Homoseksualistai nusitaikė į vaikus

www.respublika.lt

Vakar „Respublika“ rašė apie Lietuvoje atliktą moksleivių apklausą, kurioje dalyvavo save netradicinei orientacijai priskiriantys paaugliai nuo 14 iki 18 metų. Apklausą vykdžiusi Lietuvos gėjų lyga pripažįsta - tai tarptautinio projekto dalis. Kitose pasaulio šalyse jau rezultatų duodanti genderizmo ir homoseksualizmo propaganda leidžia šaknis ir Lietuvoje.

Neseniai pasaulį apskriejo žinia, kad Kanadoje jau išduotas pirmasis gimimo liudijimas, kuriame vietoj lyties įrašyta „X“. Tai vietiniams žinomo filmų kūrėjo Džošua M. Fergiusono (Joshua M. Ferguson) apsisprendimas. Ontarijo provincijoje toks atvejis pirmas. Su nauju gimimo liudijimu pozuojantis filmų kūrėjas vilkėjo moteriškus drabužius, buvo su makiažu ir ilgų plaukų šukuosena.

Lietuvoje taip pat brukamos diskusijos dėl lyties sąvokos supratimo ir taikymo. Negana to, daugėja ir seksualinės orientacijos pakraipų. Štai Lietuvos gėjų lygos atliktos netradicinės orientacijos moksleivių apklausos duomenimis, iš 644 apklaustųjų, 70 proc. save įvardijo moteriškosios, 24 proc. vyriškosios lyties atstovais, o 6 proc. nurodė save kaip belyčius asmenis. Be to, 53 proc. apklaustųjų nurodė esantys homoseksualai, o 47 proc. save priskyrė biseksualams arba panseksualams. Taip save identifikavo 14-15 m. amžiaus tyrime dalyvavę moksleiviai, nors net dažnas suaugęs nežino, kas tas panseksualas yra.

Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko sakė, kad norinčių dalyvauti anoniminėje internetinėje apklausoje buvo gerokai daugiau. Tačiau apklausos vykdytojai buvo užsibrėžę apklausti tik save netradicinei seksualinei orientacijai priskiriančius jaunuolius. Kaip įvyko atranka į internete patalpintą apklausą, V. Simonko nepatikslino.

Pasiteiravus, kodėl pasirinktas 14-15 m. amžiaus cenzas, Lietuvos gėjų lygos komunikacijos koordinatorė Eglė Kuktoraitė paaiškino, jog tai amžius, kai vaikai savarankiškai galėjo dalyvauti apklausoje: „Kad pagal Lietuvos įstatymus moksleiviai galėtų dalyvauti be tėvų sutikimo. Kitose šalyse yra kiti įstatymai ir kitoks amžiaus cenzas. Čia nėra nieko naujo.“

„Lietuvos tėvų forumo“ tarybos narys Andrius Atas sakė vis dar nesuprantantis, kokią naudą visuomenei suteiks įvykdyta apklausa: „Patyčių problema yra labai plati. Jeigu gėjų lyga bando pasakyti, kad patyčios yra išimtinai dėl orientacijos, tai yra dirbtinis problemos siaurinimas. Žymiai daugiau vaikų kenčia patyčias dėl ekonominės situacijos šeimoje, dėl naujo telefono neturėjimo, dėl aprangos ar socialinio statuso. Jeigu gėjų lygos vyrukai ir moteriškės nori šios problematikos antklodę traukti į savo pusę, galima įžvelgti mokslinio sąžiningumo problemą. Spręsti problemą, kuri sudaro vos kelis procentus visos problemos, yra mažų mažiausiai keista.“

Pasak jo, kai nematyti tyrimo pridėtinės vertės, lieka vienintelis tyrimo tikslas - pinigai. „Jeigu iš viso konteksto paimama tik vienas socialinis kriterijus kaip lytinė orientacija, tai rodo, kad žmonės lošia nesąžiningą žaidimą. Matyt, rodydami baisias statistikas fondams, iš kurių jie gauna kraujo plazmą savo egzistavimui, bando ir toliau gąsdinti, kad gyvybinis finansinis kraujo tekėjimas nenutrūktų. Jeigu neišgirstame, kad yra pridėtinė vertė visai visuomenei, tuomet reiškia, kad kiekvienas užsiima savo verslo planų įgyvendinimu“, - teigia A. Atas.

