Algimantas Rusteika. Ką daryti? II

propatria.lt nuotr. kaunoforumas.wordpress.com Tokio įsiutusių širšių lizdo ūžimo seniai, o gal niekada negirdėjom. Nes kalba apie ...

propatria.lt nuotr.

Tokio įsiutusių širšių lizdo ūžimo seniai, o gal niekada negirdėjom. Nes kalba apie jų egzistavimo esmę – ne apie didvyrių žemę, o apie savo nusipelniusių užpakalių likimą. Teisiųjų čia nėra anei teisėjų – melas, neapykanta ir pikti darbai kaupėsi metų metais. Ir kokia baimė, kad senų bizniukų, iš kurių su vaikais ir anūkais prasigyventa ir prisigyventa, kas aptikęs nepaskelbtų! Tą konkrečiai žinantis, galintis įrodyti ir prasitaręs pociūnu išskristų pro langą per pusvalandį.

Sulaukėme – tai istorinis, retas momentas, kai pritrūkus ėdesio vieni parazitai ima ryti kitus, nes nebeturi kito būdo išlikti. Tik aklas nemato valdžios ir valstybės valdymo stagnacijos. Krizė yra tada, kai politinė sistema ne tik nieko nebegali pakeisti, bet pati gimdo problemas ir nei vienos nesugeba išspręsti. Kada didžiausia grėsme nacionaliniam valstybės saugumui tampa valstybės valdžia. Kada ja nebepasitiki niekas, net ji pati.

Trumpam atsivėrė uždanga, scena nušvito ir pamatėm viską. Metų metais šalis valdoma slaptomis pažymomis, elektroniniais laiškeliais ir išsaugota kompromituojančia specialiųjų tarnybų informacija, kurią pagal įstatymus pasibaigus tyrimui būtina sunaikinti, tačiau niekas nenaikina ir failai gyvena amžinai. Sekami visi ir pasiklausoma visų, ikiteisminio tyrimo duomenys iš valdžios įstaigų ir teisėsaugos trykšta viešumon į visas puses kaip iš kiauro kibiro vos pirmiesiems asmenims panorėjus.

Viskas perkama ir parduodama, verslo grupuotės steigia savo partijas ir tariasi, ką kuo valdžioje paskirti. Nesusitepusių partijų praktiškai nebėra, visi premjerai teigia žinoję ir dešimtmečius narsiai tylėję. Prezidentė, ryto kavos nepradedanti be slaptos pažymos ant stalo, kaltai mirksėdama pabrėžia, kad raštu ji nieko negavusi – tarsi neužtektų kasdien teikiamos informacijos žodžiu.

Konstitucijos garantė nedarė nieko nekonstituciniam valstybės užvaldymui likviduoti, bet darė viską Liberalų sąjūdžio ir šventųjų konservatorių atėjimui į valdžią. Skaidrumo ir atsistatydinimų į visas puses reikalaujančiai valstybės galvai nekilo problemų korupcionierių partijos lyderiui siuntinėjant sveikinimus ir tariantis, asmeniškai prašinėjant ir gaunant iš koncerno partijos rėmėjų finansinę paramą per rinkimus ar davinėjant nurodymus nusikalstamai verslo grupuotei nutildyti neįtikusį žurnalistą.

Visi dar nepabėgę iš beprotnamio klausia – ką daryti? Ir mums paseka seną, mielą pasaką apie labai labai blogą pasaulį, kurį valdo blogi dėdės ir tetos, todėl viskas labai labai blogai. Tam, kad būtų gerai, reikia tuos blogus pašalinti – nubalsuoti, nuversti, išmesti, atstatydinti etc. Tą gali padaryti iš labai gero pasaulio atėję labai geri, šventi žmonės. Ir tada viskas eisis kaip iš pypkės: nuo pirmadienio devintos, kai tik baigsim darbe antrąją kavą kasdieninę, pasidarys labai gerai.

Tai kas, kad tų gerų nėra ir nebus, kaip ir to gerojo pasaulio, iš kurio jie turi ateiti. Šitie, kurie negeri, kadaise atėjo kaip geri, dabar vėl ateis tokie pat negeri – tik kiti. Kiek berinktum, teks rinktis iš to, kas yra, valstybę statyti iš tų plytų, kurios yra ir dirbti su ta visuomene ir žmonėmis, kurie yra. Pasekmės nepakeis priežasčių, o mokytojai turi patys būti išmokyti kitų mokytojų, kurie irgi turi būti išmokyti.

