Lenkiją ir Vengriją svarsto drausminti finansiškai: mažiau ES vertybių – mažiau ir ES pinigų

www.lrt.lt Nepatenkinta Lenkijos ir Vengrijos politikos kryptimi, Europos Komisija (EK) svarsto jas drausminti finansiškai – labiau s...


Nepatenkinta Lenkijos ir Vengrijos politikos kryptimi, Europos Komisija (EK) svarsto jas drausminti finansiškai – labiau susiejant Europos Sąjungos (ES) finansavimą su šalių demonstruojama pagarba ES vertybėms. Tačiau finansavimas iš ES fondų neturėtų priklausyti nuo klausimų, kurie palieka nemažai vietos interpretacijoms, LRT.lt sako politologė Rima Urbonaitė.

EK reiškiant susirūpinimą tuo, ką ji vadina demokratijos erozija, ypač teismų ir žiniasklaidos srityje Lenkijoje, Vengrijoje ir kitur, imta svarstyti, kad šalių narių prieiga prie ES fondų turėtų būti sąlygojama jų pagarbos demokratinėms vertybėms.

„Metas nuspręsti, kaip galėtų būti sustiprintas ES finansavimo ryšys su pagarba fundamentalioms ES vertybėms“, – teigiama EK pareiškime. 

Kalbama ir apie planus reformuoti egzistuojančių fondų biudžetus taip, kad finansavimas būtų susietas su migracijos politikos Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose tikslais.

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad pristatydamas 2021–2027 metų biudžetą EK vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris nedetalizavo, kaip atrodys ES vertybes ir finansavimą susiesiantis mechanizmas. Tuo metu už biudžetą atsakingas EK narys Guentheris Oettingeris pažymėjo, kad Briuselis dėl to derasi su šalimis narėmis, o detalesnis planas turėtų būti aiškus dar gegužę.

Tačiau ir pati EK pastebi, kad tokio mechanizmo sukūrimas gali kelti nemažai teisinių ir praktinių sunkumų.

„Bet kokia finansinė sąlyga turi būti tiksli ir proporcinga. Taip pat reikia apsvarstyti, kokį tai poveikį turės atskiriems ES finansavimo gavėjams, kurie nėra atsakingi už tokius pažeidimus, apie kuriuos kalbama, ir kuriuos norima susieti su finansavimo dydžiu“, – pažymima EK pareiškime.

Lenkija ir Vengrija tokius EK planus vertina kaip bandymą netiesiogiai jas nubausti, apeinant tiesioginius mechanizmus, tokius kaip precedento neturinti sankcijų procedūra, kurią Briuselis pradėjo dėl Lenkijos teismų sistemos reformų.

Rytų Europos šalys perspėjo, kad finansavimo sumažinimas, pasiremiant diskusijomis dėl demokratijos, tarp jų rinkėjų sumažins paramą ES.

Abejoja sprendimu finansavimą sieti su vertybėmis

Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R. Urbonaitė teigia, kad bendrai ES priimtų sprendimų ir vertybių laikytis privalu, tačiau vertybiniai klausimai, paliekantys nemažai vietos interpretacijoms, neturėtų lemti finansavimo.

„Narystė ES nenukrenta iš dangaus, valstybės privalo atlikti daugybę namų darbų, taip pat ir demokratijos, susijusių su ES deklaruojamomis vertybėmis. Kita vertus, ES nėra federacinis subjektas, nors ji ieško bendro vardiklio visoms valstybėms narėms.

Tačiau kyla klausimas, kaip tų vertybių laikymąsi arba nesilaikymą įvertinti objektyviai, nes nubrėžti aiškias raudonas linijas šiuo klausimu yra labai sudėtinga. Tai parodo ir ginčas dėl Lenkijos teismų sistemos reformos – EK tai mato vienaip, tačiau skirtingos šalys Lenkijoje vykstančius procesus vertina skirtingai. Manau, kad finansavimas neturėtų priklausyti nuo klausimų, kurie palieka nemažai vietos interpretacijoms“, – sako R. Urbonaitė.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros vedėjas politologas Andžejus Pukšto teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar šalims bus pritaikyta tokia finansinė bausmė, tačiau iškilusi situacija tik patvirtina, kad ES privalės pasirinkti – eiti gilesnės integracijos keliu ar palikti nacionalinėms valstybėms daugiau laisvių.

„Kol kas sunku pasakyti, ar prie to iš tiesų bus prieita. Viena vertus, ES šiuo metu kyla daugybė kitų klausimų ir problemų – „Brexit“, JAV pasitraukimas iš branduolinio susitarimo su Iranu. Kita vertus, pagrindinių ES taisyklių, demokratijos principų taip pat nenorima palikti už borto. Ir nors panašu, kad abi šalys yra linkusios į kompromisą, neatmestina, kad jų europiniai biudžetai gali nukentėti.

