Įstatymas nusvėrė žmogiškumą: Alfie‘is Evansas neišgyveno
www.laisvavisuomene.lt Naktį iš penktadienio į šeštadienį Liverpulio Alder Hey vaikų ligoninėje (toliau – Ligoninė) mirė dvejų metukų...
https://www.propatria.lt/2018/05/istatymas-nusvere-zmogiskuma-alfieis.html
Naktį iš penktadienio į šeštadienį Liverpulio Alder Hey vaikų ligoninėje (toliau – Ligoninė) mirė dvejų metukų nesulaukęs Alfie‘is Evansas. Apie vaiko mirtį pranešė jo mama Kate James: „Mūsų berniukui sparnai užaugo šiąnakt 2:30. Esame sugniuždyti. Visiems dėkoju už paramą“.
Nepaisant paskutinės akimirkos veiksmų, pavyzdžiui, skubos tvarka vaikui suteiktos Italijos pilietybės tam, kad berniukas būtų išleistas gydytis į Italijoje esančią ligoninę, Alfie‘is mirė po keturių dienų po to, kai Ligoninė ignoravo jo tėvų norus ir atjungė gyvybę palaikančią įrangą.
Po mažamečio mirties Ligoninė savo tinklalapyje parašė: „Reiškiame nuoširdų gailestį ir užuojautą Alfie‘io šeimai šiuo ypač sunkiu metu. Visi užjaučiame Alfie‘į, Kate, Thomą ir visą šeimą, mūsų mintys su jais. Jiems tai buvo sukrečianti kelionė, todėl prašome, kad būtų gerbiamas jų ir Ligoninės personalo privatumas“. Žinant ligšiolinius Ligoninės veiksmus, tokia užuojauta neatrodo nuoširdi.
Anksčiau Alfie‘io tėtis Thomas Evansas paviešino video įrašą, kuriame sakė, kad po to, kai ligoninė atjungė gyvybę palaikančius aparatus, vaikas kvėpavo pats. Ilgiau nei keturias dienas vaikas gyveno be įrangos pagalbos.
Įraše tėvas pasakojo, kad vėliau berniuko spalva pradėjo keistis. „Alfie‘is pats išgyveno iki 21:17. Jam reikia deguonies, tačiau ligoninė jo neduoda.“ Vaiko pirštai ėmė mėlynuoti. Po to, kai tėvai vaikui patys atliko dirbtinį kvėpavimą, jis pradėjo kvėpuoti savarankiškai. Vėliau jam buvo duota deguonies.
Gegužės 9 d. Alfie‘iui būtų suėję dveji.
Tai yra tragiška liūdnos istorijos, kuri prasidėjo netrukus po Alfie‘io gimimo, pabaiga. 2016 m. liepą Alfie‘is buvo atvežtas į ligoninę dėl žvairumo, o kai buvo 4 mėnesių amžiaus jo mama pastebėjo kitus neraminančius ženklus: jis rečiau šypsojosi, per daug miegojo, mažai domėjosi bendravimu ir žaidimu su žaislais. Būdamas 6 mėnesių amžiaus vaikas parodė reikšmingo vystymosi atsilikimo požymius. Magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad jo smegenys nesivysto tinkamai.
2016 m. gruodžio 14 d. Alfie‘is buvo atvežtas į Alder Hey ligoninės skubios pagalbos skyrių dėl to, kad kosėjo, buvo pakilusi temperatūra ir, kaip teigiama vėlesniame teismo sprendime, „trūkčiojo visos keturios galūnės ir žandikaulis“. Berniukui buvo diagnozuotas ūminis virusinis bronchiolitas ir galimas ilgalaikis karščiavimas. Jis vėl pradėjo trūkčioti ir šie traukuliai sekančią dieną pablogėjo. Nuo to laiko gydytojai jį apibūdino kaip kominės būsenos. Gruodžio 19 d. nustatyta, jog Alfie‘is kvėpuoja per lėtai ir kvėpuodamas daro pauzes. Berniukui sustojo širdis ir jam buvo duota deguonies kaukė.
Vaikas buvo perkeltas į Vaikų intensyvios priežiūros skyrių, kur jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas. 2017 m. sausį Kate ir Thomas buvo perspėti, kad jų sūnus gali mirti. Vis dėlto vaikas pasveiko nuo plaučių uždegimo, tačiau jo smegenų sveikata nepagerėjo. Ligoninės bei kiti gydytojai nutarė, kad vaikas serga neatpažįstama nepagydoma degeneracine liga. Liga niekada taip ir nebuvo nustatyta.
Kai Alfie‘io būklė pablogėjo, Ligoninė pradėjo spausti tėvus atjungti vaiko gyvybės palaikymo aparatus.
Šie atsisakė. Ligoninė nesuglumo ir kreipėsi į teismą dėl to, kad pripažintų, jog gydymo nutraukimas atitinka geriausius vaiko interesus. 2018 m. vasario 20 d. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo teisėjas Anthony‘is Haydenas nusprendė, kad Alfie‘io geriausius interesus atitinka gydymo nutraukimas, gyvybę palaikančių aparatų atjungimas ir paliatyvi priežiūra Alder Hey ligoninėje.
Alfie‘io tėvai pateikė apeliaciją JK Apeliaciniam teismui ir Aukščiausiajam teismui, o kovą kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą. Pastarasis nusprendė, kad jų prašymas gydyti sūnų kur nors kitur Europos Sąjungoje yra „nepriimtinas“ ir kad Europos Žmogaus teisių konvencijoje numatytos vaiko teisės yra nepažeidžiamos. Jis taip pat atsisakė sustabdyti teisėjo A. Haydeno nuosprendį leisti medikams atjungti vaiko gyvybę palaikančius aparatus.
Tuomet Ligoninė kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą dėl gydymo pabaigos datos nustatymo. Alfie‘io tėvai pakartotinai teikė daugiau apeliacijų, ir visos jos buvo atmestos.
Popiežius Pranciškus pakartotinai išreiškė paramą Alfie tėvams.
Kaip rašėme anksčiau, Italijos Kūdikėlio Jėzaus vaikų ligoninė Romoje kvietė vaiką gydyti pas juos ir žadėjo profesionalią slaugą tol, kol vaikas išgyvens. Kovodami už sūnaus gyvybę tėvai ne kartą minėjo gyvybės ženklus, kurių Ligoninė niekada tinkamai nepripažino.
Atjungus gyvybę palaikančius aparatus ir pamačius, kad vaikas į gyvenimą kabinasi savarankiškai, dar kartą bandyta perkelti vaiką į ligoninę Romoje. Italija skubos tvarka berniukui suteikė Italijos pilietybę, prie jo ligoninės laukė pacientą turėjęs perskraidinti sraigtasparnis. Tačiau tas pats teisėjas A. Haydenas specialiojo teismo posėdžio metu atmetė šeimos prašymus ir parėmė Ligoninės nuomonę. Pastaroji, nors teoriškai sutiko apsvarstyti galimybę vaiką išleisti gydytis namo, numatė tokius laiko terminus, kurių vaikas be pagalbos praktiškai neturėjo vilčių išpildyti.
