Įvyko pirmasis respublikinis dainų festivalis „Ne mėlynos vosilkos“
Saulėtą gegužės 12-osios šeštadienį Ukmergės rajono Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamu Svar...
https://www.propatria.lt/2018/05/ivyko-pirmasis-respublikinis-dainu.html
Saulėtą gegužės 12-osios šeštadienį Ukmergės rajono Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamu Svarinsko parku, įvyko pirmasis Respublikinis vaikų ir jaunimo, tremtinių, ir partizanų dainų konkursas-festivalis „Ne mėlynos vosilkos“.
Daugiau nei 50 vaikų ir jaunuolių iš Kauno, Babtų, Karmėlavos ir Utenos dainuodami paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės bei visuomenės vienybės dieną. Su meile rūpestingų mokytojų paruošti pasipuošę moksleiviai ne tik dainavo, bet ir grojo pačiais įvairiausiais instrumentais – dūdele, smuiku, violončele, būgnais, elektrinėmis ir akustinėmis gitaromis.
Lauke ant pakylos esančioje palapinėje skambėjo ne tik tradicinės partizanų dainos – „Jei ne auksinės vasaros“, „Miško broliai“, bet ir šiuolaikinių autorių kūriniai, tokie kaip „Saulės kraujas“ ir „Žalia daina“.
Renginį vedė buvęs ilgametis LRT radijo diktorius Juozas Šalkauskas. Visi buvo nustebę ir sužavėti jauniausių konkurso dalyvių – solistų Edmundo Jakelaičio (8 m.), Emilijos Janulytės (10 m.) ir Gabijos Juškytės (9 m.) pasirodymais. Komisijai teko gerokai padirbėti renkant laimėtoją.
Minėti partizanus savo gimtinėje esančiame parke prieš kelioliką metų pradėjo monsinjoras A. Svarinskas, o po jo mirties šią tradiciją perėmė atminimo draugija. Renginio globėjai – Monsinjoro A. Svarinsko draugijos pimininkas vyskupas emeritas Jonas Kaneckas ir Ukmergės meras Rolandas Janickas – jautriai kreipėsi į dalyvius, dėkodami už dalyvavimą ir prašydami ir toliau nepamiršti tų, kuriems turime būti dėkingi už Lietuvos laisvę.
Pirmosios vietos laimėtoju vyresniųjų klasių moksleivių ansamblių kategorijoje tapo merginų vokalinis ansamblis iš Babtų gimnazijos, keliais balsais atlikę dainą „Teka teka“. Gabija Juškytė iš Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinės mokyklos tapo laimėtoja solistų iki 10 metų kategorijoje. Šiuos laureatus paruošė ta pati mokytoja – Edita Markevičienė. Ansamblių iki 14 metų kategorijoje laimėtojų diplomą gavo Utenos meno mokyklos vokalinis ansamblis „Dainuok!“, vadovė Jūratė Katinienė.
Norėtųsi tikėtis, kad kiekvienas dalyvis išsivežė ne tik monsinjoro A. Svarinsko atsiminimų knygą „Nepataisomasis“, kurį jiems padovanojo renginio organizatoriai, bet ir gerą nuotaiką bei norą sugrįžti į konkursą kitais metais.
20 komentarų
Hmm... "NE mėlynos vosilkos", sakot? Kažkaip įtartinai panašu į uždangstytą pasisakymą prieš "žydras nezabūdkes". O ir A. Svarinskas, kaip žinia, nebuvo "europiniū viartibiū" gerbėjas. Ar tik nebus čia "rusū agentū" sąskrydis? :D
Koks sovietinis žodis „respublikinis“. O visasąjunginis kada?
Nuo kada "respublika" - sovietinis žodis?
Na, o "visasąjunginis" - jau kitas reikalas: tinka ir ANAM, ir ŠITAM sajūzui. Tik tokios šventės "visasąjunginės" nebus - gi nepolitkorektiška tema, čia jums ne kokių homo/pedo/zoo/nekro/trans ir pan. "europiniū viartibiū" šlovinimo tusas. :)
„Respublika“ nėra sovietinis žodis, o „respublikinis festivalis“, „respublikinė olimpiada“, „respublikinė ligoninė“ yra netgi labai sovietiniai junginiai. Jeigu tame festivalyje dalyvauja dalyviai iš visos šalies, tada daug labiau tiktų sakyti „nacionalinis festivalis“.
