Albert Komar. Ką Lietuvai žada naujasis ES biudžetas?

Europos Sąjungoje (ES) prasideda derybos dėl naujo biudžeto 2021-2027 metams. Eurokomisaro Güntherio Oettingerio ir Europos Komisijos (...

Europos Sąjungoje (ES) prasideda derybos dėl naujo biudžeto 2021-2027 metams. Eurokomisaro Güntherio Oettingerio ir Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano Claude-Junckerio gegužės pradžioje pristatytas biudžeto planas nėra galutinis ir suteikia tik pagrindą tolesnėms deryboms – ES valstybės narės bei Europos Parlamentas galutinai nuspręs, kaip atrodys būsimasis 7-erių metų ES biudžetas. Tačiau minėti Europos Komisijos pasiūlymai yra reikšmingi, nes būtent jie nurodo svarbių ateities pokyčių gaires ir nustato diskusijos rėmus.

Bene pagrindine dilema formuojant naująjį biudžetą įvardijama dėl britų išstojimo iš ES susidariusi „skylė” – Jungtinė Karalystė buvo trečia po Vokietijos ir Prancūzijos pagal įmokų į ES biudžetą dydį. Kelis mėnesius prieš biudžeto projekto pristatymą, ES senbuvėse užvirė aktyvi diskusija dėl to, kaip rasti išeitį iš susidariusios padėties. Ne kartą buvo nuskambėję siūlymai didinti ES biudžetą didinant valstybių įmokas ir mokesčius, arba mažinti kai kurių programų finansavimą. Valstybės narės iš karto pasidalino į du blokus: Vokietija ir Prancūzija pasisakė už biudžeto ir įmokų didinimą, siekiant išplėsti ES kompetencijas į naujas sritis, tuo tarpu Olandija, Švedija, Danija ir Austrija pabrėžė, kad sieks mokėti kuo mažesnes įmokas, tačiau efektyviau panaudoti esamus biudžeto įrankius ir siekti geresnių rezultatų. Pristatydami būsimą 1,279 trln. EUR biudžetą, EK atstovai pasiūlė ieškoti vidurio kelio – padidinti valstybių narių įnašus į ES biudžetą nuo 1 proc. jų metinio BVP iki 1,114 proc., o likusią po „Brexit” atsiradusią biudžeto „skylę“ padengti mažinant išlaidas kai kurioms ES programoms.

Anot J. C. Junckerio, planuojama 5 % sumažinti finansavimą žemės ūkiui ir 7 % sanglaudos politikai, tačiau daugiau lėšų skirti tyrimams, dvigubai daugiau „Erasmus“ programai, gynybai bei išorinių sienų apsaugai. ES tyrimų programa „Horizon Europe“ iki 2027-ųjų sulauks 100 mlrd. EUR arba maždaug 30% didesnio finansavimo. Planuojama dabartinę išorinių ES sienų apsaugos tarnybą didinti beveik dešimt kartų: iki 10.000 pareigūnų (šiuo metu šioje srityje dirba 1.500 žmonių). Iš viso biudžete sienos apsaugai, migracijai ir prieglobsčio politikai yra numatyta 34,9 mlrd. EUR per metus. Paskutiniame ES biudžete suma šioms sritims sudarė 13 mlrd. EUR per metus.
            
Lietuvai, kuri gauna daugiau, nei moka, ir kurios trečdalį biudžeto sudaro ES parama, šios derybos yra itin svarbios, todėl savo poziciją įvairiais biudžeto klausimais būtina formuoti jau dabar. Prezidentė Dalia Grybauskaitė su kitais Baltijos šalių lyderiais bendrame laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui yra išsakiusi bendras Lietuvos ir regiono pozicijas dėl būsimo ES biudžeto. Pasak Baltijos šalių prezidentų, naujasis daugiametis ES biudžetas turi padėti sujungti Europą moderniomis energetinėmis ir transporto jungtimis bei užtikrinti finansavimą strateginiams elektros tinklų sinchronizacijos, „Rail Baltica“ projektams. Laiške taip pat pabrėžiama, kad ES turi laikytis sutartyse prisiimtų įsipareigojimų, o tai reiškia – užtikrinti būtiną finansavimą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui (naujajame biudžete per septynerius metus numatyta 552 mln. EUR, tuo tarpu Vyriausybės atstovų teigimu reikia bent 770 mln. EUR). Naujasis ES biudžetas taip pat turi padėti pasiekti vienodą visos Europos šalių išsivystymą, todėl Lietuva, Latvija ir Estija pabrėžia, jog ES sanglaudos politikai turi būti skiriama pakankamai lėšų. Baltijos valstybės taip pat sieks didesnių išmokų savo šalių žemdirbiams, kad visos Europos ūkininkams būtų sudarytos vienodos sąlygos. Be to, naujasis ES biudžetas turėtų padėti Baltijos valstybėms atremti ir saugumo iššūkius. Tam, pasak Baltijos valstybių vadovų, būtina deramai finansuoti ES išorės sienų apsaugą, kibernetinio ir informacinio saugumo priemones, toliau remti Rytų kaimynystės šalis.