Kalta ne visuomenė, o politinė sistema, maksimaliai atskirta nuo pilietinės kontrolės ir uždaryta nuo žmonių. Partijos, tapę stagnuojančiais grupinių interesų realizavimo įrankiais, perduodamais pagal paveldėjimą. Politikos Lietuvos tikrovėje seniai nebėra, tai tik 3D vizualizacija – nes nėra politinių partijų, kurios vadovautųsi skirtingomis ideologijomis. Deklaratyvios šių imitacinių darinių programos, juolab reali jų veikla niekuo iš esmės tarpusavyje nesiskiria – tai UAB „Lietuva“ frakcijos, įgyvendinančios atskirų grupuočių vadų karjeros interesus.

Atstovaujamoji demokratija yra tada, kai yra atstovavimas. Jeigu renkami žmonės, partijoms reikia lyderių – geriausiems, žinomiausiems, įtakingiausiems siūloma tapti partijų nariais. Dėl visuomenės lyderių partijos varžosi, nuolat pasipildo tikruoju elitu, todėl nuolat atsinaujina ir yra gyvos. Ir įdėmiai klausosi tų, kurie jiems valdžią suteikia – žmonių, nes kitaip nelaimėsi rinkimų.

Jeigu renkami sąrašai, partijoms visuomenės lyderių nereikia – jos juos jau turi iki gyvos galvos. Reikalingi gabūs, lojalūs prisitaikėliai juodam darbui, jokio pasipildymo tikruoju elitu – sąrašiniai patys iš savęs kuria elitą. Ir įdėmiai klausosi ne žmonių, o tų, kurie suteikia valdžią – sąrašo lyderių, nes kitaip nebūsi sąraše. Tarpsta partokratinio elito dumblas, turintis vienintelį interesą – išsaugoti esamą padėtį.

Mes renkamės iš to, ką mums jau parinko. Ir kiek kartų bekartotum, rezultatas bus iš visų ekranų švytintys vis tie patys nepakeičami snukiai, mokantys mus gyventi ir mokėti mokesčius, kuriuos pamatę žmonės, apimti nevilties, slepiasi po antklodėmis arba bėga iš cirko palapinės lauk. Niekas čia mūsų neatstovauja – reitinguok nereitingavęs, vis tiek gausi paukštį iš to paties būrio, kurį valdo sąrašo vedlys, o finansuoja nežinia kas.

Reformas gali daryti tik atsakinga ir tvirta vyriausybė, kuri su esama rinkimų sistema praktiškai nesuderinama. Iki horizonto driekiasi koalicijos, kurios keičia viena kitą kaip ciklonai rudenį. Lemia vienas du marginalų balsai ir jokių ryžtingų sprendimų negali iš principo būti, tik vienos kadencijos didvyrių ir pliurpalizmo siautėjimas. Programos? Niekas jų neskaitė ir neskaito, išskyrus kelis politologus ir žurnalistus, gavusius užduotį ką nors apie tai parašyti. Ne itin apie tuos debesis nuraukia ir partijų bosai, nes ko nereikia – vykdyti nereikės: koalicijos partneriai nepritarė, opozicija trukdė, balsų pritrūko. Išrinkit mūsų daugiau, gal nepritrūks.

Kas tinka senutei demokratinei Europai – netinka iš okupacijos išėjusiai ir vėl savųjų okupuotai, grupuočių užvaldytai valstybei. Jokių rinkimų pagal sąrašus – rinkimų sistema keičiama į mažoritarinę, būkit malonūs, ponai, pasitikrinkit savo asmenybių kainą. Palaidokit savo senolius, raskit naujų ir protingų, kurių pilna, tik jūs jų nematot, nes nenorit matyti. Išeikit pas žmones, jiems asmeniškai atsiskaitykit ir atsakykit, kitaip būsit išmesti iš sistemos.

Mažoritariniai rinkimai priverstų mesti tarpusavio rietenas ir „laisvų mandatų“ bėgiojimą po partijas, padidintų deputatų atsakomybę rinkėjams ir partijoms, ir partijų atsakomybę valstybei ir rinkėjams, skatintų mažinti begalinį partinių darinių ir bedančių koalicijų skaičių. Išaugtų tikra politinė konkurencija, greičiau būtų sudaromos ir stabiliau veiktų vyriausybės, padidėtų sprendimų operatyvumas ir galimybė vykdyti tikras, skausmingas reformas.

