kreipdamiesi su prašymu palikti kursą privalomu, nes 9 studentų skundo argumentai yra klaidinantys ir nepagrįsti, todėl ir prašymas netenkintinas. Tik po gero pusmečio alumnai patys išprašė atsakymą, kad jų raštas jau įvertintas ir atmestas, jiems nei žinant, nei dalyvaujant. Administracija tai motyvavo tiesiog tragikomiškai - esą daugumai pasirašiusiųjų minėtas kursas buvo pasirenkamas, todėl jie negali reikalauti, kad jis būtų privalomas. Tačiau, kai studentai, kuriems kursas privalomas, prašo, kad jis būtų pasirenkamas, prašymas tenkinamas. Ironija akivaizdi. Jau nekalbant apie tai, kad vertinant raštus reikia žiūrėti ne kas juos pasirašo, o į argumentus. Šiuo atveju - sugebėti pripažinti, kad 9 studentų argumentai - ideologizuoti ir niekiniai. Galiausiai šiuo metu naikinama tik V. Radžvilo darbo vieta, jam ciniškai siūloma rungtis dėl kitos specializacijos profesoriaus vietos. TSPMI komentuoja, kad „aktyviam profesoriui tai neturėtų sudaryti problemų“. V. Radžvilas turi daugybę akademinių publikacijų, tačiau kokia prasmė iš publikacijų, kurios neatitinka srities, į kurią kandidatuoji? Dvigubi standartai ideologiškai palankiems ir nepalankiems dėstytojams institute yra akivaizdūs, tad nieko keisto, jog tautinių ir moraliai konservatyvių pažiūrų dėstytojų institute ir jo taryboje beveik nėra. 

- Pats esate VU filosofijos doktorantas. Viešai nevengiate išreikšti palaikymo V.Radžvilui, taip pat kritikuojate Lietuvoje sparčiai plintantį liberalizmą. Nebaisu, kad tai gali apsunkinti disertacijos gynimą?

- Mano disertacijos tema - „Europos vienijimo filosofiniai pagrindai“, vadovas - Vytautas Radžvilas. Tai kaip tik ta tematika, kurios kursas pernai po studentų skundo buvo paverstas pasirenkamu.

Šiandien akademiniame gyvenime tokia rizika yra visur, tačiau VU filosofijos fakultetas - priešingai nei VU TSPMI – vis dar yra autentiškos akademinės laisvės ir atvirų diskusijų erdvė, tikiuosi, kad tokia ir liks. Filosofijos fakulteto dėstytojai yra pačių skirtingiausių pažiūrų, tačiau jų atstovai sugeba gerbti vieni kitus, diskutuoti, nemėgina susidoroti. Tiesa, stodamas susidūriau su agresyviu bandymu per pažintis blokuoti mano doktorantūrą, tačiau tai darė ne pačiame fakultete dirbanti profesorė. Iš fakulteto kolektyvo kol kas jaučiu tik geranoriškumą ir dalykiško elgesio pavyzdžius. 

- 2016 m. po straipsnio „Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus“ buvote atleistas iš Seimo narės Agnės Bilotaitės padėjėjo pareigų. Tą kartą kritikos pažėrėte konservatorių vadovybei ir Europos Sąjungos liberalioms idėjoms bei jų gynėjams. Galima sakyti, patyrėte, kiek kainuoja su darbdaviu nesuderintos politinės pažiūros? 

- Situacija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje, tačiau tai jokiu būdu nebuvo susidorojimas ir aš neturiu dėl ko skųstis. Seimo nario padėjėjo pareigos yra asmeninio politinio pasitikėjimo, t.y. jose gali dirbti tol, kol Seimo narys tavimi pasitiki ir sutinka jūsų įsitikimai. Galiu tik pagirti Agnę Bilotaitę, kad dirbdamas pas ją visus ketverius metus galėjau laisvai ir drąsiai kritikuoti TS-LKD liberalėjimo tendencijas, jos lyderio A. Kubiliaus požiūrį į Lenkiją, kalbos politiką, eurofederalistines nuotaikas. Žinau, kad dėl mano elgesio ir kritikos A. Bilotaitė patyrė didelį spaudimą iš partijos kolegų, tačiau niekada nebuvau varžomas ar „baramas“ už tiesmuką retoriką. 