Parengta pagal 'Alfie Evans has died' ir kt.
39 komentarai
Na, viskas apie pinigus. Valstybė privalėjo už tai mokėti. Ir labai daug.
Teisėjas nusprendė, kad vaiko interesus geriausiai atstovauja MIRTIS...
Žiūrint grynai iš liberalizmo pozicijų, teisėjas buvo teisus: laikyti įjungtą gyvybės palaikymo aparatūrą reiškia ligoninės išteklių naudojimą, todėl reikia atsižvelgti į sąnaudų ir gaunamos naudos santykį. Šiuo atveju jis nepalankus, nes vaikas, net jei išgyvens, nebus pakankamai produktyvus darbo jėgos vienetas, tad jo išgyvenimas tiesiog nėra tikslingas, neapsimoka. Be to, nei vaikas, nei jo tėvai nepriklauso jokioms "mažumoms", todėl hierarchijoje stovi nelabai aukštai. Į kitą ligoninę vaiko perkelti irgi geriau buvo neleisti, nes jei ten vaikas išgyventų, tai gali neigiamai atsiliepti išleidusios ligoninės reitingams - o tai jau kenkia verslui.
Pagadino orą pikc, lyg būtų skaitęs teismo sprendimo motyvus.
> Pikc
Gal Jūs labiau susipažinęs su šios tragiškos istorijos aplinkybėmis? Klausimas toks - ar JK atsirado "ta kita ligoninė", kuri sutiko palaikyti vaiko gyvybę ar net jį gydyti?
Anonimiškas 2018-05-01 17:45
Citata: “Italijos Kūdikėlio Jėzaus vaikų ligoninė Romoje kvietė vaiką gydyti pas juos ir žadėjo profesionalią slaugą tol, kol vaikas išgyvens.” Bent straipsnį perskaitykite.
Klausiau ne apie Italiją, o apie JK.
O koks tau skirtumas?
Nu taigi če nesiskaito! Kaip ir tai: "Italija skubos tvarka berniukui suteikė Italijos pilietybę, prie jo ligoninės laukė pacientą turėjęs perskraidinti sraigtasparnis." Nesiskaito, i viskas! :)
Na šiaip jau internete sklando tokie gandai, kad visiškai sveikam gimusiam Alfie Evans prasidėjo problemos su sveikata po atliktų skiepų. O Jungtinėje Karalystėje yra tokia tvarka, kad paduoti į teismą dėl skiepų žalos ir kompensacijos galima tik kai vaikui sueina 2 metai. Alfie Evans tebuvo likę 13 dienų iki 2 metų amžiaus.
Ir beje tokie gandai kuo puikiausiai paaiškina sveiku protu nesuvokiamą JK teismo uždraudimą berniukui - jau Italijos piliečiui - išvykti gydytis į kitą šalį.
http://evolution-diet.com/2018/04/was-alfie-evans-injured-by-vaccines/
Po čia vis atkakliai percituojamos žinios apie Italijos ligoninę pradeda aiškėti, kad JK tokios analogiškai krikščioniškai-hipokratiškai nusiteikusios ligoninės neatsirado. Ta Italijos ligoninė buvo vienintelė visoje ES? Aš klystu, ar mes kalbame apie Aušvico-Gulago Sąjungą?
Na ne viskas dar taip blogai:)
Vokiečių gydytojas Nikolaus Haas sakė, jog buvo siūlyta berniuką ištirti Vokietijoje ir po to slaugyti Lenkijoje, bet ligoninę berniuko niekur neišleido, nes pasak ligoninės, bet koks judėjimas buvo pavojingas berniuko gyvybei... paradoksas - nors pati ligoninė siekė berniuką nužudyti... bet labai pergyveno, kad pervežant į kitą ligoninę jis nenumirtų.. Akivaizdu, kad berniukas buvo įkaitas ir belaisvis...
https://www.welt.de/vermischtes/article175816280/Grossbritannien-In-Deutschland-waere-Alfie-schon-ein-Jahr-lang-zu-Hause.html
pasinaudojus google translate -
We also had a ready concept in consultation with Alfie's team to bring him to Munich. There he should be temporarily cared for. Thereafter, it was planned to send him to a nursing home in Poland for further care. But then the Liverpool hospital said no and complained. The emotions beat up. Even the Pope has joined in, Alfie was offered Italian citizenship. Vain. And now a judge says after the completion of the respiration: You may go home, but not leave the country to have the child treated elsewhere, at their own expense? That's crazy!
Alfie Evans was given 4 drugs just before he died: report
https://www.lifesitenews.com/news/alfie-evans-was-given-4-drugs-just-before-he-died-report
Nors įprastai abiem kojom stoviu dešinėje barikadų pusėje, visas šitas veršklenimas dėl kiekvieno neišgelbėto vaikelio mane labai erzina. Žvairas, protiškai neįgalus ir net kvėpuoti nesugebantis - jūs ką, ketinot jį visą gyvenimą po ligonines vežioti? Su kiekvienais metais būtų radęsi vis naujų komplikacijų, o net ir be jų to vargšo vaikelio gyvenimą vargiai būtų galima laikyti "gyvu". Leisti jam ramiai numirti (kiek ramiai mirė Alfie ir kiek prie to prisidėjo ligoninė - atskiras klausimas) yra paslauga ne tik jam, bet ir jo tėvams; gal dabar ir jaučiasi sugniuždyti, bet tai vis tiek gerokai mažesnė kančia, nei ta, kuriai jie būtų pasmerkę save ir savo sūnų.
Ir apskritai, pinigai gi ne iš oro krenta, ar tai būtų privatūs fondai ar mokesčių mokėtojų pinigai. Juos galima skirti naudingesnėms reikmėms, ir tokie atvejai kaip Alfie nėra ir neturėtų būti prioritetas. Žiupsnelis utilitarizmo nepakenkė nė vienai visuomenei.
na bet juk mokesčių mokėtojams kainuoja ne tik neįgalių vaikų išlaikymas, bet ir neįgalių suaugusiųjų išlaikymas, paskutinės stadijos vėžininkų, sergančių Alzheimeriu ir t.t ar ir juos siūlote kuo greičiau žudyti, o pinigus skirti naudingesnėms reikmėms, pvz. - kad visuomenė turėtų kuo daugiau iPhonų ir kt. vertybių ir malonumų.
Šiaip jau Alfie Evans istorijos esmė, kad SAVANORIŠKA eutanazija, palaipsniu tampa PRIVERSTINE, kai nebeatsižvelgiama į paties ligonio ar jo artimųjų valią.
Rasa, nebūtina iš karto peršokti į ekstremumus. iPhone'ai ir hedonistiški malonumai man toli gražu nėra visuomeniniai prioritetai. Tačiau tai nepakeičia fakto, kad tokie "mirtininkai" yra našta valstybei, ypač turinčiai ir taip ribotą biudžetą. Nesmerkiu tėvų, auginančių negalią turinčius vaikus, jei jų reikmes iš esmės įmanoma padengti privačiu biudžetu, net ir gaunant nedidelę valstybės pašalpą. Tačiau mano pozicija visai kitokia, kai kalbame apie pastovaus ir/arba brangaus gydymo reikalaujančius pacientus.