Beje, kiti žodžiai ir junginiai, nuo kurių iš karto padvelkia 1970-aisiais: mikrorajonas; gabaritas; stiklo tara; automašina; buitinė technika, buitinė chemija; ūkinės prekės, pramoninės prekės; plataus vartojimo; rajoninis / respublikinis konkursas; suvienytųjų nacijų organizacija, įgaliotinis... Žodžiai, nuo kurių padvelkia ankstyvuoju postsovietmečiu: komercinis, regioninis, galimi scenarijai, reketas, samitas, brifingas, spikeris, lyderis, meras, kriminalinis autoritetas, diskutuota įvairiais formatais... Žodžiai, nuo kurių padvelkia išsilavinimo stoka: vat, matomai, neretai, šendendienai, vienareikšmiškai, tam kad, vietoj to kad... Žodžiai, nuo kurių padvelkia nuoširdžiu paprastumu: neužilgo, biški, a taip a taip... Žodžiai turi aromatą.
Dar kartą: žodis „respublika“, kaip santvarkos pavadinimas, neturi jokio aromato. O žodis „respublikinis“, kai kalbama apie visą šalį, smirda sovietmečiu.
Įdomus požiūris - ir jame, manyčiau, yra nemažai tiesos. Vis dėlto, dėl kai kurių asociacijų ginčyčiausi. Tas "respublikinis" su sovietmečiu asocijuojasi todėl, kad Lietuva buvo "sąjunginė respublika" (tiesa, dabar vėl tokia sparčiai verčiama) - bet juk ji iki šiol respublika, tad "respublikinis" visai tinka (pavyzdžiui, SAM puslapyje - bent 6 "respublikinės" ligoninės). Bet dėl "nacionalinio" sutinku - geriau skambėtų. Dėl "buitinės technikos/chemijos" ar "ūkinių/pramoninių prekių" nebūčiau tikras - gi šitie pavadinimai buvo iki sovietmečio ir tebėra dabar. Man, pvz. labiau "universalinė parduotuve" su sovietmečiu asocijuojasi. Dėl "komercinis" irgi ne visai sutikčiau (pvz. "komercinis pasiūlymas" neatrodo toks jau "ankstyvas posovietinis") - kaip ir dėl "regioninis" (pvz. "regioninis parkas" - o "regioninis konfliktas" apskritai su Artimaisiais Rytais labiau asocijuojasi). "Lyderis" - labai visokio plauko liberalų mėgstamas žodelis, o "meras" - tiesiog pareigybė. "Neretai" irgi nesiečiau su išsilavinimo stoka - viskas priklauso nuo to, kokiame kontekste ir kaip jis vartojamas (pvz. jį galima aptikti ir VLKK puslapyje). Bet apskritai, sutinku - nemažai žodžių tikrai turi savo "kvapą".
Pritariu dėl kai kurių patikslinimų: „komercinis pasiūlymas“ kvepia šiuolaikiniais viešaisiais pirkimais, bet, pavyzdžiui, „komercinis bankas“ – gryniausias postsovietmetis. Dėl „universalinės parduotuvės“ labai taikliai pastebėta. O „meras“ man nepatinka dėl to, kad visų postsovietinių respublikų :) miestų vadovai buvo pavadinti „mэrais“, nuo Karaliaučiaus iki Vladivostoko. Prie Smetonos Lietuvoje miestų viršininkai vadinosi burmistrai, jei neklystu. Tas žodis geras jau vien tuo, kad jo neįmanoma ištarti su tuo šlykščiu э. Taip pat pritariu, kad „lyderis“ įgijo naują kvėpavimą ir tebegyvuoja iki šiol; bet regis, kad jis išdygo misterio Gorbačiovo laikais, o iki tol buvo labai retas.
