Pavojinga „racionalios savižudybės“ ideologija

www.y-news.lt Mėnesio pradžioje šimto ketverių australų mokslininkas sausakimšoje auditorijoje Šveicarijoje surengė spaudos konferenc...

www.y-news.lt

Mėnesio pradžioje šimto ketverių australų mokslininkas sausakimšoje auditorijoje Šveicarijoje surengė spaudos konferenciją pasaulio žiniasklaidai. Sėdėdamas ratukuose, apsuptas eutanazijos šalininkų, dr. Davidas Goodallas pareiškė: „Kiekvienas vyresnis nei vidutinio amžiaus žmogus privalo turėti teisę niekieno netrukdomas baigti gyvenimą kada panorėjęs.“

Kitą dieną jis mirė.

Žymus ekologas daktaras Goodallas nebuvo mirtinas ligonis. Jis tik pavargo gyventi. Jis buvo nusilpęs, prastai matė, prastai girdėjo, tačiau buvo šviesaus proto, jo nekamavo skausmai.

Taigi ilgametis Philipo Nitschke’ės organizacijos Exit International narys dr. Goodallas tapo reklamos veidu, stengiantis legalizuoti vadinamąją „racionaliąją savižudybę“ tiek Australijoje, tiek kitur. Dr. Nitschkeʼės organizuota kampanija „Paremk mane“ surinko pakankamai pinigų, kad būtų apmokėtas lėktuvo bilietas verslo klase į Bazelį. Ten Goodallas ir mirė, padedamas keistai pavadinto fondo („Gyvenimo rato/amžinosios DVASIOS fondas“) atšakos – organizacijos Dignitas.

Iš Anglijos kilęs dr. Goodallas 1941-aisiais Londono universitete gavo mokslų daktaro diplomą, 1953-iaisiais pelnė mokslo laipsnį Melburno universitete. 1979-aisiais jis baigė dėstytojo karjerą, bet pradėtų tyrimų neatsisakė. Išėjęs į pensiją jis net redagavo 30 tomų seriją „Pasaulio ekosistemos“. Edith Cowan universiteto pastangos atimti iš šimto dvejų metų amžiaus mokslininko kabinetą aiškinant, kad jis nebegali gyventi studentų miestelyje, žlugo, kilus tarptautiniam skandalui. Buvo manoma, kad jis – seniausias dirbantis Australijos mokslininkas.

„Labai apgailestauju, kad sulaukiau tokio amžiaus“, – pasakė jis per 104-tąjį gimtadienį. – „Nesu laimingas. Noriu mirti. Ir dėl to man visai neliūdna. Liūdna, kad žmogui neleidžiama. Man atrodo, kad toks senas žmogus kaip aš privalėtų turėti visas piliečio teises, įskaitant ir teisę į racionalią savižudybę.“

Goodallas jau ne vienerius metus ieškojo būdų iškeliauti anksčiau, nei jam skirta; kartą jis jau mėgino nusižudyti.

Atėjus metui Goodallas persikėlė į viešai neskelbiamą vietą Bazelyje kartu su Amžinosios DVASIOS fondo gydytoju, dr. Nitschkeʼe ir šeimos nariais, atkeliavusiais iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Dr. Nitschkeʼė, dar vadinamas „mirties dirigentu“ ar „racionalios savižudybės“ P. T. Barnumu, jam įjungė Beethoveno „Odės džiaugsmui“ įrašą. Goodallas mirė sulig paskutinėmis choro eilutėmis. Dr. Nitschkeʼė triumfavo. „Davidas Goodallas yra iš tų, kuriais mūsų organizacija didžiuojasi ir dėl kurių gyvuoja“, – teigė jis pranešime spaudai.

Šis liūdnas epizodas mus turėtų išmokyti kelių pamokų.

1. Proeutanaziškos organizacijos mielai naudojasi vyresnių žmonių vienatve ir atskirtimi. Dr. Nitschkeʼė buvo svarbiausias asmuo, organizuojantis Goodallo kelionę iš Australijos. Lengvatikė žiniasklaida, rodos, nė nenori matyti, kas slepiasi už smagių pranešimo spaudai paistalų. Tokios antraštės kaip „Šimtas ketverių daktaras Davidas Goodallas nusprendžia kuo gražiausiai praleisti paskutinę dieną šiame pasaulyje“ yra seklaus mąstymo ir aklo Dr. Nitschkeʼės eutanazijos reklamos vaikymosi pavyzdys.

2. Vieniši ir socialinę atskirtį patiriantys žmonės yra pažeidžiami. Nors dr. Goodallas buvo palyginti sveikas, turint omenyje jo amžių, kasdieniame gyvenime jis nesulaukė daug paramos. Kartą jis nugriuvo savame vieno miegamojo bute, ir šis nutikimas buvo svarbus posūkis jo gyvenime. Nors kaulų nesusilaužė, jis niekaip negalėjo atsistoti ir išgulėjo ant grindų dvi dienas. Ir dvi dienas pas jį niekas neužėjo, net giminės?.. Kažkas negerai. Nors daugybėje žurnalistų darytų nuotraukų matome, kaip po svarbaus sprendimo jis oro uoste glebesčiuojasi su anūkais, Goodallo šeimyninis gyvenimas turėjo būti mažiau nei patenkinamas. Jis buvo vedęs tris kartus. Kelionėje į Šveicariją jo nelydėjo nė vienas iš keturių vaikų ir dvylikos anūkų. Jo kelionės draugas buvo Exit organizacijos koordinatorius iš Vakarų Australijos.

3. Proeutanaziškos organizacijos nori eiti trumpiausiu keliu. Šveicarų organizacija, patenkinusi prašymą įvykdyti eutanaziją, tvirtina, jog turi labai griežtus kriterijus, pagal kuriuos įvertina, ar organizacijos paslaugos gali būti suteiktos. Tačiau trečiadienį Goodallo psichinius gebėjimus vertinę du gydytojai nė nebuvo su juo susitikę. Jeigu jie nėra angliakalbiai, kaip jie galėjo nuspręsti, kad jo nekamuoja depresija? Tereikia prisiminti, kokiu netvirtu balsu jis kalbėjo…

4. Proeutanaziškų organizacijų tikslas – visuotinė teisė į savižudybę, ne mažiau. Labiausiai eutanaziją, ar vadinamąją racionaliąją savižudybę, viešai palaiko tie žmonės, kurie mano, kad niekam neturi būti leista numirti ilgai kankinantis. Tačiau Goodallas ir jo patarėjas Nitschkeʼė propagavo visai ką kita – valstybės remiamą teisę numirti esant bet kokio amžiaus, dėl bet kokių priežasčių.

5. Vadinamoji racionali savižudybė – aukščiausio laipsnio egoizmo apraiška. Kaip teigiama Nitschkeʼės pranešime spaudai, Goodallas primygtinai tvirtino, jog nenori „jokių laidotuvių, jokių pamaldų ar kitokių ceremonijų“. Kodėl? „Davidas netikėjo pomirtiniu gyvenimu.“ Bet juk ne vien dėl šios priežasties dauguma žmonių rengia laidotuves – laidotuvėse dalyvaujama ir tam, kad būtų galima gedėti ir sulaukti paguodos. Mus visus sieja meilė, dėkingumas, esame pavyzdžiai tiems, kurie šalia. Vadinamoji racionali savižudybė – tai pareiškimas, jog niekas neturi jokios teisės mums sukliudyti, jeigu vienašališkai nuspręsime, kad gyvenimas nevertas gyventi. Tokia filosofija pavojinga.

Susiję

Pažangos ideologija 8555827475171718993
item