Komentuoja vaikų psichologė-psichoterapeutė Viktorija Grigaliūnienė:

- Netradicinės orientacijos priežastys gali būti paveldimumas arba auklėjimo problemos. Žinoma, jeigu atliktume vegetarų ir veganų apklausą, pamatytume, kad tikrųjų jų atstovų bus daug mažiau nei tų, kurie tiesiog laikosi mados. Taip yra ir su netradicinėmis orientacijomis.

Tuo pačiu atsiranda asmenys, kurie yra suinteresuoti ir nori įtraukti neapsisprendusius. Jų tikslas turėti kuo didesnį diktuojamos mados sekėjų skaičių. Tai tiesiog noras parodyti visuomenei, kad tai svarbu ir kad jų yra labai daug. Todėl jie aktyviai reiškiasi, reklamuojasi. Nors mes, tradicinės orientacijos žmonės, nepaišome vėliavėlių per renginius, nerengiame demonstracijų gatvėse. Tiesiog gyvename. Aš suprantu, kad žmonės nori išsikovoti tam tikras teises. Bet kai šios idėjos nuolat eskaluojamos, kyla įtarimas, kad norima parodyti, jog netradicinės pakraipos žmonių jau kone daugiau nei tradicinės.

Aš manau, kad tol, kol asmenybė dar nėra visiškai susiformavusi, tokie klausimai neturėtų būti jam orientuoti. O juo labiau neturėtų būti viešinami tyrimų atsakymai. Nes tai dar paaugliai - ypač pažeidžiama visuomenės grandis. Užduoti tokius klausimus yra neetiška. Jeigu aš būčiau mama ir mano vaikas būtų dalyvavęs tokioje apklausoje, tą, kuris ją paskelbė internete, paduočiau į teismą. Tai apklausa, kurios rezultatai skelbiami, iš to kažkas gaus naudą. Greičiausiai 90 proc. tėvai nežinojo, kad jų vaikai atsakinės į tokius klausimus. Paaugliai tuo ir viliojami, nes internetas - vieta, kur jie nuolat būna. O norėdami ateiti į mokyklą ir atlikti tokią apklausą, tyrėjai turi atsinešti etikos komisijos leidimą. Tam, kad paauglys galėtų atsakyti į klausimus ir atliktų apklausą, reikalingas tėvų sutikimas. Tai liečia net mediko apžiūrą, psichologo iškvietimą į mokyklą.

Imasi vis jaunesnių

Į suaugusiųjų žaidimus įtraukiami vis mažesni šalies piliečiai. Šių metų pradžioje tolerantiškumo savaitę Tolerantiško jaunimo asociacija surengė pradinukams. Tolerantiškumo žygio metu jaunimas aplankė ir Austėjos Landsbergienės valdomą Karalienės Mortos mokyklą. Keliaudami per mokyklas, tolerantiški jaunuoliai vaikams skaitė pasakas, kuriomis brukama seksualinių mažumų judėjimo ideologija. Į pagalbą pasitelktas visuomenėje kritiškai vertinamas Neringos Mikalauskienės-Dangvydės pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“. Dar 2014 m. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nusprendė, kad knygoje pateikiama informacija žalinga nepilnamečiams, nes leidinyje, skirtame ikimokyklinio amžiaus vaikams, pasakojama, kaip tos pačios lyties žmonės įsimyli ir susituokia. Vienoje iš pasakų netgi rašoma, jog tokiems santykiams nepritariantys „žmonės nežino, kas yra meilė“.

Turbūt todėl viena iš pagrindinių gėjų lygos rekomendacijų po atlikto moksleivių tyrimo - panaikinti diskriminacinio pobūdžio LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas, numatančias, kad nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi yra žalinga informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“. Kad vaikučiai nuo mažų dienų sužinotų apie homoseksualistus.