Partijų finansavimo sistema sugalvota taip, kad jokios naujos jėgos negalėtų ateiti į politiką, o jei ateitų, tai tik vieną koncerną pakeistų kitas su savo milijonais. Valstybė šeria mūsų pinigais tik tas partijas, kurios jau yra Seime ir kuo daugiau valdžios turi, tuo daugiau pinigų gauna. Kiti negauna nieko, nebent 10 minučių patyčių pas jakilaičius prieš rinkimus ir gali už savo skatikus kautis su slibinais, maitinamais valstybiniais milijonais – taip užtikrinamos „lygios galimybės“ rinkimuose. Ir liberalsąjūdiečiai Petrui Auštrevičiui pareikalavus vien už atėjimą į sarašą gali mokėti po 5000 algos ir suteikti automobilį su vairuotoju.

Partijos tapo valstybės sistemos išlaikomomis įtakos dalybų kontoromis, kurios, skirtingai nuo TSKP, nebesirūpina net nario mokesčiais – kam stengtis, vis tiek valstybė duos. Tam, kad pilnai padengtų visas veiklos sąnaudas iš nario mokesčio, net nevertinant gautų įplaukų iš gyventojų pervedamo pajamų mokesčio, partijos turėjo 2017 metais surinkti: valstiečiai po 2,57 euro, konservatoriai – 5,49 euro, socdemai – po 5,31 euro, liberalūs sąjūdistai – po 4,52 euro per mėnesį ir t.t. Tuo tarpu valstiečių sumokėtas vienam partiečiui tenkantis nario mokestis buvo 13 ct per mėnesį, tvarkietis vidutiniškai sumokėjo 4 ct, liberalus sąjūdietis 41 ct, darbietis – pusę cento, konservatorius – 36 ct, socdemas – 1,18 euro.

Jokių naujų finansavimo mechanizmų ir verslo rėmėjų, ponai – partijos save privalo išlaikyti pačios iš nario mokesčio ir pervedamo šalininkų pajamų mokesčio procento, tai visiškai įmanoma. Gautos pajamos turi būti deklaruojamos viešai kas mėnesį, kaip daro kiekvieno kiosko savininkas, samdantis pardavėją. Už bent vieną iš verslo ar kitu neleistinu būdu, tiesiogiai ar per tarpininkus gautą centą, nesugebėjimą pagrįsti dokumentais pajamų ar išlaidų partija išregistruojama ir turi steigtis iš naujo.

Sutaupyti partijų veiklai dabar skiriami biudžetiniai milijonai turi būti skiriami rinkimų lygiateisiškumui užtikrinti. Seimo rinkimuose privalo turėti teisę dalyvauti ne tik partijos, bet ir politinių judėjimų ar save išsikėlę kandidatai. Iš sutaupytų partijų šėrimui skirtų lėšų jie turi gauti vienodą sumą rinkiminei kampanijai ir už panaudojimą privalo atsiskaityti. Už kiekvieną iš šalies ar viršijant limitą išleistą eurą kandidatas turi būti šalinamas iš balsavimo biuletenių, o jei yra išrinktas – iš deputatų, mandatą suteikiant antrą vietą pagal balsų skaičių užėmusiam varžovui, o rinkimams gautą sumą grąžinti. Metas baigti rinkimais pramintus šešėlinių pinigų maišų čempionatus.

Demokratiškiausia pasaulio valstybė sukurta emigrantų, pabėgusių nuo šimtmečiais egzistavusios feodalinės Europos su savo karaliais ir oligarchais – ten žmonės renka visus. Senatorius, kongresmenus ir gubernatorius, merus ir šerifus, prokurorus ir teisėjus. Gaisrininkus, mokesčių rinkėjus ir kitus savivaldos pareigūnus. Gal būtų laikas jau ir mums bent kaimo seniūną išsirinkti?

Bendrąja prasme valstybės organizmas yra maksimaliai savarankiškų savivaldybių visuma, kur centrinė valdžia vykdo tik bendravalstybines funkcijas. Kaimo savivalda Lietuvoje egzistavo nuo LDK laikų. Valsčiai rinkdavo vaitus, caro Rusijos okupuotame krašte – viršaičius, tarpukaryje – valsčių, net sovietiniais laikais – apylinkių tarybas ir valdybas. Visa reali savivalda dabar sunaikinta. Jeigu valdžia neleidžia žmonėms net kaimo seniūno išsirinkti – apie kokią demokratiją ir pasitikėjimą savo valstybe galima kalbėti?