O „neretai“ yra aiškus rusicizmas, nieriedko. Dėl ko taip manau? Pabandykite jį pažodžiui išversti į kitas kalbas: not seldom, nicht selten, pas rarement?.. Visa tai skamba nenatūraliai ir labai retai vartojama. O va rusiškai „nieriedko“ vartojama dažnai ir tiksliai taip pat. Kadangi didžiojoje Rusijos dalyje Lietuvos televizijos kanalai nerodomi ir žmonės lietuviškai nesupranta, atmetame hipotezę, kad tai galėjo atsirasti lietuvių kalboje ir iš jos būti perimta į rusų kalbą; vadinasi, tai įvyko atvirkščia kryptimi. Tikrasis lietuviškas žodis būtų „dažnokai“, bet, kadangi jis neturi tikslaus rusiško ekvivalento, tai paprastam žmogui nepakankamai „krūtai“ skamba.
Tas pat su „vienareikšmiškai“ (odnoznačno), „todėl kad“ (potomu što) vietoj „nes“ ar „kadangi“, „vietoj to kad“ (vmiesto togo štoby) vietoj „užuot“, „tam kad“ (dlia togo štoby) vietoj tiesiog „kad“, „išlaikytas“ (vyderžannyj) vietoj „santūrus“ ir kt. Beje, visa tai dažniau vartoja vyrai nei moterys, nes pasąmonėje rusicizmų (taip pat ir tokių nepastebimų, „minkštųjų“, kaip čia paminėti) vartojimas asocijuojamas su „mačo“ (panašiai kaip Amerikoje ispanizmų ar negrizmų, spėčiau). Nesugebėjimas tinkamai įvertinti jų „kvapo“ rodo išsilavinimo stoką. Kokiu būdu? Perskaičius pakankamai didelį kiekį gražia lietuvių kalba parašytų tekstų, ypač smetoniškų, ta uoslė atsiranda savaime; jos nebuvimas rodo nepakankamą perskaitytų tekstų kiekį.
Geri pastebėjimai - nors, pvz., "meras" vis dėlto yra toks pat skolinys, kaip ir burmistras - tik pirmasis atėjo iš lotynų "major" (greičiausiai per anglų "mayor", kuris "perdirbtas" iš prancūzų "maire"), o antrasis - iš germanų (greičiausiai, iš vokiečių "Bürgermeister", kuris, savo ruožtu, pasiimtas iš olandų "burgemeester"). Tad ir tas, ir tas - su slavų kalba nesusiję svetimybės.
Dėl "neretai" būčiau linkęs sutikti, nors darybos prasme jis yra "nedažnai" ekvivalentas, tad kaip ir "neiškrenta iš konteksto".
Dėl "todėl, kad" galima būtų ginčytis - "todėl" yra tiesioginis atsakymas į "kodėl?", tad kaipo toks visai tinkamas, o "kad" yra neišvengiama, aiškinant toliau. Be to, kai kuriais atvejais jį ir sunkoka būtų pakeisti "nes" ar "kadangi" - pvz. "Kodėl jis tiek daug valgo? Gal todėl, kad ilgai badavo?"
Dėl kitų pavyzdžių ginčytis būtų sunku. :)
Bet, va, dėl "mačizmo" nesu tikras - pažiūrėkite, kiek dabartinis "progresyvus" jaunimėlis užteršęs savo kalbą "anglizmais" ir vertalais (gal net labiau, negu jų pirmtakai - "rusicizmais"). Nepasakyčiau, kad šiose "lenktynėse" stipriai primautų vyrai. Spėčiau, kad čia gal labiau "ideologinės orientacijos", negu lyties klausimas.
nesutinku su pikc(kaip reta),esą "respublikinis" yra gerai, nes ne su sovietmečiu, o vlstybės valdymo forma asocijuojasi. Tada britai ar knadiečiai tokius renginius, kurie vyksta visos valstybės mastu, turėtų vadinti "monarchiniais' ar kaip? Sutikime- kad "respublikinis" yra sovietinis reliktas, kurį reiki išguiti, lygiai, kaip jau nepriklausomybės metu kokio idioto sukurta žodžių samplaka "Lietuvos žmonės". Nejau mes bijoe pavadinti reiškinių tikrais, normaliais vardais?