Nors neagituoju visuomenės grįžti prie gyvenimo pagal džiunglių taisykles, aš vis dėl to manau, kad šiandien mes gerokai per daug rūpinamės tais, kurie džiunglėse neišgyventų nė dienos. Susidaro įspūdis, kad mes paniškai bijome mirties, ir esame pasirengę savo mirtinai sergančius ar rimtą negalią turinčius artimuosius laikyti šiame pasaulyje kuo ilgiau, visomis prieinamomis išgalėmis. Ironiška, turint galvoje, kad aršiausi eutanazijos priešininkai yra tikintieji, kurie mirties turėtų bijoti mažiausiai. Priklausomai nuo specifinių atvejų, net drįsčiau pavadinti tokį mąstymą savanaudišku. Gebėjimas atsisakyti širdžiai brangių dalykų yra reikšmingas asmeninės brandos etapas, o didesnių brangenybių už mylimus artimuosius būtų sunku rasti.
Ir taip, aš suprantu, kad Alfie atvejis yra apie tai, kiek jo eutanazija buvo savanoriška, tačiau remiantis tuo, ką išdėsčiau aukštesnėje pastraipoje, tėvų negalime automatiškai laikyti visažinančiu autoritetu tokių moralinių dilemų sprendime. Be abejo, leidimas gydytojams spręsti, kas gyvens, o kas mirs, kelia pagrįstų baimių, tačiau savaime nereiškia, kad daktaras niekada nežino geriau, nei sielvarto ir meilės apimti, o dažnai ir apakinti, artimieji. Kai žmogus negali paleisti kažko, ką išties derėtų paleisti, kartais reikia šį sprendimą priimti už jį, net jei to nauda nėra iš karto akivaizdi. Galų gale, Alfie, kaip ir daugelis kitų priverstinės eutanazijos "aukų", nėra pajėgūs savarankiškai priimti tokį sprendimą, taigi net tėvų duotas sutikimas galėtų būti pelnytai laikomas "priverstine" eutanazija.
Dar kartą noriu pabrėžti, kad neignoruoju šiame kontekste kylančių moralinių grėsmių. Viso labo pastebiu, kad tokių grėsmių vengimas nėra tas pats, kas minėtų grėsmių sprendimas, ir pats iš savęs yra ne mažiau ydingas.
Ligoninė ir valstybė atėmė iš tėvų vaiką. Jeigu tėvai norėjo pasiimti vaiką iš ligoninės ir vežti gydyti kitur, bet koks kliudymas tai daryti yra tiesiog kriminalinis nusikaltimas.
Logiškas ir argumentuotas komentaras ProPatrijoje! Aš netekęs žado.
After the hospital removed Alfie's ventilation, Alfie managed to breathe on his own for a full five days before he tragically passed.
Alfie's story made waves across the globe. CitizenGOers in Spain, Argentina, Germany, Poland, and Italy held vigils outside of British embassies and elsewhere in support of Alfie and his family. Nearly 300,000 CitizenGOers signed a petition in Alfie defense.The parents of Charlie Gard (the baby who tragically died under similar circumstances last year), Chris Gard and Connie Yates, explained: "For those who have not been in a situation like this, it is impossible to understand the pain Tom and Kate [Alfie's parents] are going through."
When Charlie was ill and seeking treatment, Chris and Connie realized that cases like these would keep happening unless the law was changed. There is already a campaign under way, dubbed "Charlie's Law." Although their proposal has not been released in detail, it appears to have two parts:
1. They want the law to give parents more weight in making "best interest" decisions for their child over the whims of judges.
2. They want to improve mediation between parents and doctors, to create "a platform for transparency and openness so that cases like these can be dealt with before they ever reach the courts."
Additionally, British MEP Stephen Woolfe has launched his own campaign, known as "Alfie's Law." We hope these groups will combine to be even more effective in their efforts!
We'll be keeping a close eye on these proposals. A change in the law is desperately needed. We cannot allow what happened to Alfie and Charlie to continue. What happened to Alfie and his family was wrong on two counts:
1. Alfie Evans' life was ended because of his disability. This is clear from the court judgement from Justice Hayden back in February (Alder Hey Hospital v. Evans).
According to the courts' interpretation of the Children Act of 1989, a life of permanent disability and dependency, whether long or short, is not worth living. The Justice Hayden "root(ed)" his opinion in the ethical guidance of the Royal College of Paediatrics and Child Health, which asserts that, "it is no longer in the child's best interests to continue (living)" in those cases "where the severity of the child's condition is such that it is difficult or impossible for them to derive benefit from continued life."
In other words, because of his disability the court's determined that Alfie's life was not worth living. Therefore, it was declared illegal for his parents to keep him alive.
2. This euthanasia based judgement led to the further injustice that Alfie's parents were no longer permitted to direct Alfie's care as they saw fit. They were forbidden from taking him to another hospital in Italy that offered to provide him with care free of charge.
This is why a new law is needed. Our team in the UK will continue working to stop judial and medical teams from deciding that other people's lives are not worth living.
Alfie and Charlie did not deserve to be treated like this, and neither did their families.
Thank you for all your support.
Yours sincerely,
Caroline Craddock, Greg Jackson, Peter Ainsworth and the entire CitizeGO Team
Mano akimis žiūrint, "Velnio advokatas" išdėstė grynai utilitarizmu ir darvinizmu grįstą požiūrį. Be abejo, vadovaujantis vien ekonominiais motyvais, galima visiškai logiškai prieiti išvados, kad gyvus laikyti žmones, kurie neatneša visuomenei/valstybei naudos, paprasčiausiai neapsimoka - o apie tuos, kuriems patiems paramos reikia, išvis nėra ką kalbėti. Nėra labai sunku numatyti, kur toks požiūris veda.
Džiugu girdėti, kad NESMERKIATE tėvų, kurie negalabina savo neįgalių vaikų - bet, kaip suprantu, jei vaikui reikia didesnės valstybės paramos, tada jau SMERKIATE?
Ir kaip pozicija "tegul išgyvena stipriausi" NĖRA "grįžimas prie džiunglių įstatymų"? Gi tamstos visas komentaras ir yra būtent raginimas tais "džiunglių įstatymais" vadovautis.
Taip pat įdomus pareiškimas, kad "gebėjimas atsisakyti" artimųjų yra "reikšmingas asmeninės brandos etapas". Pagal tokią logiką, labiausiai subrendę yra tie, kuris sukiša nusenusius tėvus į prieglaudas, arba dar geriau - juos "užmigdo" (nes taigi kokia iš jų nauda?).