Valdžių atskirumo principas, kada viena valdžia paskiria kitą, vykdomoji – teisminę, yra absurdas. Pirmosios instancijos teisėjai daug kur yra renkami, net prie sovietų buvo renkami. Sakot, blogi buvo rinkimai, šitiek kritikavot – tai reikėjo atėjus demokratijai išsirinkti gerus, tačiau rinkimai buvo panaikinti tam, kad niekas nepasikeistų ir visi blogai išrinkti išrinktieji išliktų. Ir visi bandymai atnaujinti apylinkių teismų teisėjų rinkimus sėkmingai užblokuoti.

Valdžia argumentuoja, kad taip padarius apylinkių teisėjai imtų taikytis prie rinkėjų, o ne prie įstatymo, kas irgi yra absurdas, nes jų darbą prižiūri aukštesnieji teismai ir sprendimai gali būti ginčijami. Pirmojoje instancijoje priimami pagrindiniai sprendimai visose bylose ir labiausiai užtikrinamas teisingumo vykdymas. Ar ne geriau, kad teisėjas paiso įstatymo ir savo apygardos rinkėjų, kurių bylas sprendžia, negu būna valdomas kompromatais, skambučiais ir elektroniniais laiškais?

Apie visuomenės dalyvavimą teismų procese net kalbėti nepatogu – apsigaubęs mantija teisėjas dabar išeina į pasitarimų kambarį vienas, tik neaišku, su kuo ir ką ten tariasi. Daugelyje šalių esančios visuomeninių tarėjų institucijos mūsų valdžia purtosi kaip velnias kryžiaus, visi dalies teisininkų bendruomenės pasiūlymai atsimuša kaip žirniai į sieną. Nors net baisiojoje V. Putino Rusijoje seniausiai egzistuoja prisiekusiųjų teismai.

Dabar numatomi skirti specialieji prokurorai turi tapti savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valdžių institucija. Jos vadovas ne skiriamas, o renkamas tiesiogiai ir skirtų lėšų limito ribose pats suformuoja savo komandą. Privalo turėti teisę išsireikalauti žvalgybinę ir slaptą informaciją iš visų specialiųjų tarnybų, pradėti tyrimus savo nuožiūra ar pagal piliečių pareiškimus.

Ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimas žiniasklaidoje – kriminalinis nusikaltimas. Turi būti ištirtas visuotinis piliečių sekimas ir pasiklausymas, jį inspiravę asmenys traukiami atsakomybėn, o duomenys sunaikinti. Vienos politinės jėgos ar nuomonės protegavimas, neužtikrinimas teisės lygiomis sąlygomis atsakyti į kritiką visuomeninio transliuotojo eteryje pripažįstamas politine korupcija ir prekyba poveikiu. Specialieji prokurorai turi turėti teisę į apsaugą ir specialias socialines garantijas.

Lietuvių tauta referendumu priėmė Konstituciją ir yra valstybės suverenas, bet jos pakeisti nebeturi teisės, nes piliečių nerinktas Konstitucinis Teismas pripažino, kad Seimas gali neskelbti piliečių inicijuoto referendumo, jei pasiūlymai keisti Konstituciją prieštarauja Konstitucijai, tarsi būtų įmanomas šiame pasaulyje bent koks esamos tvarkos pakeitimas, neprieštaraujantis tai tvarkai. Tačiau seimūnų, nors ne jie priėmė Konstituciją, pasiūlymai ją referendumu keisti Konstitucijai niekada neprieštarauja.

Konstitucinis teismas tapo patogiu politinių manipuliacijų įrankiu, Pagrindinio valstybės įstatymo „aiškintoju“, nors pagal teisės logiką aiškinti įstatymą gali tik tas, kas jį priėmė. Savo nutarimais kuria “konstitucinę doktriną“ ir pats ja, o nebe Konstitucija, vadovaujasi kituose aiškinimuose. Taip keli teisininkai uzurpavo tautos teisę, tapo dar viena, niekur neskelbiama ir piliečių nerinkta valdžios šaka, uoliai tarnaujančia valstybę žlugdančios politinės sistemos išlaikymui.

Konstitucinio Teismo įstatymas turi būti pataisytas taip, kad ši institucija veiktų pagal Konstituciją, t.y. spręstų klausimus, ar konkretūs įstatymai atitinka Konstituciją, ar ne – ir nieko daugiau. Nes jau prieitas teisinio absurdo taškas – Seimui nusprendus nustatyta tvarka paleisti Konstitucinį Teismą pastarasis pripažintų tą sprendimą negaliojančiu, panašiai veikia kompiuterinis virusas. Turi būti užtikrinta teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienam parlamentarui ir piliečiui – už šios galimybės panaikinimą Europos Sąjunga atakuoja V. Orbaną, tai gal kas gerai vengrams, gali būti gerai ir mums?