Puiku, diskusijose gimsta tiesa :) Kaip tik ruošiausi paminėti tą „monarchinį“ pavyzdį. Arba, pavyzdžiui, įsivaizduokite Viduramžiais kokį „feodalinį turnyrą“ :D
O „Lietuvos žmonės“, manau, atsirado dėl ankstyvojo politkorektiškumo: jei sakysi „lietuviai“, tai tarsi neįtrauksi tautinių mažumų. Tas posakis man irgi šiek tiek kvepia misterio Gorbačiovo era; tada rusiškai buvo sugalvotas žodis „rossijanie“ (tarsi „rusijiečiai“) vietoj „russkije“ (rusai); o sakyti „lietuviečiai“ neapsiversdavo liežuvis. Taigi, atsirado „Lietuvos žmonės“ (o žodis „brangūs“ tada jau priduriamas kaip pastovus epitetas). Mūsų laikais, kai politkorekcija tapo visuotinė kaip oras, kuriuo kvėpuoji, tokiais dalykais jau pasirūpinama iš anksto: pamenate, kaip VLKK nusprendė, kuo skirsis „kartvelai“ nuo „sakartveliečių“?
Ir beje, kapitalistinės kalbos šito reiškinio neišsiugdė, o panaudojo kitą būdą: vos įvažiavęs Prancūzijon (ir ten ką nors susprogdinęs ar papjovęs) imigrantas spaudoje jau vadinamas „prancūzu“ (ir atitinkamai apie kitas šalis).
Ponai, dėl "monarchinio" tai jūs be reikalo - negi pamiršote, kad karalystėse vos ne viskas "karališka" (užtenka pažiūrėti, kiek JK yra visokių "royal")? Sakyčiau, čia truputį save kampan įvarėte. ;)
O dėl "nacionalinio" aš gi neprieštaravau - kaip tik sakiau, kad gerai skambėtų.
Na, o dėl politkorektiškumo - tai koks skirtumas, kokiu būdu debilėjama? Vieni nusprendė, kad "lietuviai" sakyti negalima, nes nelietuviai įsižeis, "piliečiai" irgi negerai, nes nepiliečiai įsižeis, tai "Lietuvos žmonės" pasirinktas kaip variantas, tinkamas visiems, kurie šiuo metu Lietuvoje yra. Antra vertus, o jeigu kam nors "Lietuvos" skamba įžeidžiai? O jei kas nors žmogumi nesijaučia? Juk jeigu "genderius" pagal norą galima kaitalioti (jau dabar ir "transrasinių" pradeda rastis) - tai kodėl ne biologinę rūšį? Žodžiu, su tokiu požiūriu galiausiai niekaip kreiptis nebus galima - nes o gal kam nors nepatiks?
Na, o "vakariečių" debilėjimas galiausiai susiveda į tokias antraštes, kaip "prancūzas nušovė belgą" (ne, čia ne dėl Valonijos - čia arabas iš Prancūzijos žydą iš Belgijos nušovė (arba atvirkščiai - jau nebepamenu tiksliai) ar "švedas nupjovė lūpas savo žmonai" (tas "švedas" iš Irano buvo). Čia, beje, tikri pavyzdžiai iš purvasklaidos. :)
Kai monarchijose kas nors vadinama „karališka“, tai analogas respublikose būtų „prezidentiška“.
Bet šiaip, mes čia juk draugiškai diskutuojam :)
Respublikiniai konkursai/festivaliai tinka tada, kai dalyviai atstovauja įvairių regionų "ne visą Lietuvą", nacionaliniai gi turėtų aprėpti absoliučiai VISĄ Lietuvą - tai aukščiausios kategorijos renginiai.
Nu va, gražiausia, už varčios ir vėl iš pradžios. Pasirodo, kad „respublika“ reiškia „įvairių regionų ne visą Lietuvą“. Va tai tau. Hm... o ar „monarchija“ reiškia „įvairių regionų ne visą Angliją“?.. O „respublikinė ligoninė“ yra tada, kai pacientai būna iš „įvairių regionų, bet ne visos Lietuvos“?
Nesutikčiau dėl "karališka"="prezidentiška" - gi karalystės "prezidentyste" nevadinam. Taigi, mano akimis žiūrint, jei karalystėje tinka sakyti "karališkasis", federacijoje - "federacinis", imperijoje - "imperinis", tai ir respublikoje tinka "respublikinis".