Grįžtant prie aptariamo konkretaus atvejo, čia problema dviguba: ligoninė su teisėjais ne tik nusprendė, kad vaikas nevertas gyventi - ir net, kiek suprantu, nesant nustatytai diagnozei (kas, šiaip jau, komplikuoja baigčių prognozavimą), bet ir NELEIDO tėvams bandyti vaiką išgelbėti (ir čia jau net "paaiškinimas", kad "neapsimokėjo", niekaip netinka).
P.S. "Unknown 2018-05-02 12:01" pareiškimas, atsižvelgiant į tai, kad tas veikėjas nuolat įtikinamai demonstruoja, kad neturi nė menkiausio supratimo, kas ta logika ir argumentacija yra, skamba išties juokingai. ;)
"Nors neagituoju visuomenės grįžti prie gyvenimo pagal džiunglių taisykles, aš vis dėl to manau, kad šiandien mes gerokai per daug rūpinamės tais, kurie džiunglėse neišgyventų nė dienos."
Na labai "solidus ir rimtas" argumentas:) - belieka tik priminti, kad nei vienas kūdikis, ar sveikas ar nesveikas džiunglėse tikrai neišgyventų... išskyrus Mauglį. Beje ne vienas ir suaugęs džiunglėse neišgyventų, ypač jeigu šalia pasitaikytų dar nepusryčiavęs liūtas ar tigras:)
velnio advokatas rašai, kad tikintieji bijo mirties, tai galiu priminti, kad mažiausiai mirties bijo savižudiai, bet dar reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad jie labiausiai iš visų bijo GYVENTI, todėl iš gyvenimo ir pasitraukia.
O tikintieji nebijo gyventi ir tada kai aplinkybės yra sunkios ir nepalankios, jie tiki ir savo gyvenime vadovaujasi gyvybės kultūra, o ne mirties kultūra, kurią propaguoja šėtono gerbėjai.
Eutanazija nėra tolygi mirčiai, kaip pats tamsta prilygini, nes eutanazija - yra žudymas, kurio pasėkmė - mirtis. Tikintieji nepalaiko eutanazijos, t.y žudymo, nes tai labai sunki nuodėmė. Jie nenori dalyvauti žudyme, o ne bijo mirties. Kad tamstai būtų aiškiau, tai parašysiu, kad tikintieji nepalaiko ir abortų, t.y negimusių kūdikių žudymo, ne dėl to kad tikintieji bijo mirties, bet dėl to, kad nenori jog vyktų nekaltų kūdikių ŽUDYMAS.
O tai kam tie pinigai reikalingi, negrams gelbėti? Nereikia ten jokių gelbėjimų ir paramų Afrikai, tegul patys išgyvena savo džiunglėse. O mūsų baltiems vaikams gyvybę palaikyti man mano sumokėtų mokesčių negaila.
How Alfie died: all the facts
http://lanuovabq.it/it/how-alfie-died-all-the-facts
Pikc, puikus komentaras, konkrečiai, aiškiai, taikliai, kaip pirštu į akį! Tokia liberastu "logika/anti-filosofija" - aksioma jų sistemoje! Nereikia būti ypatingu žinovu, užtenka būti anti-liberalu ir plika akimi viskas matosi! O apačioje rašantis, tai tie, kurie gadina orą ir gyvenimus, lysdami su savo ta "liberastinė logika"! Ta sluoksni reikia naikinti, kaip visuomenės parazitus! Na parodykite man ką tokio padarė liberalai - nieko, tik griovė ir vogė, vogė ir griovė, mažumas į paviršių iškėlė!!! Ko tik jie nesiėmė visur "pravalas"!!! O kodėl, todėl, kad ne žmogus/šeima jiems yra fundamentalus pagrindas - kūrti tautos ateitį, stiprinti, vystyti ją, o pelnas - aukso veršis! Lietuviški liberalai keliaklupsčiauja anglosaksams ir amerikonams. Jiems nusispjauti į Lietuvą. Jiems Lietuva lobizmo žaidimo aikštelė. Lietuviškų "liberastų" klaida galvoti, kad jie ir vakarų yra išvien.
Ačiū ačiū ačiū Rasa, Jūs išsakote mano mintis, tik daug tobuliau...
To Pikc:
Na, utilitarizmo terminą ir pats paminėjau, taigi savo polinkio į jį, o natūraliai ir darvinizmą, neslėpiau. Tačiau nelaikyčiau savęs radikaliu utilitaru. Ir laikausi nuomonės, kad valstybei/visuomenei tokie žmonės tikrai nėra naudingi. Tačiau tai nereiškia, kad automatiškai laikau juos nereikalingais jų artimiesiems. Viso labo pastebiu, kad artimieji neturėtų savo sunkiai sergančių ar negalią turinčių vaikų/tėvų/senelių paversti našta visuomenei. Patys vaikai/tėvai/seneliai turėtų būti suinteresuoti nebūti tokia našta, tačiau šiame kontekste, jie įprastai nėra pajėgūs priimti tokio sprendimo savarankiškai. Tai, mano manymu, yra brandus požiūris, bet apie tai - vėliau.
Taip, žodis "smerkiu" gal žiupsneliu per stiprus, nes pagalbos prašymas rūpinantis artimaisiais nėra moralinis nusikaltimas per se. Tačiau tai nereiškia, kad tokį elgesį turiu sveikinti. Aš vertinu savipakankamumą, ir rūpinimasis tokiu artimuoju, kaip minėjau aukščiau, neturėtų užeiti už savipakankamumo ribų, tapdamas visuotiniu rūpesčiu. Aš tikrai neprieštarauju, jei seną tėvą ar neįgalų vaiką prižiūri ir jais rūpinasi jų artimieji, tačiau jei problemos su sveikata yra tokios didelės, kad šeima yra nepajėgi jų apmokėti (net su nedidele valstybės pašalpa, kuriai taip pat neprieštarauju), aš, nors ir apgailestaudamas, rekomenduočiau susitaikyti su tokia gyvenimo tragedija ir, išsireiškiant jau mažiau mandagiai, "nemyžti prieš vėją". Savo ankstesnėje žinutėje minėjau, kad šiandien žmonės labai bijo mirties. Tai yra dalis didesnės problemos - šiandien žmonės paniškai bijo tragedijos. Tuo tarpu aš tragediją priimu kaip neišvengiamą gyvenimo faktą.
Ir apskritai, Pikc, įprastai tavo komentarus ir nuomones vertinu teigiamai, bet man atrodo, kad mano žodžius tyčia interpretuoji klaidingai ar skubotai. Principas "tegul išgyvena stipriausi" nėra tolygus "atsikratykime silpniausiais", kuo mane, taip atrodo, kaltini. Aš skatinu žmones mokytis savarankiškumo, mažinti jų priklausomybę nuo valstybės aparato. Tai nėra objektyviai ir neginčytinai teisinga pozicija, tačiau vis tiek pagrįsta ir validi. Galime diskutuoti apie tokios filosofijos privalumus ir trūkumus, bet kaltinimai prasilenkimu su logika, man rodos, čia netinka.