Tačiau ES anksčiau ar vėliau teks atsakyti į vieną esminį klausimą – einama gilesnės integracijos keliu ar nacionalinėms valstybėms paliekama daugiau galios. Turbūt atsakymo, kuris kelias būtų teisingiausias, neturi ir pats Briuselis“, – kalba pašnekovas.

EK ginčas su Lenkija praranda pagreitį

Pristatydama pasiūlymus dėl bloko biudžeto 2021–2027 m., EK taip pat pažymėjo, kad esama pažangos, sprendžiant aštrų ginčą su Lenkija dėl teisės viršenybės.

Po dvejų metų ginčų dėl Lenkijos vyriausybės mėginimo didinti teismų kontrolę, Lenkijos premjeru tapęs Mateuszas Morawieckis Briuselyje demonstruoja švelnesnį toną, rašo naujienų agentūra „Reuters“.

„Reuters“ šaltinių teigimu, M. Morawieckiui padarius keletą nedidelių pakeitimų politikos kryptyje, jo strategija duoda teigiamų rezultatų – ES diplomatai kalba, kad beprecedentis EK teisinis ginčas su Varšuva dėl teisės viršenybės problemų, panašu, parado pagreitį.

M. Morawieckis ir jo ministrai surengė keletą susitikimų su aukštais ES pareigūnais, pasitelkė teisės ekspertus, kurie dirbo su EK Lenkijos teismų sistemos reformos klausimu.

Švelnėjantį Lenkijos ir EK diskusijų toną pastebi ir A. Pukšto: „EK buvo nusiteikusi labai griežtai, buvo svarstoma apie balsavimą, kuriuo Lenkijai būtų atimta balso teisė ES. Pastebėjus, kad to padaryti greičiausiai nepavyks, pradėta kalbėti apie kitą sudrausminimo priemonę – finansavimo sumažinimą.

Tačiau derybos tarp EK ir Lenkijos tikrai vyksta. Jei pernai metų J.-C. Junckerio ir jo pavaduotojo Franso Timermanso tonas Lenkijos atžvilgiu buvo griežtas, pastaruoju metu derybos pasistūmėjo, pats F. Timermansas lankėsi Varšuvoje.“

Anot R. Urbonaitės, Lenkija gali išvengti sumažėjusio finansavimo, tačiau labai daug priklausys nuo Lenkijos gebėjimo argumentuoti savo poziciją, o argumentų, kodėl Briuselio kritikuojama teismų reforma nepažeidžia jokių mums įprastų normų – girdima.

Susiję

Europa 8709159859054242268

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-05-18 11:40

    Paprasčiau kalbant - finansinis šantažas. Va ką reiškia savo nacionalinę valiutą pakeisti euru pavadinta Vokietijos marke - tai apie Lietuvą. O Vengrija ir Lenkija puikiausiai apsieis savo jėgomis. Į Lenkiją buvo avykęs D.Trumpas, į Vengriją - Izraelio premjeras B. Netanyahu, taip kad Gazpromo papirktiems ES veikėjams - puiki proga patylėti, ypač apie pinigus. Aišku tai, kad jei finansinio šantažo bus imtasi dabar, tai jo bus imtasi ir vėliau - ir bet kokiu formaliu pretekstu. O Briuselis ant Lenkijos siunta už tai, kad lenkai nusprendė galutinai susitvarkyti su raudonaisiais veikėjais - aišku, Kremliaus režimo šaškėms Europoje baisesnės naujienos ir būti negali, nes vėliau Lenkijos pavyzdžiu visi raudonikiai gali būti pašalinti iš ES. Todėl grasinimas finansinėmis sankcijomis - Briuselio ir Maskvos kerštas Lenkijai ir vengrijai už Kremliaus agentūros eliminavimą. Verta dėmesio pamoka, ir visos eurozonos šalys turi skubiai nusimesti euro jungą ir susigrąžinti savo nacionalines valiutas. O Lenkijai ir Vengrijai - kuo geriausios sėkmės.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-18 14:29

      joo,jūs teisus.O aš darsyk apgailestauju,kad Lietuva ne su Vengrija ir Lenkija

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-18 23:29

      Kol kas - dar ne, bet kas atidėta - tas nepralaimėta. Mosavimas finasinio šantažo vėzdu neatrodo paties Briuselio sumanymas, greičiausiai šito imtis prieš Lenkiją ir Vengriją bus pasufleravę kai kurie ES funkcionierių patarėjai - greičiausiai tie, kurie gauna savo ,,otkatus'' už Kremliaus dujas ir naftą.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-05-18 14:50

    ES biurokratai nelabai gali šakotis, nes savo sankcijomis gali iššaukti lenkų ir vengrų exit, todel galbut tonas ir švelnėja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-18 20:09

      ES biurokratai dar neatgavę žado po rinkimų Austrijoje ir ypač Italijoje.