Manau, čia lemtingas buvo paties A. Kubiliaus požiūris. Nors esame visiškai skirtingų pažiūrų, reikia pripažinti, kad tai stipri asmenybė, lengvai priimanti kritiką, pasiruošusi dėl jos ginčytis, apsiginti, kartais ir pasijuokti. Kritikas frakcijoje jam nebuvo baisus, tad ir bandymų spręsti problemą, reikalaujant mano atleidimo, nebuvo. Lemtingas jūsų minimas straipsnis pasirodė partijai jau vadovaujant G. Landsbergiui, pačiame rinkimų įkarštyje. Būdamas jaunas, nepasitikintis savo padėtimi ir įsitvirtinti siekiantis politikas, sureagavo reikalavimais mane atleisti. Skirtumas nuo A. Kubiliaus labai ryškus, ne gerąja prasme. Visi tobulėjame, gal šiandien ir jam pačiam tuometė reakcija kelia šypseną. 

- Jums, kaip politologui, pastebima, kad ES kritika Lietuvoje tampa vis mažiau pakenčiama. V. Rubavičiaus, V. Radžvilo atvejai rodo, kad susidorojimas už tai jau net neslepiamas?

- Siunčiama žinia – baimės atmosfera. Neseniai ir „Respublikoje“ skelbta filosofijos studento V. Vyšniausko prie prezidentūros sakyta kalba apie baimę, tvyrančią Lietuvoje. Būtent šią baimę siekiama skleisti. Baimę viešai kalbėti kitaip, nei teigia liberaliai ir kosmopolitiškai mąstantis, t.y. privalomas moralės normas neigiantis ir „peržengti“ tautinę valstybę kviečiantis vadinamasis elitas. Tačiau kodėl tas spaudimas ir susidorojimai vyksta kaip tik dabar? Manau, tai susiję su jų pačių baime, stebint Vakaruose bręstančią antiglobalistinę revoliuciją. Globalizmas paprasčiausiai „perspaudė“ perdirbinėdamas tautines valstybes ir kurdamas „atviras visuomenes“, paskutinis lašas Europai buvo atvirų durų politika, sukėlusi migrantų antplūdį. Visur populiarėja antiglobalistinės ir antiintegracinės partijos. JAV, Austrijoje, Italijoje tai jau paėmė viršų, Vokietijoje, Nyderlanduose, Šiaurės šalyse tokios partijos gerina rezultatus. Šiame kontekste tiek ES vadovai, tiek įtakingiausi lobistai kalba apie būtinybę gelbėti globalizacijos projektą,  ir integracijos projektą, kaip jo atmainą. Ne atsitiktinai pernai G.Sorosas į Atviros Lietuvos fondą investavo 700 tūkst.eurų „atvirumui skatinti“. 

Čia labai svarbu sudėti teisingus akcentus. Europos vienybę reikia gelbėti, ypač Lietuvai, kuri susiskaldžiusioje Europoje bus lengvas grobis. Tačiau kaip? Vienas kelias yra gniaužti nepasitenkinimą, tildyti kritikus ir mažesnės integracijos šalininkus, atvira propaganda formuoti visuomenės nuomonę, esą viskas gerai, o minėtos tendencijos – tik kluptelėjimas neišvengiamos integracijos kelyje. G.Vitkus tą šiandien aiškina VU TSPMI Europos studijų magistrantams. Pasirinkus tokią strategiją, logiška stengtis užčiaupti žmones, kalbančius apie ES krizę ir būtinybę jai reformuotis. Tai ir yra daroma. Tačiau strategija klaidinga ir neperspektyvi - nes pagrindinės ES šalys yra pakankamai demokratiškos, kad leistų spręsti visuomenei, net jei jų elitams tie sprendimai atrodo neteisingi. Ir jei nieko nebus daroma, jos tiesiog išsivaikščios, nes peraugusi, visur besikišanti, vertybes primetanti ir dėl biurokratijos gausos tiesiog neefektyvi Europos Sąjunga jiems paprasčiausiai nereikalinga. Kas dėl to nukentės labiausiai? Mūsų regiono šalys.  

- Kodėl Lietuvoje visais būdais kovojama su tautines vertybes ginančiais nuomonės formuotojais ir organizacijomis? 

- Manau, atsakymas iš esmės tas pats – kalbantys apie tautiškumą kosmopolitiškai nusistačiusio elito akyse yra neparankūs, reakcingi, o dabartinės ES krizės akivaizdoje ir pavojingi, nes galintys pažadinti „neteisingus“ visuomenės sentimentus. Lemiamo išbandymo akivaizdoje (o ES šį dešimtmetį yra kaip tik tokioje situacijoje) leisti atvirą diskusiją Lietuvoje yra laikoma per didele prabanga. Mūsų politinė ir apskritai viešosios diskusijos kultūra leidžia iš esmės du nusususius pasirinkimus – pritarti arba nutildyti. Marginalizacija yra viena efektyviausių, išbandyta ir veikianti, kitaminčių nutildymo strategija. Kadangi žmonių kaip V. Rubavičius ar V. Radžvilas politinės kritikos teisingumo įžvelgti daug kas nėra pasiruošęs, ir jie dažniau kelia juoką nei susimąstymą, renkamasi juos tildyti. V. Rubavičių – fiziniu persekiojimu ir bauginimais, V. Radžvilą – atimant akademinio darbo su studentais galimybę. 