Atitinkamai klaidingai cituoji mane, jog "gebėjimą atsisakyti artimųjų" laikau brandumo požymiu. Aš teigiu, kad brandus žmogus adekvačiai įvertins, jog jo sunkiai sergantis ar aplinką neadekvačiai suvokiantis artimasis, kuris geriausiu atveju po kelių metų mirs sava mirtimi, o blogiausiu - gyvens dar 80, yra nepajėgus "gyventi" pilniausia šio žodžio prasme, ir bent jau sąžiningai pagalvos, ar eutanazija nėra racionali ir priimtina alternatyva tokiai egzistencijai. Nebrandžiais žmonėmis šiame kontekste vadinu tuos, kurie net giliai širdyje suvokdami, jog tokia egzistencija yra veikiau pasmerkimas kančiai, o ne kilnus gyvybės saugojimas, priima sprendimą toliau palikti savo artimąjį silpną, apgailėtiną, dažnai net nesuprantantį, kas su juo ir aplink jį vyksta. Tokius žmones dažniausiai veda gilus širdgėlos, perdėto gailesčio jausmas, kai neracionaliai "užsiciklinama" ties pačiu faktu, kad tas artimasis kvėpuoja, ir tai automatiškai padaro jo egzistenciją verta lygiaverčio traktavimo, kaip kito, visiškai sveiko ir protiškai adekvataus asmens. Tai man primena vaikišką psichologiją, kur norėdamas saldaino, vaikas yra pasirengęs daryti viską, kad jį gautų, nepriklausomai nuo to, ką jam sako situaciją iš šalies blaiviau vertinantys žmonės. Pasikartosiu: gebėjimas blaiviai ir ramiai priimti tragedijos faktą, nepasiduodant širdgėlai ir neleidžiant sielvartui aptemdyti sveiki proto, yra brandaus žmogaus požymis.
Ar dabar aiškiau, Pikc? Į diskusiją leidžiuosi vedamas gerų ketinimų, ir visada sąžiningai apmąstau mano linkme pateikiamus kontrargumentus. Deja, tamstos žinutėje jų pasigedau. Šiuo atžvilgiu man labiau patiko skaityti Rasos atsakymą.
To Rasa (1):
Rasa, aš visomis keturiomis pasisakau už kūdikių gelbėjimą, jei yra žinoma, kad sulaukę vienkartinės pagalbos, jie galės gyventi sveiką, turiningą gyvenimą. Man nėra nieko maloniau nei girdėti apie tai, kaip ligoninėse padedama sustiprėti per anksti gimusiems vaikams, matyti kaip džiaugiasi reikalingo organo donoro sulaukę pacientai. Tokioms reikmėms man, kaip mokesčių mokėtojui, nėra gaila skirti pinigų. Atitinkamai, tęsiant džiunglių alegoriją, net jei naujagimis džiunglėse tikrai yra pažeidžiamas, jis gali užaugti į Tarzaną, kuris džiunglėse jausis tikru šeimininku. Alfie atvejis, kiek teko susipažinti su jo detalėmis, apie tokį potencialą man nebyloja. Alfie būtų likęs amžinu ligoniu, pasmerktu sunkiam, nuo aplinkinių pagalbos priklausomam gyvenimui. Džiunglėse jis nebūtų išgyvenęs nei būdamas paaugliu, nei suaugusiu vyru - jei tokio amžiaus apskritai būtų sulaukęs. Na, o kas liečia įprasto žmogaus šansus išgyventi džiunglėse, jumis dėtas nebūčiau toks universaliai skeptiškas. Asmeniškai esu apsigynęs nuo man į ranką įkibusio ir gerokai už mane stambesnio šuns, gindamasis po ranka pasitaikiusiu pagaliu. Šaipykitės, jei norite, bet manau, kad nebūčiau visiškai bevertis ir kovoje su tigru, o turint galvoje, kad esu smulkesnio sudėjimo nei statistinis Lietuvoje gyvenantis mano amžiaus jaunuolis, tvirčiau sudėtiems vyrukams prognozuočiau dar optimistiškesnę kovos baigtį.
Sakote, kad nors tikintieji ir bijo mirties, jie nebijo gyventi, priešingai nei savižudžiai. Mano manymu, savižudžiai mirties bijo ne mažiau nei tikintieji, gal net labiau, tačiau gyvenimas jiems tampa toks nepakeliamas, kad ta baimė tampa bereiškmė; ar tai reiškia, kad jie ima mažiau bijoti mirties, yra atskiras klausimas. Čia mes kalbame apie laimingus ir vilties pilnus žmones, kurie to paties linki savo artimiesiems, net kai šie sunkiai serga ar nėra protiškai adekvatūs.
Pateikiate visai neblogą argumentą, kad tikintieji nebijo gyventi, net tada, kai aplinkybės yra sunkios ir nepalankios. Tikrai graži ir sveikintina mintis, kuriai pritariu ir pats, aukščiau kalbėjęs apie susitaikymą su gyvenimiškomis tragedijomis. Tačiau jūsų argumente yra užkoduota tam tikra dilema: ar moralu traktuoti savo sergantį artimąjį kaip asmeninio gyvenimo iššūkį jo laimės sąskaita? Atsakymas, mano nuomone, nėra iš karto akivaizdus. Pagalvokite pati: ar motina, auginanti protiškai neįgalų sūnų ir aplinkinių dėl to laikoma kilnia, pasiaukojančia, "gyvybės kultūra" besivadovaujančia moterimi, nedaro to vedama jei ne savanaudiškų, tai bent ne vietoje ir ne laiku parodytos malonės sukeltų paskatų? Jos sūnus ir toliau lieka neadekvatus, pasigailėtinas ir, tikėtina, nelaimingas (jei jis apskritai pajėgus suvokti laimės sąvoką). Ar motinos savarankiškai priimtas sprendimas jį pasmerkti tokiai egzistencijai nebuvo priimtas sūnaus laimės kaina?
Tai nėra klausimas, į kurį jaučiuosi turįs teisę atsakinėti. Laikau tai privačiu motinos sąžinės klausimu, o jos sūnaus būklę priimtu kaip vieną tų neišvengiamų gyvenimo tragedijų ir kaltu tikrai nelaikau. Tačiau, kaip visuomenės narys, jaučiuosi turįs teisę reikalauti, kad šis privatus motinos sąžinės klausimas nebūtų sprendžiamas naudojantis visuotiniais resursais. Ir čia mes sugrįžtame prie Alfie atvejo ir mano ankstesnėje žinutėje išdėstyta pozicija.
Trumpiau tariant, "gyvenimo kultūrą" švenčiu ir aš, tačiau turiu kiek kitokį supratimą, koks gyvenimas yra vertas šventimo, o kokiam eutanazija yra priimtinesnė alternatyva. Kaltinkite mane cinizmu, jei norite; šios etiketės nesikratysiu.