      Panaikinti
    2. "ES biurokratai nelabai gali šakotis, nes savo sankcijomis gali iššaukti lenkų ir vengrų exit, todel galbut tonas ir švelnėja." - Jau nekalbant apie tai, kad kitos šalys irgi mato eurosajūzo "demokratiją" ir puikiai supranta, kad kitą kartą šantažo taikiniu gali būti pasirinktos jos, jei tik nešoks pagal Briuselio homunistinio politbiuro dūdelę (arba šoks nepakankamai guviai). Taigi, sajūzo politbiuro "manevro laisvė" nėra jau tokia didelė, kaip jie mano.
      P.S. Lietuvai, be abejo, tas negresia - "mūsų" valdžiagyviai jau pradeda šokinėti dar sajūzo šulams tik pradedant žiotis - net "op!" komandos nelaukia. :)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-18 23:20

      Štai Lietuvos Seimo dauguma - LVŽS, kurią Kremliaus spec. tarnybos finansuoja prisidengiant ,,trąšų verslu''. Aišku, ES valdžiai tai nėra ir negali būti naujiena. Jeigu ES turėtų tvirtą nuostatą dėl Rusijos, ES narėms būtų kategoriškai įsakyta apriboti bendradarbiavimą su Putino Rusija iki minimumo, priešingu atveju - finansinės ES sankcijos, teisinės priemonės dėl balsavimo ir taip toliau, o su JAV būtų suderintas ,,Magnitskio įstatymo'' ekvivalentas Europoje - jau nekalbant apie tai, kad tokie Uspaskichai ir Paksai iš Europarlamento būtų išmesti kaip musės iš barščių, nes Europarlamente tikrai yra žinoma, kas jie tokie iš tikrujų. Pagrindinia LVŽS opozicionieriai Lietuvoje - TS-LKD - taip pat anei karto atvirai nepasakė savo rinkėjams, kad jiems, kaip provakarietiškai partijai yra arba bent jau turėtų būti kategoriškai nepriimtinas ES veikėjų maskuojamas flirtas su Kremliumi, šito atvira nepasakant toms ES valstybėms, kurios tapo ES narėmis po 2004-ųjų. Tuomet ko verta tokia pseudo-provakarietiška pozicija ir visos kalbos apie Rusijos grėsmę? Dar daugiau - Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti savotiškomis ES - tiksliau, Vokietijos, turinčios svariausią žodį ES - ir Kremliaus tarpusavio išskaičiavimo įkaitėmis. Jeigu ne narystė NATO, Lietuva, Latvija ir Estija atsidurtų ypatingai pavojingoje padėtyje ir greičiausiai ja būtų buvę seniai parduotos Rusijai mainais už pigesnes dujas ir naftą. Todėl bandoma klastingai naikinti Baltijos tautas, ir tuo pačiu kai kurie ES veikėjai dosniai finansuoja Kremliaus tarnybų rekomenduotus parsidavėlius - šit iš kur tokia netikusi ir bijanti atvirai sakyti tiesą Lietuvos valdžia su savo oportunistiška (ES atžvilgiu) politika ir nevykusiais sprendimais, kurie tik kenkia santykiams su mūsų pagrindiniais sąjungininkais.

      Panaikinti
    4. Oi, nereikia tų pasakų apie "rusū agentus" "valstiečius" - pagal vykdytą ir vykdomą politiką ir jos naudingumą tai pačiai rasiejai, į "rusū agentū" kategoriją kuo geriausiai "įsipaišo" tie patys libkonai, "socdemai" ir praktiškai visos "sisteminės" partijos. O jau sajūzo funkcionierių grindų skudurais "dirbti" jiems visiems apskritai vos ne garbės reikalas. :)
      O štai klausimas "Tuomet ko verta tokia pseudo-provakarietiška pozicija ir visos kalbos apie Rusijos grėsmę?" - LABAI geras. Jei libkonų elektoratas sau dažniau tą klausimą užduotų - žiū, dar ir mąstyti pradėtų. ;)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-19 01:16

      Jie skudurais dirba už pinigus, nes apie tokį dalyką kaip garbė kažin ar išvis kada girdėję. O štai dėl valstiečių kaip Prunskienės palikuonių - užtenka pažiūrėti, kokią žalą jie daro Lietuvai: griaunama sveikatos apsaugos sistema, apie švietimą - išvis baisu, o dėl žemės grobimo ir įvairių machinacijų nė priminti nėra reikalo.