Ne kartą sakyta ir verta pakartoti, jog Radžvilo kova dėl galimybės dėstyti nepaisant jo „neteisingų“ pažiūrų yra ne vieno žmogaus reikalas, o situacija, kai sprendžiama akademinės žodžio ir minties laisvės ateitis Lietuvoje. Jeigu galima užčiaupti visuomenėje žinomą ir gerbiamą vieną Sąjūdžio kūrėjų, galima užčiaupti bet ką - niekas nėra saugus. „Neteisingų“ pažiūrų mokslininkai jau dabar tą puikiai jaučia ir sėdi tylėdami, kad neatsidurtų Radžvilo vietoje. Nors tai intuityvus elgesys, kartu tai ir baisi klaida. Jei ginantys suverenios, nepriklausomos, tautinį tapatumą saugančios ir krikščionišką civilizaciją savo moraliniu ir kultūriniu pagrindu laikančios Lietuvos idėją savo pozicijos negins viešai ir sutelktai, po vieną visi bus užčiaupti ir prisitaikymo strategija nieko neišgelbės.

Parengė Justina Gafurova.

Susiję

Vytautas Sinica 8894096321093205861

Rašyti komentarą

  1. Paprastas Žmogus2018-05-09 11:35

    Labai daug įžvalgumo ir teisybės. Ačiū, p. Vytautai.

    Pats, dirbdamas dar kitame fakultete nei šiame straipsnyje minėtieji, galiu pridurti, kad ta baimės ir veidmainiavimo atmosfera ypač įsigalėjo VU prieš kokius 3 metus, kai valdžią paėmė Žukausko administracija. Banio laikais VU dar buvo visai jauki ir maloni vieta; o vos tik Šimonytė išrinkdino Žukauską, nuo pat pirmų savaičių universitetą sukaustė ta baimė ir veidmainiavimas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nieko nuostabaus — Žukauskas pagal viską yra normalus sorošistas, ir visokius lgbt stumia...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-05-09 12:09

    Nekokie nacionalistu reikaliukai, jei net jokubaitis jųsų vado nebepalaiko...
    Nieko tokio, atsikratysim pasikėlusių profesorių - nors jauni dėstytojai dirbt ir uzdirbt galės. Koks skirtumas, is Lietuvos ar Soroso kisenes...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Drg. Kolorad Kacapovič Stribovskij-Vatuvkin2018-05-09 13:26

      Smagū matit, kad jevnymas mūsū darbus tiasia. Pravilna, tavarišč - reik acikratyt visū neteisingaj galvojančiū, kad liktū tik viena teisibe - mokslinis homunizmas! Buržuazinei nacianalystaj beigi šeip leudies priešai - daloi! Usimane kaškokiū tautiniū valstibiū. Ne praidiot! Nebus jokiū tautū nei valstibū! A čto budet? Massa budet! Kaip sake drg. Marksas, drg. Leninas, drg. Stalinas, drg. Spinelis. drg. Šulcas ir drg. Rompūjis (nū, ir drg. Junkeris, be abejeus). Karoče, dajoš!

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2018-05-09 12:33

    Šiukšlių "komentarus" ne tik ignoruoti. Trinti lauk. Su mankurtais nėra apie ką diskutuoti. Ir ištrinti komentarus, kaip jie visiems burnas užčiaupė, o dar ir šiame portale š...a.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2018-05-09 13:27

    Ačiū, autoriau, visada labai naudinga perskaityti Jūsų straipsnius...Turiu didelę viltį, kad tokių jaunų žmonių mūsų Tėvynėje vis daugės...Tikiu Dievo Motinos pagalba, Kuriai šiemet paaukojome Lietuvą...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2018-05-09 13:28

    Vytas rašo gerai. Pirma - prof. V.Radžvilo dar niekas neištiko, antra - mokslininkai ir apskritai Lietuvos akademinė visuomenė galės būti tikri dėl svo darbo vietų tik tuomet, jeigu susivienys ir išvys štai tokius Žukauskus ir kitus niekšus bei parsidavėlius. Svarbiausia - nepasiduoti psichologiniam spaudimui ir laikytis išvien. Bus dar daug įvairių mėginimų melu, šmeižtu ir finansiniu šantažu pjudyti Lietuvos intelektualus, mokslininkus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, tačiau laikykimės taip, kaip laikėmės Sausio 13-ąją.