To Rasa (2):
Galiausiai, jūsų paliestas santykis tarp eutanazijos, žudymo ir mirties. Galiu sutikti, kad eutanazija yra žudymas, o bet koks žudymas, pagal apibrėžimą, sukelia mirtį. Tačiau nesutinku, kad žudymas - tiek kito, tiek savęs, tiek sava ranka, tiek su kieno nors pagalba - būtinai yra smerktina praktika. Savižudybės taip pat nelaikau universalia nuodėme - savižudybę nuodėminga gali padaryti priežastys, dėl kurių ranka buvo pakelta prieš save, tačiau nusižudyti - kaip ir žudyti - galima dėl kilnaus tikslo. Klasikinis pavyzdys - tėvas Maksas Kolbė, koncentracijos stovykloje pasisiūlęs žūti vietoje kito kalinio. Eutanazija? Vargiai. Savižudybė? Na, irgi nelabai. Bet baigėsi mirtimi, o sprendimą priėmė pats. Nuodėmė? Nemanau. Susiejant su mūsų tema, eutanazija sunkiai sergančiam ar protinę negalią turinčiam asmeniui laikyčiau - ir dėl to galima pagrįstai ginčytis - kilniu tikslu, ypač atvejais, kai žudomasis yra pakankamai adekvatus pats duoti tokį sutikimą.
Abortų taip pat neaprobuoju, tačiau tai vėlgi laikau privačiu motinos sąžinės reikalu. Gyvybę traktuoju kaip prasidėjusią ties apvaisinimu, todėl abortas bet kurioje stadijoje, mano akimis, yra vaiko nužudymas. Dėl neegzistuojančio teisinio statuso, negaliu grasinti tokiai motinai kalėjimu, tačiau galiu ją tiesiai į akis pavadinti žmogžude. Jos reikalas, ar ji galės sau leisti ramiai miegoti naktimis su tokiu žinojimu.
Man visai įdomu taip pasišnekučiuoti. Priverčia susimąstyti apie dalykus, apie kuriuos susimąstau ne kasdien. Galiu nebent atsiprašyti, jei mano prieinamos išvados neatitinka jūsų lūkesčių. Kita vertus, numatydamas tai iš anksto, atitinkamai pasirinkau ir savo pseudonimą. Šiaip esu labai tradicinių pažiūrų, tačiau daugelis tradicijų, kuriomis vadovaujuosi gyvenime, kilo dar iki Kristaus gimimo. Turbūt tai paaiškina, kodėl neretai tenka suremti ragus su draugais katalikais.
Cit.: "Aš teigiu, kad brandus žmogus adekvačiai įvertins, jog jo sunkiai sergantis ar aplinką neadekvačiai suvokiantis artimasis, kuris geriausiu atveju po kelių metų mirs sava mirtimi, o blogiausiu - gyvens dar 80, yra nepajėgus "gyventi" pilniausia šio žodžio prasme, ir bent jau sąžiningai pagalvos, ar eutanazija nėra racionali ir priimtina alternatyva tokiai egzistencijai."
Šiaip jau eutanazija (tik nepainiokim eutanazijos su užsispyrėliško gydymo atsisakymu) nėra alternatyva jokiai ligai. Net ir tais labai sunkiais atvejais, kai žmogus atrodo esąs kaip "daržovė". Kiekvieno žmogaus gyvenimas turi prasmę, tad ir tokio žmogaus gyvenimas irgi yra prasmingas. Prasmingas bent jau tuo, kad padeda atsisakyti savanaudiškumo gyvenime. Kita vertus, grynai iš medicinos pusės žiūrint, būtent pastangos pagydyti tokius nepagydomus ligonius ir yra medicinos pažangos variklis. Ir eutanazijos atveju gaunasi taip, kad, pvz., netgi plaučių uždegimą gydyti yra brangiau negu suleisti tokiam žmogui kokių nors mirtinų nuodų. Juk iš tiesų, kam vargintis ieškant efektyvaus gydymo būdų, jei galima gerokai paprasčiau ir, svarbiausia, nepalyginamai pigiau išspręsti šį klausimą.
(Univere klaviaturos kalbos keisti neleidzia, taigi teks rasyti "angliskai")
Tai vat, pirma, spangstancius apie rysi tarp autizmo ir skiepu reikia su plyta paaukleti. Ypac dar visokius blogus kaip "irodimus" naudojant. Wakefieldas pripaiste nesamoniu, medicina kertantys kreivai pasiziurejo ir neberegavo, bet aisku ziurnaliugoms nerupi, kuo daugiau skaito nedasimoke ar laikrascius ar saitus, tuo daugiau jiems pinigu eina. As aisku pats ne medikas, bet nieko, pas mane referensai is daktaru, reikala kertanciu.
https://academic.oup.com/cid/article/48/4/456/284219
https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa021134
O kas linksmiausia, tai kai pradejo durni tevai neskiepyt cia dabar per paskutinius desimtmecius, tai pvz tymai, kurie buvo beveik isnaikinti pasaulyje, vel atsiranda, ir epidemijos kyla. Kaip ten CDC 2000-aisiais rase? A jooo...
"Existing vaccines are sufficient to eradicate measles, but eradication requires more than a routine one-dose vaccination strategy."
https://www.cdc.gov/mmwr/preview/mmwrhtml/00047959.htm
Aisku naivi CDC chebra pamirso zmogiska faktoriu. Graziai ten tame saite matosi toks grafikas, kur jau 90-aisiais susirgimo tymu atveju isvis pasaulyje vargiai daugiau negu 1% buvo. O kas dabar? Po dvieju desimtmeciu tokio paciu tevu autizmo, vat vel gryzo liga. Paplokit sau.
O, tiesa, su tuom autizmu. Genetika ten gi bent is dalies. Tai kaip ir ner ko kitus kaltint...
Na o del Alfio, tai cia vakarietiskas marazmas, panasiai kaip Svedijoj kur is tevu pavoge vaika vyriausybe, nes matot dryso anie namuose ji mokinti. Tam teisejui tai kulka kakton ir ramu.
Ir cia net ir pripazystant kad tas autistas vaikas nelabai ko gyvenime pasiektu. Tas tai faktas. Bet tai jei jau savim nepasirupinancius galabijam, tai gal tada ir senukus pradesim uz slaugos namu miskely saudyt? Irgi kaip ir optimalu.
O dar prie to, isterisku tevu debilizmas aspergeriu ir autizmu "serganciu" vaiku kieki kaip turi but ispute. Juk geriau skelbt kad tavo vaikas autistas ir del to mokykloj kuolus renka ir namuose kambary uzsidares pliusinius ponius pisa, o ne kad paprasciausiai tupas degradas. Cia ypac amerikonijoj paplites toksai mastymas, bet vat kaip cia ligi Europos parejo, tai idomu.
Štai prie ko prieinama, kai visuomenė nebesuvokia, jog ne žmogus yra gyvybės ir mirties šeimininkas, o Dievas.
(Jota)
"As aisku pats ne medikas, bet nieko, pas mane referensai is daktaru, reikala kertanciu."
Gal svarbu ne esmę kirsti, bet suprasti, kas kam apsimoka ir naudinga.