      Panaikinti
  3. Taip, nuo kito biudžeto įsigaliojimo datos visi ProPratrydos skaitytojai turės į namus įsileisti po gėjų musulmoną teroristą ir jo keturias biseksualias žmonas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-18 23:22

      Atrodo, esate nekokios nuotaikos? Nepatinka ProPatria komentatorių įžvalgos?

      Panaikinti
    2. Ne, tas padaras tiesiog psichinis ligonis - gi aiškiai matosi. ;)

      Panaikinti
  4. Henrikas Miuleris2018-05-18 23:43

    Pasak britų istoriko A.J.Toynbee galima išskirti šiuos civilizacijos raidos etapus : genezė, augimas, trumpas harmonijos arba pusiausvyros periodas, įlūžis ir paskutinis, ilgiausias - žlugimas. Visus šiuos periodus perėjo kiekviena kadanors egzistavusi civilizacija. Supaprastinant, paskutinė stadija prasideda religijos atmetimu ir tėvų negerbimu.
    Alvydas Jokubaitis, viešėdamas Žinių Radijo studijoj kalbėdamas apie savo knygą 'Liberalizmas kaip pilietinė religija' prisipažino, kad jam pasidarė baisu, kai jis ėmė tyrinėti liberalizmą iš esmės. Jis teigia, jog liberalizmas neišvengiamai sunaikins du dalykus - politinę sistemą ir moralę. Dar jis pacitavo Šventąjį Raštą, kad kai bus pasaulio pabaiga, jame bus labai mažai krikščionių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-19 00:53

      Su ES viskas būtų buvę gerai šiais atvejais:
      1. ES - krikščioniškų valstybių politinė sandrauga. Kiekviena ES narė – suvereni valstybė su savo nacionalinėmis tradicijomis ir kultūra.
      2. Europos Komisijos ir Europarlamento funkcijos – patarimai ir rekomendacijos, bet ne direktyvos.
      3. Bendra ES valiuta – euras - įmanoma tik kaip paralelinė, tačiau visos šalys turi ir privalo išlaikyti savo nacionalines valiutas. Kiekviena valstybė turi tik jai būdingas ekonomines sąlygas, geografinę padėtį ir vidaus ekonomikos cirkuliaciją, todėl kiekviena ES narė pati turi spręsti, su kuo susieti savo nacionalinę valiutą. Europos Centrinis Bankas disponuoja tik euro atsargomis, tačiau kiekviena ES narė ECB privalo pateikti savo nacionalinės valiutos ir aukso uncijos pirkimo-pardavimo santykį.
      4. ES viduje nėra muitų. Jei į ES įvežama produkcija yra pagaminta už ES ribų - nors tai ir būtų ES narės firma – ji apmokestinama pagal išorinę ES importo muitų sistemą.
      5. Turi būti sienų kontrolė – ES narės taip pat turi vykdyti judėjimo patikras, tik ES viduje procedūros turi būti paprastesnės. Dėl trečiųjų šalių pilietybės suteikimo kiekviena ES narė sprendžia individualia, tačiau kandidatui yra būtina Interpolo ir Europos Kovos u terorizmu instituto pažymos.
      6. Nors Vokietija ir yra daugiausia produkcijos gaminanti ES narė, tačiau ji nėra ES vadovė. Vokiečiams derėtų įsiminti vieno lietuvių satyriko dvielį: ,,Sąžiningi žmonės uoliai vykdo planą / Išmintingi žmonės ir be to gerai gyvena.‘‘
      7. Kiekvienai ES narei Europarlamente atstovauja toks pat deputatų skaičius. Kadangi Europarlamente svarstomos ir deleguojamos rekomendacijos ir pasiūlymai kiekvienai ES narei, Europarlamente negali būti partinių frakcijų.
      8. Gamtinių žaliavų importas iš Rusijos negali sudaryti daugiau kaip 7% visų ES importuojamų gamtinių žaliavų.
      9. ES kaip NATO nares statusas yra galutinis ir nekvestionuojamas.
      Padiskutuokime!

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-19 01:00

      Kuodi, cia Tu ?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-19 01:02

      kodėl taip manai?

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-19 01:05

      Nes varai geriau uz maciuli

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-19 01:11

      Tu apie krepšinį? balius baigsis sekmadienį

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-09-02 10:24

    Užrašas po nuotr. "O tu ar priėmei islamą?"

    AtsakytiPanaikinti
  6. Užtat bus išsaugota tauta ir valstybė. Bravo vengrams ir lenkams.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item