    AtsakytiPanaikinti
  7. O tai V.Radžvilas - mokslininkas? ACHACHCAHACAHACHA!!!!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Humanitariniai mokslai skiriasi nuo gamtos beigi tiksliųjų mokslų. Anglų kalboje tam vartojamos dvi sąvokos — gamtamoksliai ir tiksliukai vadinami science ir scientist, na o humanitarai (ir socialai, jei neklystu) — scholarship ir scholars. Tad V. Radžvilas šia prasme nėra scientist, bet yra tikras scholar ir neeilinis. O kadangi lietuvių kalboje tokių dviejų sąvokų neturime, o tiktai vieną, o būtent „mokslininką“, tai šiuo atveju šis apibūdinimas pilnai tinka ir V. Radžvilui.

      Panaikinti
    2. Smikiz, matote prasmės bandyti liguistos psichikos padarams kažką išaiškinti? Jie gi neįgalūs suprasti.

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2018-05-09 17:12

    Taigi pats Radžvilas atsisakė dalyvauti konkurse, apie kokį atsikratymą čia eina kalba?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vertimas (ką tas veikėjas IŠ TIKRŲJŲ sako): "karuoče, nieko tam tekste nesupratau (nes piar dauk raidžiū) ir suprast nenoriu - nū biat man ir nereike, nes aš ŽYNAU, kaip ira iš tikrūjū, vat!"

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-09 19:17

      Net PP Radžvilo straipsnį išspausdino apie jo atsisakymą dalyvauti. Jam neįtiko konkurso sąlygos ir aplinka Universitete.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-09 22:59

      Anonimiškas 19.17, tik nereikia. Kaip ir Unknown 14.29, užsiimi , kaip pasakytų vienas žymus analitikas, sofistika, bet nieko neapgausi ne tu, nei Unknown. Taip ir apie taip vadinamąsias ,,sąlygas universitete'' - ar tau aišku, kad mums aišku?

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-10 01:31

      Sąlygos universitete keičiasi nuolat, o dėl to atsisakyt dalyvaut konkurse į dėstytojo vietą yra individualus sprendimas. Radžvilas pats nusprendė, kad nenori dalyvauti konkurse, apie tai parašė straipsnį ir išdėstė savo argumentus. Pagal statistiką žmonės dažniausiai keičia darbo vietą nes nesutaria su kolegomis ir administracija, tad Radžvilo atvejis, paskaičius jo argumentus, net nėra išskirtinis.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-10 13:53

      Anomimiškas 01.31, negi manai, kad pvyks ą nors apmulkinti savo demagogjia? - kaip matyti, prisėsti prie tinklalapio teko gan vėlokai - čia tam, kad tavo žodis būtų paskutinis? Farso, pavadinto ,,konkursu'' temą palik ramybėje, nes V.Radžvilo pašalinimo iš universiteto siekia ne tik federalizacinio sindromo apimti leftistai, bet ir dar kai kas.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2018-05-10 15:32

      Paskaitykite straipsnį, o tada komentuokite. Jis rašė "Tai yra sąmoningas ir atsakingas apsisprendimas, kurį nulėmė šios priežastys:" ir tada išvardino keturias, berods, priežastys. Tačiau Sinica net nepaminėjo to fakto, kad Radžvilas pats atsisako dalyvaut.
      Alkas.lt portale viena autorė gana dažnai rašo apie propogandą ir kaip ją atpa-inti. Taigi, vienas iš tokių būdų yra faktų neigimas ir iškraipymas. Va Sinica tai puikiai iliustruoja net nepaminėdamas Radžvilo atviro ir viešo pareiškimo.

      Beje, tampe pačiame Universitete Jokubaitis užima rimtas pareigas ir net yra išleidęs knygą apie liberalizmą kaip religija. Jis yra taip pat priešiškai nusiteikęs liberalizmo laisvėms, tačiau jo iš universiteto "nemeta". Ir niekas su juo "nesusidorojo". Iš šono atrodo labai keistai kai vienas asmuo yra "pašalinamas" už požiūrį, o kitas už tokį pat požiūrį nejudinamas.
      Situacija atrodo neįtikinama, ypač tas faktas, kad aršiausi Radžvilo gynėjai tiesiogiai priklauso nuo pačio Radžvilo malonės.