Šiaip jau visai nesiskiepyti yra kraštutinumas, gal visa reikalo esmė yra tame nuo kokio amžiaus pradėti skiepus, ar visi skiepai yra būtini ir po kiek skiepų vienu metu saugu skiepyti vaiką. Štai lietuvis medikas irgi išsako savo nuomonę -
http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/index/1/9775
Beje šio straipsnio apačioje yra pateikta tipinė forma, kurią turi pasirašyti tėvai, skiepijant vaiką ir joje nurodytos galimos komplikacijos - poliomielitas, encefalopatija, encefalitas, traukuliai, meningitas,koplasas, šokas, osteomielitas, sepsis ir t.t.
na manau Alfie Evans būklė ir priminė kažką iš šių išvardintų galimų koplikacijų. O dėl autizmo ir skiepų, tai tamsta nukrypai nuo temos, čia tokia tema negvildenama. Kaip sakoma vienas apie batus, o kitas apie ratus:)
Įtikinantis argumentas. Turėsiu tai apmąstyti.
Dėkui, Augustinai.
Vaikus tai nuo mazens gi ir skiepija, nes mazameciai didesnes rizikos grupes.
Kas del to lietuvio daktaro, tai yra kiek visokiu Nobelio laureatu nuvaziavusiais stogais, spangstanciu apie fizika magijos lygiu ir t.t. Yra vat toksai svarbus reikalas, vadinamas moksliniu metodu. Veikia paprastai (cia taip labai supaprastintai, ir is fizikines krypties nes as ten labiau zinau negu medicinoj):
1) Pamatomas kazkoks tai atsitikimas (pvz. medziaga A padedama salia medziagos B ir tada medziaga A staiga uzsiliepsnoja).
2) Pamascius, pagalvojus, pasizaidus su tom medziagom, sudaroma hipoteze, kad, norint medziagai A uzsidegt, reikia medziagos B.
3) Sudaromas experimentas, medziagos izoliuojamos nuo kitu priemaisu (cia gi sakiau supaprastintai viskas), kontroles grupe tai viena medziaga A, kad butu aisku kad pati neuzsidega is lempos, tada A ir B, ir dar pvz A ir C, ir t.t. kiek tik galima.
4) Vykdomas experimentas, matoma, kad A ir C nereguoja, o A ir B reguoja.
5) Kaip jau teorija ir yra - "Reikia B kad A degtu" - bet to neuztenka, reikia mokslini popieriu parasyti, ar kaip jis ten vercias i lietuviu. Tame popieriuje aprasoma hipoteze, medziagos naudotos, experimentas, jo kontrole ir t.t. Viskas ko reikia norint atkartoti experimenta.
6) Priduodama ta rasliava kokiam zurnalui pagal specifikacija, kur ten suprantatys tikrina, pakartoja experimenta, ir jeigu gauna ta pati arba panasu resultata, tada publishina. Vat ir teorija.
7) Bet pala, teorija ne faktas (ir siaip moksle su faktais tik sarlatanai zaidzias), po kiek laiko atrasta medziaga, pvz, G. Experimentas pakartojamas, bet sikart dadedama G, ir vo, dega ir su G. Reiskia pradine teorija kad norint kad A degtu, reikia B, yra klaidinga, nes tinka ir G.
Ir taip pastoviai. Tai vat, kokia cia sito aprasymo prasme? O vat tokia, kad tie, taip sakant, "skeptikai" tokie kaip tasai Kristaponis, tokiu reikalu nedaro. Na, bent jau nesimato, nes tavo linke ten tiktai daug zodziu, bet ne vieno rasto. Sako, kad jisai dokumenta kazkoki paskelbes su kolegom, bet kur nuorodos, kaip vyko informacijos rinkimas, experimento kriterijai ir principai, ir kokiuose zurnaluose paskelbta, neaisku. Tuose linkuose kur as pries tai postinau, tai ten bent kelios kitos studijos aptariamos, kurios jokio rysio tarp specifiniu medziagu vakcinose ar kiek ju duodama ir kada, neatrado. Kad tas daktarelis kazka parase, tai as net neabejojiu, bet vat ar jisai pagal mokslini metoda ta savo veikala parase, tai cia jau kitas klausimas. Betgi aisku, jo rezultatus pikti dedes daktarai slepia. Tik vat neaisku kaip iseina, kad jisai dar gyvas ir gali netgi laikrasciams savo hipotezes aiskint. Kaip nekeista, net ir nepopuliarios teorijos po pasauly paplinta (klimato kaita, kad ir kaip naftininku gesinama), taigi is karto sakau kad nereikia cia visokiu kam apsimoka ir kam naudinga. Yra mokslas, ir yra politika.
Kas del pasirasymo - o kada vaistu nuo skausmo etikete skaitei? As pats vaistu nevartoju, nebent koki danti susipisu ir reikia laukt iki dantisto. Tai vat, ant tos etiketes as ten visokiu dalyku radau, baisiu labai. Na ir ka? Kiek vartojau, nemiriau dar, zarnos isvirksciai neisgriuvo, galva nesprogo. Kodel ten rasoma tokie dalykai? Nes suolaikinei visuomenei, teisingai ar ne, galima gan lengvai, ypac vakaruose (kuriuos mes dabar labai bezdzionaut linke) paduot i teisma koki tai daktariuksti uz sveikatos bukles pablogejima. Tai vat tie ir draudzias taip. Is dalies isterija, is dalies sukciavimas.
As neskaites labai kaip kas ten su Alfiu grynai buvo, nu bet sako prasto vystymosi tiktais. Kitokiu detaliu ner, tai spekuliuot nera ka, ne Hausai mes cia susirinke gi.
Ir kaip tai tema negvildenama, taigi tu ir parasei ta pirma posta apie autisma ir galima rysi su vakcinom. Tipo tik gandai? Gerai cia issisukt galim, skleist nesamones, bet sakyt tik gandai.
Bet tu, aiksu, sventai tuom tiki. Nezinau cia ar moteru toksai bruozas, ar ka, bet cia jei ka panasu i homeopatija, ir is patirties pastebejimas, kad ypac lietuves labai ta sarlatanizma megsta. Keista, ir netgi baugu.
Ką tu čia savo paklodėse nusišneki?? Aš parašiau, kad Alfie gimė visiškai sveikas ir sveikatos sutrikimai prasidėjo po atliktų skiepų, pateikiau straipsnį ir beje nei mano žinutėje, nei duotame linke joks autizmas net nepaminėtas, duotame linke minimi tokie patys šalutiniai skiepų poveikiai, kurie nurodomi ir ant skiepijimosi formos, kurią turi pasirašyti tėvai Lietuvoje - pasiskaityk tų ligų aprašymus ir pamatysi, kad viskas kuo puikiausiai tinka Alfie - visos ligos viename ir nekliedėk čia apie kažkokius autizmus.
Toks jausmas, kad čia vaikų darželis savo loginius ir protinius sugebėjimus nori pasirodyti, nors pakolkas nesugeba net paprasto teksto įsisavinti:) paskaityk dar kartą, gal iš antro karto geriau suprasi, kas tekste rašoma.
