Dar vienam LLRA nariui pareikšti įtarimai lėšų iššvaistymu

www.delfi.lt

Lenkų sąjungos pirmininku perrinkto Seimo nario Michalo Mackevičiaus vieši pareiškimai gali įplieksti rimtą skandalą tarp Varšuvos ir Lietuvos lenkų bendruomenės vadovybės, kuri gauna iš Lenkijos finansinę paramą, rašo ru.delfi.lt. 

Šaukimas į Lenkijos prokuratūrą ir grubus konfliktas su Lietuvai draugiškos valstybės pasiuntine: tvyrant tokiai atmosferai, Lietuvos lenkų sąjungos, visoje šalyje turinčios maždaug 10 tūkst. narių, pirmininku buvo perrinktas Michalas Mackevičius – Seimo narys, atstovaujantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijai ir Krikščioniškų šeimų sąjungai. 

„Joks arogantiškas valdininkėlis iš Varšuvos mums vandens nedrums. Koks valdinininkas? Na, pavyzdžiui, ambasadorė (greičiausiai kalbama apie Lenkijos Respublikos ambasadorę Uršulą Doroševską – red.) ir fondelis (greičiausiai kalbama apie „Paramos lenkams Rytuose“ fondą – red.), vis eina ir eina, jau akis nuo jų skauda – pirmininkas, pirmininkas. Eikit po velnių, jei ne šis, tai bus kitas pirmininkas“. 

„Ji (Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska – red. past.) mano, kad gali mane, Lietuvos Seimo narį, išsikviesti pas save ir pareikšti, kad apriboja mano teises. Kas ji apskritai tokia?“ „Nežinau, ar koks nors komunistinės Lenkijos valdininkas galėjo su manimi pasielgti taip, kaip pasielgė ponia Uršula Doroševska. Nepaisant mano milžiniškos meilės Lenkijai, jaučiuosi apkaltintas, pažemintas ir nematau jokių galimybių toliau bendradarbiauti“. 

Tai yra citatos iš interviu, kuriuos M. Mackevičius davė lenkakalbių gyventojų žiniasklaidos priemonių žurnalistams prieš ir po Lietuvos lenkų sąjungos suvažiavimo, per kurį praėjusį šeštadienį 342 balsams pritarus, o aštuoniems balsams susilaikius, jis eilinį kartą buvo perrinktas šios organizacijos pirmininku. 

Pačios ambasadorės žodžiai nuskambėjo gegužės 26 dieną Lenkijos radijo laidoje „Per patį vidudienį“: „Buvo prieita iki to, kad ponia ambasadorė (Lenkijos pasiuntinė Uršula Doroševska – red. past.) mane išsikviečia ir man sako: „Kaip Lenkijos atstovė jums pranešu, kad jūs negalite kandidatuoti į Lietuvos lenkų sąjungos pirmininko postą“. Kas tai per diplomatija, kas tai per tarptautinės taisyklės! Kas tai apskritai yra! Aš esu kitos šalies Seimo narys, ne Lenkijos, ir man bandoma apriboti teises!!! Aš laikausi Lietuvos Respublikos įstatymų, kaip ji apskritai išdrįso taip pasielgti. Daugiau aš ten nevažiuosiu (į Lenkijos ambasadą – red. past.), jei norėsite man kažką pasakyti, tai būkite malonūs atvykti pas mane! Ji (Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska – red. past.) mano, kad mane, Lietuvos Seimo narį, gali išsikviesti pas save ir pareikšti, kad apriboja mano teises. Kas ji apskritai tokia?“ 

Į žurnalistų klausimą, kaip U. Doroševska argumentavo savo žodžius, ponas Mackevičius atsakė: „Ji pareiškė, kad man yra pareikšti kaltinimai. Prieš savaitę gavau šaukimą iš Lenkijos prokuratūros. Tačiau negi jie nežino įstatymų? Kitos valstybės parlamento nariams šaukimų su nurodymu kažkur atvykti niekas nesiunčia. Jei kaltinimai rimti, tai jie turi kreiptis į Lietuvos generalinį prokurorą, kuris savo ruožtu ir spręs, ką su tuo daryti. Prokuroras gali kreiptis į Seimą, kuris savo ruožtu spręs, panaikinti neliečiamybę, ar ne. O dabar jie elgiasi, tarsi laukinėje Azijoje“. 