Prieita riba, už kurios tamsa. Pripažinti krizę, užbaigti tylos, susipriešinimo, baimės epochą ir imti kalbėtis. Nacionalinės santarvės komitetas iš iškiliausių žmonių, mokslinininkų, visuomenininkų, autoritetų. Kasdien diskusija per televiziją geriausiu laiku apie tai, ką ir kaip daryti, kiekvienam suteikiant vienodą laiką, galimybes, jokių jakilaičių ar miliūčių „moderavimų“ ir propagandos. Procesas nukrautų įtampas, atsirastų ir idėjų, ir naujų lyderių, visuomenė imtų sveikti, o politikai būtų priversti veikti.

Gydyti reikia ligą, o ne atskirus jos simptomus. Ne žmonės turi bijoti valdžios ir jos kontrolės, o valdžia turi paisyti visuomenės ir būti realiai jos kontroliuojama. Tik demokratizacija dabar gali padėti, kitų vaistų nebėra – prapjovus susitvenkusį pūlinį valstybė imtų palaipsniui sveikti. Bet šitokios pradžios nebus – akivaizdu, kad valdžia pasirinko savo ir valstybės tolesnį žlugdymą ir vandens patrankas. Gal ir gerai – šio kelio pabaigoje jų laukia pabaiga.

Susiję

Įžvalgos 2768715615461745311

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-05-31 09:30

    Ačiū ačiū ačiū. Ir už kitas mintis, kitur išsakytas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitytojas2018-05-31 10:58

    Per daug dramatizuoja tas plikis. Yra teisingų minčių, bet visi tie apokaliptiniai apibendrinimai atstumia.

    Paauglystėje dažnai būna taip, kad kiekvienas nesklandumas atrodo kaip fatališka drama. O paauglystė kai kada užsitęsia :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-31 11:08

      skaitytojas rašė: "Yra teisingų minčių, bet visi tie apokaliptiniai apibendrinimai atstumia."
      pone -skaitykite 15 min. Viską ką "plikis" dramatizuoja ten jums pateiks kaip Lietuvos laimėjimus ir jūsų diena nušvis visomis vaivorykštės spalvomis.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-31 13:20

      Skaitytojau,virš 800 000 emigravo iš Lietuvos,90% abiturientų planuoja išvykti,valdžios niekada nevykdo rinkiminių pažadų ir kitaip akivaizdžiai nesiskaitydamos žemina valstybės piliečius. Ar čia ne drama? Ar visi tie paviešinti procesai nesusiję su trumpai mano ypaminėtais skaičiais ir faktais. Ir čia jums ne drama? Ir dar reikalaujate džiaugsmingo šokio ant karsto dangčio? Kam tarnaujate?

      Panaikinti
    3. Skaitytojas2018-05-31 14:36

      Iš Lietuvos išvažiuojama dėl 2 pagrindinių priežasčių: 1) kai kuriose šalyse algos yra didesnės nei Lietuvoje už tokį pat darbą; 2) nuo sovietmečio buvo garbinamas Užsienis (iš didžiosios U) ir Užsieniečiai („ką Užsieniečiai pasakys?..“) ir „pasitraukimas į Vakarus“; taigi dirbti Užsienyje iš tradicijos vis dar laikoma garbingu dalyku ir tai vis dar nusveria gėdą, kad dirbami prasti darbai ir tame Užsienyje stovima ant žemiausio jų visuomenės laiptelio.

      Abi šios priežastys metams bėgant silpsta (algos ima skirtis nebe kartais ar dešimtimis kartų, kaip 1990-aisiais, o tik procentais; iš geležinės uždangos laikų paveldėtas Užsienio garbinimas irgi palaipsniui rimsta).