Tai aišku, kad draugiškai - net minčių kitokių nekilo. :)
Tiesą sakant, "monarchinį" netgi labiau tiktų gretinti su "prezidentiniu", nes ir tai, ir tai - valdymo formos, o "karalystė" ar "respublika" labiau taikoma pačiai valstybei. Ir juk valdymas gali skirtis - pvz. absoliutinė arba konstitucinė monarchija ar prezidentinė arba parlamentinė respublika.
Formaliai lyg ir logiškai skamba, bet kodėl tada tie „respublikiniai“ dalykai būna tik buvusios SSRS respublikose ir jokioje kitoje respublikos valdymo formą turinčioje valstybėje? :)
O kai kur nors pamatau anglišką vertimą „republican hospital“ ar pan., tai lūžtu iš juoko. Nors ir pro ašaras.
Kodėl gi nebūna kitose - o kaip dėl Irish Republican Army? :)
Beje, nors "state hospital" man irgi geriau skambėtų, negu "republican hospital", tas "juokas pro ašaras" greičiausiai yra dėl asociacijų su Amerikos Respublikonų partija - bet šiaip, pagal žodynus, tai beveik viskas tvarkoj su tuo "republican":
Random House Unabridged Dictionary: of, relating to, or of the nature of a republic; favoring a republic; fitting or appropriate for the citizen of a republic.
Collins English Dictionary: of, resembling, or relating to a republic
supporting or advocating a republic.
Miriam Webster's Dictionary: one that favors or supports a republican form of government.
Oxford English Dictionary: (of a form of government, constitution, etc.) belonging to or characteristic of a republic; advocating republican government.
Sakau "beveik", nes tie variantai yra apie "republican" užrašymą pradedant mažąja raide, bet jei didžiąja, tada taip - pirmos asociacijos kyla su respublikonais arba IRA.
Na taip, viskas teisinga. Taigi, „republican hospital“ atrodo arba kaip Respublikonų partijos ligoninė, arba kaip respublikos forma valdoma ligoninė (kur tikriausiai visi gydytojai ir seselės renka ligoninės parlamentą, prezidentą ir t.t.); na, gal ten dar gydomi Airijos Respublikos Armijos kariai, sužeisti mūšiuose dėl Šiaurės Airijos prijungimo prie Airijos Respublikos. O va „respublikinis festivalis“ tai nei velnias, nei gegutė :)
O šiaip tai mane žavi Tamstos atkaklumas diskusijoje :)
Aš mūsų diskusiją priimu kaip "proto mankštą", nes iš tikrųjų ir man tas "respublikinis" kreivokai atrodo, o "republican hospital" - išvis nekaip, bet vis dėlto, kažkiek argumentų šitų pavadinimų gynybai galima rasti, užtat ir smalsu, iki kiek jie apginami. :)
Žinot, dar į galvą atėjo vienas triuškinančiai (post)sovietinis posakis, net ir mūsų dienomis tebegyvuojantis žurnalasklaidoje: „vilniečiai ir sostinės svečiai“ (= „moskviči i gosti stolicy“). Ar įmanoma angliškai natūraliai pasakyti „Londoners and guests of the capital“? Taigi.
Ta proga ateina į galvą, o kaip visiškai postsovietiniu stiliumi galėtų būti aprašyta kokia nors angliška naujiena? Pavyzdžiui:
Sostinės Notting Hillo mikrorajone šurmuliavo jau tradiciniu tapęs kasmetinis respublikinis (Commonwealth :) karnavalas. Londoniečiai ir sostinės svečiai galėjo pasigrožėti Reggae šokių kolektyvų pasirodymais, pasiklausyti Soca muzikos atlikėjų iš Trinidado ir Tobago, paskanauti tradicinių Karibų jūros regiono patiekalų. Kaip mūsų korespondentą informavo Londono vyriausiojo policijos komisariato Kensingtono ir Chelsea apskrities policijos komisariato Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vyresnioji specialistė B. Johnson, viešosios tvarkos pažeidimų šiais metais užfiksuota nedaug.
Rašyti komentarą