Na šiaip jau internete sklando tokie gandai, kad visiškai sveikam gimusiam Alfie Evans prasidėjo problemos su sveikata po atliktų skiepų. O Jungtinėje Karalystėje yra tokia tvarka, kad paduoti į teismą dėl skiepų žalos ir kompensacijos galima tik kai vaikui sueina 2 metai. Alfie Evans tebuvo likę 13 dienų iki 2 metų amžiaus.
Ir beje tokie gandai kuo puikiausiai paaiškina sveiku protu nesuvokiamą JK teismo uždraudimą berniukui - jau Italijos piliečiui - išvykti gydytis į kitą šalį.
http://evolution-diet.com/2018/04/was-alfie-evans-injured-by-vaccines/
Pats prisikuri savo fantazijų, o paskui rašai, kad tai padarė kitas ir bandai įrodinėti, kad jis yra neteisus dėl tavo fantazijų:)
As sakiau gi, kad apie sveikatos istorija daug nezinau. Wiki sako, kad nediagnozuotas neurodegeneracinis sindromas, tai kaip ir suprask. Autizmas galimai, ir jo, as spelioju, bet lygiai tiek pat ir tu.
Gaudyk kampa - kad jisai skiepu gavo, ir susirgo poto, tai dar nereiskia kad jis nuo tu skiepu taip suregavo. Vat as ir sakau, kad tu kaip apie autizma kalbi, nes gi mastymas ten pas juos lygiai toks pat. Perskaitai laikrasty, kad vienas zmogus sulaikytas uz zmogaus partrenkima, ir kitam laikrasty kad zmogus toj vietoj kazkur numire, ir aisku iskart automatiskai pasistoja piestu sventas isitikinimas, kad abu susyje. Be irodimu nieko verta tavo tokia mastysena.
Tai vat, as neteisingai skaiciau, kad jis autistas buvo, pripazystu. Bet kad tu spangsti apie kazkokius tai gandus, tai cia jau tavo nesamones. Pliotkai auksciau irodimu pas tave?
Nezinau kas cia fantazuoja, ar as kad tave prie autizmo vakcininku priskiriu, ar tu, galvojanti, kad ligonine vaika specialiai nudubasino, kad... ka? Nuslept ikalcius?
Paskaiciau as tavo ta linka, ir kas ten? Parasyta, kad yra atveju, kad taip atsitinka. Geri skaiciai. 13 tukstanciu incidentu, kai traukuliai buvo. Cia per metus? Per menesi? Kokia laiko terpe? Linkas veda tiktais i VAERS sita. Gal veliau paziuresiu kai darbus pabaigsiu, regirs VAERSas leidzia parsipust. Bet vienzo, eilini syki davei linka tik i zurnaliugu bloga (kuris, kaip nekeistia, apie tas pacias vakcinas klykauja), o ne i realu mokslini dokumenta.
Priminsiu, kad dabartine psichoze del vakcinu prasidejo, kai Wakefieldas parase savo darba, kuri poto pripazino padirbes. Bet bobelem internete peskaicius kazka, tai jau amziams lieka teisybe. Tei ir keicias pastoviai guolas - pirma tai vakcinos autizma daro, nebuvo pagrindimo, tada siaip visokius augimo sutrikimus bande pripaisyt, dabar matot sitas reikalas.
Vienzo, baik tu cia savo zurnaliugu nesigaudanciu nesamones perpasakot, ir duok normalu rasta, patvirtinanti, kad Alfiui nuo vakcinos traukuliai prasidejo.
Augustinas labai taikliai palietė tai, ką minėjau ir savo komentare ("Nėra labai sunku numatyti, kur toks požiūris veda"). Anksčiau ar vėliau viskas susivestų į paprasčiausią "jei iš tavęs yra naudos - tada gyvenk, bet jei ne - tavo bėdos". Taip, gamtoje principas "išlieka stipriausi" veikia - bet norėtųsi tiktis, kad mes sugebėjome atsistoti bent kiek aukščiau už gyvūnus.
"Sąnaudų atsiperkamumo" principo taikymas kelia ir kitų klausimų. Vienas jų, kaip Augustinas teisingai pastebėjo, yra medicinos vystymosi klausimas: išties, kam investuoti į brangius tyrimus (taip, dalis tyrimų atliekama tikintis pelno ateityje - bet nemažai yra ir valstybių iš dalies ar pilnai finansuojamų), jeigu sunkiems ligoniams dalinti cianido kapsules yra gerokai pigiau ir veiksmingiau?
Dar daugiau, jei atsisakome "žmogus kaip vertybė per se" požiūrio ir priimame "konkretaus žmogaus naudingumo" principą, kyla klausimas, ką daryti su žmonėmis, kurie buvo naudingi valstybei, bet nebėra (pvz. po stuburo traumos ar insulto). Ar jie "užsidirbo" valstybės paramą, ar ne? O jei ne - tai kokia prasmė jiems buvo dirbti? "Velnio advokato" teiginys "Aš skatinu žmones mokytis savarankiškumo, mažinti jų priklausomybę nuo valstybės aparato." yra iš esmės ydingas. Pirmiausia, negalima kalbėti apie "savarankiškumo mokymąsi", kalbant apie žmones, kurie NEGALI RINKTIS, ar būti savarankiškiems, ar ne. Antra, žmogaus ir valstybės santykiai turėtų būti ABIPUSIAI - t.y. jei žmogus padeda išlaikyti valstybę, jis turi žinoti, kad valstybė ir jam padės, jei reikalas bus. Priešingu atveju, jei vadovausimės principu "jei tu naudingas - viskas tvarkoj, o jei ne - tavo bėdos", tūlam žmogeliui neišvengiamai kils klausimas: "o tai velniams man TOKIOS valstybės išvis reikia, kokia MAN iš jos NAUDA?". Tas pats galioja ir visuomenės atveju: jei visuomenė į žmogų žiūri iš "ar mums apsimoka tave laikyti?" pozicijų - tai koks bus žmogaus požiūris į tokią visuomenę?
Dar daugiau - naivu būtų tikėtis, kad valstybėje ir visuomenėje vyraujanti "dvasia" neturės įtakos tarpasmeniniams santykiams. Rezultatas - visiška visuomenės griūtis, susiskaldymas į ciniškus ir egoistiškus individus. Ilgainiui, tikėtina, tokia "autistinė" visuomenė tiesiog išnyktų, nes gi šeimą kurti ir vaikus auginti irgi "neapsimoka" - o jei dar atsižvelgsim į galimų nėštumo komplikacijų ar apsigimimų riziką...
P.S. Galima ginčytis ir dėl teiginio "Šiaip esu labai tradicinių pažiūrų, tačiau daugelis tradicijų, kuriomis vadovaujuosi gyvenime, kilo dar iki Kristaus gimimo." - krikščionybė NEIŠRADO žmogiškumo principų - ji juos PERĖMĖ iš tų pačių "dar iki Kristaus gimimo" egzistavusių tradicijų. Grįžimas prie "džiunglių įstatymų", ko gero, traktuotinas kaip grįžimas ne į ikikrikščionišką, o į ikicivilizacinę būklę.
Rašyti komentarą