      Ar tikrai išvažiavo būtent toks skaičius, nežinau, nes neturiu kaip patikrinti. Beje, labai didelė dalis išvažiavusiųjų yra ne lietuviai, o Lietuvos pilietybę turintys nomadai, kurių tėvai čia atsikraustė sovietmečiu; taigi ši emigracija yra tarsi tam tikras priešnuodis nuo sovietmečio imigracijos (žinoma, ir su etninių lietuvių nuostoliais; bet stebėkit, kaip metams bėgant didėja etninių lietuvių procentas Lietuvoje; o juk jų gimstamumas nedidėja :)

      90% abiturientų tikrai niekur neišvažiuos, o tik taip sako, nes jų manymu taip sakyti yra žiauriai kieta. Jie taip daro dėl dviejų priežasčių: a) minėta 2-oji emigracijos priežastis, kuri galioja ir suaugusiems; b) sakyti, kad „emigruosiu“ paaugliui yra maždaug tas pat, kas sakyti „nusižudysiu“: taip jis „nubaudžia“ visus tuos tėvus, senelius ir t.t., su jų pasenusiom pažiūrom, lietuvybe, patriotizmu ir visais tais senų žmonių padavimais :)

      Galiausiai, neberasdamas, kaip čia mane įžeidus, Tamsta retoriškai klausiate, kam aš tarnauju :) Tarnauju sveikam protui, žmogeli :)

      Panaikinti
    4. "O paauglystė kai kada užsitęsia :)" - pastebėjau - tik ne paauglystė, o vaikystė. Šita infantili fauna vadinasi liberastais. Jie tiki purvasklaidos kabinamais makaronais apie "sėkmės istoriją", o jei kas pirštu parodo vykstančias nesąmones, arogantiškai ir chamiškai pareiškia, kad "piar dauk dramatizuoja tas plikis" (gi "pranašieji progresyvieji" ŽINO, kaip viskas yra, nes skaitė, ką delfiai, 15min ir (svarbiausia) Tapinas rašo). Na, o TIKROS "fatališkos dramos" tokiems - tarkim, per mažai pederastų "teisiū". Tupėjimą savo ideologiniame burbule jie išdidžiai vadina "tarnavimu sveikam protui". ;)
      P.S. "Anonimiškas 2018-05-31 11:08" - ne, šitai faunai NE VISOS vaivorykštės spalvos šviečia. ;)

      Panaikinti
    5. Beje, dėl tų "2 priežasčių":
      1) Jei važiuotų tik dėl algų, tai užsidirbtų ir grįžtų - bet taip nėra (o algų atotrūkio mažėjimas irgi jokio masinio emigrantų grįžimo nesukėlė).
      2) užsienį labiausiai idealizuoja ir garbina liberastiniai/konservatinkų "progresyvai", kurie save laiko niekaip su sovietmečiu nesusijusiais - ir dauguma jų tuo garbinimu užsiima sėdėdami čia, o ne emigruotdami. Jei žmonės emigruoja tik dėl užsienio garbinimo, susidūrimas su realybe turėtų suveikti kaip šaltas dušas ir parvyti juos namo - bet taip nėra. Taigi, šitie argumentai - "ne kažką". ;)

      Panaikinti
    6. Skaitytojas2018-06-07 19:53

      Tai kokios tada priežastys? 1) Landsbergis kolūkius sugriovė; 2) valdžiažmogiai vagiai viską išvogė?

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2018-05-31 13:23

    Daug teisingų minčių. Tačiau, kur pasaulyje ta valstybė, į kurią turėtume lygiuotis? Autoriaus paminėtos "demokratiškiausios pasaulio valstybės" rinkimų sistema trumpai apibūdinta Nobelio premijos laureatų knygos "Kvailių žvejonė" 79 puslapyje. 2 punkte iš trijų teigiama:"Kalbant apie kitus dalykus, apie kuriuos tipinis rinkėjas mažai žino, tačiau su jais yra gerai susipažinę kampanijų rėmėjai, reikia rinktis poziciją, kuri patiktų rėmėjams. Tokią poziciją, viešai jos neskelbiant visuomenei, reikia platinti tarp potencialių rėmėjų." Keista, jei straipsnio autorius mano, kad tokia sistema garantuoja sąžiningą pileečių atstovavimą.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-05-31 14:26

    O jūs, anonimiškas 13:23 ką siūlote?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-06-01 08:51

      Tik stebiuosi, kad šita pinigų demokratija autoriui atrodo demokratiškiausios valstybės pavyzdys:)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-05-31 14:29

    Straipsnyje išsakytos idėjos, tai - naujos Sąjūdžio bangos Programos gairės. O dar geriau, tai gairės - Partijos Programai. Turi kilti Partija,
    kuri (tiksliau žmonės joje) nebijotų garsiai ir visiems girdint pasakyti - Lietuvos Valstybės sistema turi būti perkeista! Partija valia - pasiryžti, naudojant visus demokratinius svertus, paimti valdžią ir įgyvendinti visą savo programą. Realios permainos turi atsirasti per vieną kadenciją, o ne kažkadą neapibrėžtoje ateityje. Programa turi būti be gilių filosofiškų ir ekonomistinių nuokrypų, bet suprantama normaliam žmogui, tačiau keičianti viską iš esmės.
    Gerb. Algimantai, imkitės parašyti tokią Programą ir pasėkite ją žmonių sąmonėje. Tegu kiekvienas, sąžinės nepraradęs, pasikabins ją ant sienos ir lygins, kaip esantys prie valdžios vairuoja Valstybę, kokia jam iš jų nauda ir ką jis pats asmeniškai turėtų daryti. Žmmonės laukia,jiems reikia idėjos kuri juos vėl suburtų į Tautą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-31 14:47