Anksčiau, dar prieš suvažiavimą, Michailas Mackevičius per interviu žurnalistui iš Lenkijos radijo kalbėjo: „Reikia atsikratyti įvairių provokatorių, tai intervencija iš Lenkijos, kurie norėtų mums pastatyti savus pirmininkus, o mes nepriklausoma organizacija, visuomeninė, dirbame kliaudamiesi demokratiniais principais ir sąlygomis; joks arogantiškas valdininkėlis iš Varšuvos mums vandens nedrums. Koks valdinininkas? Na, pavyzdžiui, ambasadorė (greičiausiai kalbama apie Lenkijos Respublikos ambasadorę Uršulę Doroševską – red.) ir fondelis (greičiausiai kalbama apie „Paramos lenkams Rytuose“ fondą – red.), vis eina ir eina, jau akis nuo jų skauda – pirmininkas, pirmininkas. Eikit po velnių, jei ne šis, tai bus kitas pirmininkas“. 

Kol kas Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje į visa tai nesureagavo. 

Sprendžiant pagal atsakymus, kuriuos žurnalistams pateikė M. Mackevičius, galima daryti šias išvadas: 

1) Varšuva turi rimtų įtarimų, jog finansinė parama, kuri buvo skiriama bendruomenės palaikymui Lietuvoje, buvo skirstoma ne pagal paskirtį; 

2) Įtarimų būta tokių rimtų, jog Varšuvoje situacija susidomėjo Lenkijos prokuratūra, žengusi gana rimtą žingsnį – ji į Varšuvą pasikvietė Seimo deputatą paaiškinti situaciją; 

3) Lenkijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Uršula Doroševska asmeninio susitikimo metu, kaip teigia pats M. Mackevičius, pareikalavo, kad jis atsiimtų savo kandidatūrą: kitaip tariant, jos elgesys greičiausiai atspindi Varšuvos poziciją, nes būtų sunku patikėti, jog tai asmeninė diplomatės nuomonė ir iniciatyva; 

4) Maža to, M. Mackevičius atsisako taip pasielgti, kelia savo kandidatūrą ir, gavęs tvirtą palaikymą (tiek Lietuvos lenkų sąjungos, tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos– Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderio Valdemaro Tomaševskio), laimi; 

5) M. Mackevičius tvirtina, kad U. Doroševska, kaip ten bebūtų, tik valdininkė, tad ji turėtų pas jį atvažiuoti, o ne atvirkščiai. Kitaip tariant, jis ir jo kolegos provokuoja atvirą konfliktą tiek su ambasadore, tiek su Varšuva; 

6) Varšuvos įtaka lenkų organizacijoms Lietuvoje, nepaisant dosnaus finansavimo, pasirodo yra nepakankama. Jei Varšuva nedaro įtakos, tuomet kas daro? 

7) Panašu, kad artimiausiu metu galima sulaukti tikrų sensacingų pareiškimų – aišku, jei tik Varšuva nenuspręs konflikto numarinti, paisydama principo, jog „nereikia nešti viešai skalbti apatinių baltinių“; 

8) Kyla klausimas, ar po šio konflikto lenkų organizacijos Lietuvoje ir toliau galės džiaugtis tokiu dosniu finansavimu; 

9) Situacija vienu sakiniu: Lietuvos Seimo narys tiesioginiame Lenkijos radijo eteryje programoje „Per patį vidudienį“ grubiai kalbėjo apie Lenkijos ambasadorę ir kelis kitus aukšto rango Lenkijos valdininkus.