Algimantas Rusteika. Abejingumas ir baimė – didžiausia jų viltis

propatria.lt nuotr. O kaip jie pašėlusiai sukasi, tarytum išvesti pasilakstyti šuniukai, ieškodami vietos teritorijai pasižymėti, kiek ...

propatria.lt nuotr.
O kaip jie pašėlusiai sukasi, tarytum išvesti pasilakstyti šuniukai, ieškodami vietos teritorijai pasižymėti, kiek dar bus prikalbėta nesąmonių, kad tik nepasakyti svarbiausio, ką žmonės net kaimo alubariuose seniai žino ir jaučia.

Šalyje politinė krizė. Viskas, ką jie mums sako, yra tik oro virpinimas, niekas jais nei vienu ir nei vienu jų žodžiu nebetiki. Jokios klizmos numirėlio nebeprikels, jokios arbatytės nesunaikins ligos sukėlėjų, kurie patys sau gydymo nepaskirs. Viskas, ką pliurpia ir siūlo, yra eilinė apgavystė ir durnių ieškojimas pagal klasikinį idioto apibrėžimą – darykit dar kartą tą patį, kas šimtą kartų nepadėjo ir tikėkitės, kad šį kartą atsitiks kitaip.

Politinė, sisteminė krizė yra tada, kai sistemoje nėra realių jėgų, galinčių ir norinčių priimti reikalingus sprendimus, nes tie sprendimai sunaikintų sistemą ir sprendimų priėmėjus. Ne medelių gynyba, atlyginimų padidinimas šimtu eurų, kuriuos per pusmetį prarys infiliacija, yra valstybės išgelbėjimas, nors tai ir svarbu žmonėms asmeniškai ir bendruomenėms. Tokių protestų jie nebijo, juos kaip nors užgesins ir toliau vaidins šventuosius.

Tik esminė politinė reforma, pašalinanti gilumines tokios situacijos susidarymo priežastis ir eliminuojanti galimybes jai pasikartoti. Kitaip arba sistema persikraus ir vėl teks laukti šanso dešimtis metų, arba neatlaikiusi savo svorio sugrius iš vidaus ir visus prispaus, arba bus nušluota išorinių įvykių, kuriems nesugebės pasipriešinti, arba palaimingai ištirps didžiojo brolio federaciniame skrandyje.

Baisiausia ne tai, kad diskusija apie esmę ir valstybės ateitį visuomenėje nevyksta. Baisu tai, kad numačius net pačius realiausius ir reikalingiausius veiksmus neatsiras jėgų jiems atlikti, o pavienių entuziastų grupių niekas neparems, o tik kritikuos. Abejingumas ir baimė dabar yra priešas ir didžiausia jų viltis.

Susiję

Įžvalgos 858045606124403222

Rašyti komentarą

  1. Pagarba Algimantui už drąsiai išreikštą poziciją. Deja, turėčiau tokią pastabą, kad ne abejingume problema. Grynas akių dūmimas su tuo abejingumu. Nėra tokio! Kokią gi tada prasmę turėtų dabar taip skambiai deklaruojama "Žodžio laisvė"? Bėda tikrai čia pat - tik jau šiek tiek šalimais. O gi, tokiomis "laisvėmis" besišvaistantys transnacionaliniai globalistai gudriai išvengiantys pareigos įsiklausyti į tuos laisvus žodžius tam, kad galėtų visus (jau ir pasauliniu mastu) dulkinti/išnaudoti net nesuvokiant aukoms, kas ir ką čia išdarinėja. - Jūs rėkite, kalbėkite.., o mes nekreipsime į tai jokio dėmesio, kurstysime antro galo aistras bei priešpriešą tarp jūsų, kad vien tik tuo užsiimdami nebeturėtumėte kada pagalvoti, kas gi su jumis tokius šposus krečia.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-05-24 08:53

    Straipsnis iš esmės. Didžiausias mūsų priešas vidinės problemos. Nėra jėgos, kuri galėtų konsoliduoti tautą.Ir tai yra todėl, kad vieni abejingi tikisi savo "sodyboje" nugyventi likusią dalį, o kiti bijo - pakalbėsi, prišildytos vietelės neteksi. Bet asmenybių traiškymas vyksta po vieną. Būtina, paminus menkavertes ambicijas, Lietuvos inteligentijai susivienyti. O deklaravimas, kad visada, kažkaip išsigelbėdavom ir dabar išsigelbėsim yra nusikalstamas. Be veiksmo dar nieks neišigelbėjo...

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item