      Tai bus nacional- konservatoriai.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-31 16:18

      Pavadinimas - nesvarbu. Geriau tegu būna neutralus, be jokių plavinėjančių simbolikų, kad vampyrai negalėtų įsikibti nei nagais, nei dantimis.
      Svarbiausias techninis uždavinys - atkurti vienybės ideologiją, draugo peties jauseną bei kartų tęstinumo principą.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-31 16:54

      Mhm, sekmes to pasiekti, ypac vienybes, su ultra patriotinem katushkom fone

      Panaikinti
    4. "Anonimiškas 2018-05-31 14:29" - Suprantu Tamstos požiūrį - bet V. Radžvilas labai aiškiai išdėstė, kodėl Forumas nebus dar viena "gelbėtojų" politinė partija. Ir, reikia psakyti, aš linkęs jam pritarti. Beje, ir Sąjūdis nebuvo partija - o kai prasidėjo "partėjimas" ir "ėjimas valdžion", tai Sąjūdis kaipo toks ir baigėsi.

      P.S. Žiūriu aš į čia atropojusius liberastikus - ir stebiuosi: lįsti į diskusijas temomis, nuo kurių prasideda nervinis tikas, isterijos priepuliai, traukuliai ir putų bei srutų sunkimasis iš nasrų... Kiekvieną kartą išsižiojus apsijuokti - ir vis tiek atkakliai atropoti vėl ir vėl... Ne, čia rimtai mazochizmas. :)

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-31 21:48

      "Straipsnyje išsakytos idėjos, tai - naujos Sąjūdžio bangos Programos gairės."

      Čia Jūs teigiate žinodami, spėjate ar tiesiog norėtumėte? Tikrai bus siūloma mažoritarinė sistema? Nusivyliau Rusteika, Gal čia tik jo asmeninė nuomonė? Labai tikiuosi...

      Panaikinti
    6. Nes tai neatitinka tamstos asmeninės nuomonės? ;)

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2018-05-31 14:53

    Aš tai siūlyčiau pradėti nuo išeitinių kompensacijų nukarpymo neišrinktiems seimūnams ir nepasiteisinusių deputatų atšaukimo tvarkos numatymo. Jei blogai dirbo (neišrinkimas prilygtų atleidimui iš pareigų dėl jų neįvykdymo), tai ar reikia jiems tęsti šiltnamio sąlygas dar kelis mėnesius?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2018-06-01 02:15

    Straipsnis vadinasi "Ką daryti?". Ne apie "gelbėtojų partiją" reikia galvoti, bet apie VEIKSMO instrumentą. Gelbėti nėra ko - reikia pradėti viską iš naujo (nesupraskite lėkštai). V.Radžvilas sako - Sąjūdžio iškelta programa tinka ir dabar, tačiau tos idėjos buvo sąmoningai užblokuotos ir pakeistomis kitomis. Atskleisti kas tai padarė -būtina, nes priešingu atveju vėl užlipsime ant to paties grėblio. Tai atsitiko todėl, nes jų kūrėjai nesugebėjo susivienyti ir jų apginti. Tada jie nusišalino.
    Šiandien nusišalinti negalima. Žvelgimas nuo Olimpo ir meditacijos jau nebetinka. Pati situacija suėmė mus už gerklės ir reikalauja VEIKSMO. V.Radžvilas taip pat sako, jog reikia, kad į gatves išeitų bent 10 tūkstančių. O tai juk turi būti su vieningais reikalavimais ir vieningu ritmu pulsuojanti žmonių valia. Ar manote, kad tie 10 tūkstančių susirinks panaršę po internetą? O gal padiskutavę kokiame nors klube?
    Iš pradžių reikia suburti bent vieną šimtą, o dar geriau du, tris ar keturis šimtus bendraminčių, kurie tiems 10 tūkstančių įkvėptų pasitikėjimo, drąsos ir noro prisijungti prie tų reikalavimų. Žmonės turi patikėti, jog tai ne dar viena propaganda ir ne eilinis smegenų knisimas, bet rimto darbo pradžia. Štai tokį VEIKLOS INSTRUMENTĄ reikia reikia sukurti. Tai ne vieno mėnesio, o gal ir ne metų darbas. Istorija mus moko, jog visus darbus turime nudirbti patys, o ne prašyti ar reikalauti iš tų, kurie apie mus galvoja, tik kaip apie kerpamas avis. Savo Valstybę taip pat turime valdyti patys, o ne prašyti "kitų dėdžių ir tetų". Negi dar kam nors neaišku, kad šitie "dėdės ir tetos", darys viską, kad tik galėtų mus apjuodinti, sukiršinti ir neutralizuoti.
    Išvada - turi būti sukurta veisminga, su vidine drausme, subordinuota STRUKTŪRA. Kuo anksčiau tai suprasime, tuo lengviau bus viską įgyvendinti. Svarbu tai atlikti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Šiandien laikas ir vieta Lietuvoje tam tinka.
    Nepražiopsokime, kaip varna sūrį - aplink šmirinėja daug alkanų lapių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-06-01 08:11