      Panaikinti
    7. "Paskaitykite straipsnį, o tada komentuokite." - pradžiai pačiam reiktų savo patarimais pasinaudoti. ;)
      V. Sinica: "Galiausiai šiuo metu naikinama tik V. Radžvilo darbo vieta, jam ciniškai siūloma rungtis dėl kitos specializacijos profesoriaus vietos. TSPMI komentuoja, kad „aktyviam profesoriui tai neturėtų sudaryti problemų“. V. Radžvilas turi daugybę akademinių publikacijų, tačiau kokia prasmė iš publikacijų, kurios neatitinka srities, į kurią kandidatuoji?"
      Dėl A. Jokubaičio jau irgi buvo rašyta:
      "VU TSPMI administracija kovo 15 d. instituto tarybai pristatė siūlymą nebeskelbti konkurso į profesoriaus pareigas, kurių pareigybės numato politinės teorijos išmanymą ir kurias šiuo metu užima profesorius Vytautas Radžvilas. Instituto tarybai iš pradžių teiktas siūlymas skelbti konkursą į vienintelę politinės filosofijos profesoriaus vietą, tuo siekiant priversti dėl darbo kautis ir supriešinti prof. V. Radžvilą ir prof. Alvydą Jokubaitį. Paaiškėjus, kad pastarajam dėl pareigose praleisto laiko konkursas nebėra reikalingas, nutarta apskritai atsisakyti konkursinio profesoriaus etato, kurio pareigybės numatytų politinės filosofijos išmanymą."
      Pareiškimas apie "priklausymą nuo malonės" atspindi iškreiptą liberastinę pasaulėžiūrą: jei jau studentas gina puolamą savo dėstytoją, tai vienintelės galimos priežastys, be abejo, yra baimė arba naudos siekimas. Kitaip tiesiog būti negali, nes kas galioja liberastams, turi galioti visiems, ne? Tiesa, faktas, kad absoliuti dauguma prie TSPMI protestavusiųjų ir VISI raštą už V. Radžvilą pasirašę alumni net labai norint "neįsipaišo" į "priklausomųjų nuo V. Radžvilo malonės sąrašą" su šita "teorija" visiškai "pjaunasi" - bet kam tai rūpi, jeigu "žinai visa teisibe"? :)

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2018-05-11 00:21

      Va būtent, kad jūsų istorija iškreipta. Jeigu universitetas išmeta už pažiūras, tai kodėl Jokubaitis, dar aršesnių pažiūrų, sėdi minkštai ir net neužtaria Radžvilo.
      Ši istorija tikrai turi povandeninių srovių, kurios mums nematomos, todėl šią istoriją reiktų rišti kol Radžvilui dar daugiau gėdos nepridarė.

      Panaikinti
    9. Pirma, keista girdėti, kai frazės "Nereikia budinti nepadoraus ir visiems atgrasaus nacionalizmo" autorius vadinamas "dar aršesnių pažiūrų", negu Radžvilas. ;)
      Antra, Jokubaičio ir Radžvilo pozicijos iš esmės skiriasi - Jokubaitį išmesti būtų gerokai sunkiau (žr. mano anksčiau pateiktą citatą). Be to, nereikia pervertinti sajūzo fanatikų protinių pajėgumų (žinau, apie ką kalbu) - homjaunimas gali net "nesurišti" liberazmo kritikos su sajūzu, jei sajūzas konkrečiai nepaminėtas - bet štai jei atvirai sakoma, kad ne kažkokia abstrakti, bet būtent sajūzo pagrindu pasirinkta ideologija yra ydinga - tada jau "o seube - Šv. Sąjungą puolaaaa!".
      Trečia, pati pozicija "pažiūros čia ne prie ko" atrodo mažų mažiausiai keistai, kai skunduose dėl Radžvilo BŪTENT jo pažiūros buvo nurodytos kaip pagrindinė priežastis, o "viršūnėlių" paaiškinimai apie "per sudėtingą kursą" atrodė, švelniai tariant, kvailokai.
      Galiausiai, dėl gėdos - jei TSPMI "vienos ideologijos partškola" paversti užsimojusi fauna bent apytikriai žinotų, kas ta gėda yra, tai turėtų skradžiai žemę prasmegti. ;)

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2018-05-10 13:31

    Labai puikiai paaiškino kodėl Sinica taip aršiai gina Radžvilą, pasirodo, kad Radžvilas yra jo doc. vadovas. Anglai turi labai gerą žodį tam apibudinti – “brownnosing”.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, kad degeneratai pasaulį vertina pagal savo iškrypusį "supratimą", nėra ko stebėtis - "Anonimiškas 2018-05-10 13:31" atvejis nėra kuo nors išskirtinis. ;)

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2018-05-10 14:23

    kas čia iš ko interviu ima, neina suprasti

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item