      Komentaras apie VEIKSMĄ, STRUKTŪRĄ, VEIKLOS INSTRUMENTĄ. Kokios veiklos instrumentą, kokių "vieningų reikalavimų" instrumentą?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-06-01 14:40

      Kokios veiklos? Tokios, kokia bus programa.
      Gairės yra aukščiau - žiur.A.Rusteikos straipsnį. Yra tokks posakis:"Arkliui (zirga galvai) aišku, ką reika daryti". Apie tai jau kalba visi pašaliai.
      Jei kas nors iškkrito iš medžio, tai čia jo problema.
      Nenukiškite per greitai į archvus A.Rusteikos straipsnio. Daug besidominčių yra.

      Panaikinti
  8. Ačiū autoriui už gaires, ką reikia daryti. Sekantis klausimas būtų, kaip įmanoma tai padaryti, į kurį negali būti vienareikšmiško atsakymo iki ateina tas momentas, kada reikalingas sprendimas. Juk mes negalime tiksliai numatyti, kaip kiekvienu momentu elgsis išorės jėgos. Jei ir toliau manysime, kad būtina gintis tik nuo Rusijos, o reikiamu momentu mums pagelbės Amerika, tai galime net nepradėti, nes tas reikštų tik pono, kam vergausime, pakeitimą. Jei bijosime likti be gynėjų, reiškia, dar nepribrendome laisvei. Ir tik kai suprasime, kad visi svetimi "gynėjai"tik ir laukia, kad pasiprašytume jiems į vergus, gali pradėti. Todėl turėtume suprasti ir tai, kad tautinės valstybės valdžia patarimų iš šalies neturėtų dairytis, o nuolatos tartųsi su tauta. Tik niekada nenutrukstanciame kontakte su tauta išliekanti valdžia netarnaus svetimiems.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taigi jau žinom, žinom, kad koloradiniams "patrijotams" Lietuvos narystė NATO reiškia "viargavima amerikosū imperelistams". ;)

      Panaikinti
    2. Sėsk, du! Tamstos žinios beviltiškai pasenusios. Nebe imperijos šiais laikais pirmu smuiku groja. Šiais laikais nebebūtina kitų kraštų užkariauti ir oficialiai įvedinėti savo valdžią okupuotuose krastuose. Dabar veikia transnacionalai, kurie uzurpavę visus pasaulinius pinigus (emisijos kontrolę), "demokratiškai" įgavo ir galimybę įtakoti bet kurioje šalyje bet kurių valdžių formavimą. Taip kad, ir Amerikos prezidentas nebe savarankiškas subjektas, o nuolankus bankinės transnacionalinės sistemos įrankis. Ir ką jau bekalbėti apie smulkesnes žuveles...

      Panaikinti
    3. Oi, ir kaipgi galėjau pamiršti apie pasaulinį sąmokslą! Skubu taisytis: reike ko greičeu ižstot iš NATO, kat per amerikosus neviargautume iliuminačems (nu, ir kat nieks netrugdytū rasiejai mūsū išvadot)! Taip geriau? ;)

      Panaikinti
    4. Teip dauk gereu... Tik tas "geriau" yra pinigų šeimininkams, o ne tamstai. Juk tamsta pats idealiausias jiems vergas, net mintį veji šalin, kokioj beviltiškoj padėty esi. Priešingai, visomis išgalėmis gini sau teisę likti vergu.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item