Kaip gyvensime po 2020?

Naujasis biudžetas atliepia Lietuvos poreikius daugelyje sričių tokių kaip gynyba, sienų apsauga, moksliniai tyrimai, jaunimo programos ir t.t. Nors Ignalinos AE uždarymui šiuo metu yra numatyta mažiau lėšų nei tikėtasi, tačiau tai yra tik pirma derybų dėl biudžeto stadija ir ateityje gali būti išsiderėta didesnė pinigų suma. Tikėtina, kad sumažėsiančios išlaidos žemės ūkio politikai nepalies vidutinių ir smulkių Lietuvos ūkininkų, nes sumažinimas įvyks tiesioginių išmokų stambiesiems žemdirbiams proporcingo sumažinimo sąskaita. Anot ekspertų, tai gali lemti, kad jau 2021 m. Lietuvos bei kitų regiono valstybių ūkininkai priartės prie Vakarų pagal tiesioginių išmokų didį, nes dabar įmokų didis tesiekia 75% Vakarų ūkininkams skiriamų išmokų lygio.

Biudžete numatyta sanglaudos politikos fondų išmokų, kurios sudaro maždaug trečdalį ES biudžeto ir yra skiriamos nuo ES BVP vienam žmogui vidurkio atsiliekančioms ES šalims, mažinimas. Šis pokytis Lietuvą gali paveikti ypač neigiamai. Atskiri Lietuvos regionai ekonomiškai tampa vis artimesni europietiškajam vidurkiui ir neproporcingai kelia bendrą valstybės išsivystymo lygį. ES BVP vidurkio 75–90 proc. vidurkį pasiekę regionai gauna ženkliai mažesnę, o daugiau nei 90 proc. nežymią ES paramą. Lietuva sanglaudos politikos kontekste buvo traktuojama kaip mažiau išsivystęs regionas, tačiau ypač dėl Vilniaus augimo, pastaruosius kelis metus skaičiai pakito iš esmės (Vilniaus apskrities išsivystymas siekia 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos 62 proc.). Spręsdama susidariusią disproporciją Vyriausybė 2017 m. pradžioje nusprendė Lietuvą padalinti į du statistinius regionus – Vilniaus apskrities ir likusių regionų. Taip bus siekiama išsaugoti didesnį finansavimą regionams, tačiau tokį padalinimą dar turės patvirtinti EK.

Nors biudžete numatyti žemės ūkio ir sanglaudos politikos finansavimo mažinimai yra vertinami kaip „netradiciniai“, tačiau tikėtina, kad šie apkirpimai išliks. Didžiosios valstybės ir ES senbuvės reikalauja pokyčių, o išmokos žemdirbiams būdavo dažnas kritikos taikinys. Net Prancūzijos, valstybės, kuri XX a. inicijavo bendros žemės ūkio politikos sukūrimą, atstovai teigia, kad ši politika ir lėšų paskirstymas reikalauja rimtos peržiūros.

Artėjantys svarstymai dėl ES biudžeto gali būti labiausiai nenuspėjami nuo pat Lietuvos įstojimo ir iškelti daug klausimų Lietuvos užsienio politikos formuotojams. ES biudžeto projekte taip pat numatyta, kad išmokos galės būti nutrauktos, jei valstybėje narėje bus nustatyti teisės viršenybės principo laikymosi pažeidimai. Šiuo metu minėti pakeitimai nutaikyti prieš Lenkiją ir Vengriją, tačiau toks finansinių įrankių politizavimas ateityje gali tapti spaudimo priemone ir kitoms šalims. Tokių  mechanizmų taikymas taip pat iškelia rimtą klausimą dėl Europos Komisijos intervencijos į vidaus politikos procesus galimybių išsiplėtimo. Be to, privalėsime apsispręsti dėl to, ar palaikysime savo strateginę partnerę Lenkiją kovoje prieš minėtų „inovacijų“ įvedimą, ar pritarsime EK ir didžiųjų valstybių pozicijai.

Galiausiai privalome suprasti, kad nors vis dar esame priskiriami prie ES biudžeto naudos gavėjų, gaunama nauda yra abipusė. Mūsų rinka yra atvira Vakarų Europos gamintojams, iš kurių produkcijos pardavimų valstybės narės susigrąžina pinigus per mokesčius. Taip pat esame „valstybė donorė“, kurios žmonės emigruoja ir dirba Vakarų valstybėse, taip stiprindami jų ekonomikas ir spręsdami demografines problemas. Todėl  niekam nesame skolingi ir privalome derėtis bei ginti savo valstybės interesus drąsiai ir nuosekliai.



Susiję

Įžvalgos 4915178336462390803

Rašyti komentarą

  1. Reikia tikėtis kad kaip ir buvo kalbėta korumpuoti autoritariniai Vengrijos ir Lenkijos režimai gaus ženkliai mažiau, o tie pinigai bus padalinti toms šalims kurios laikos fundamentalių Bendrijos susitarimų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ką IŠ TIKRŲJŲ homunistinis mankurtas loja: "Teip, tegu sajūzas nubaudže vienintelei teisingaj homunizmo ideologijai išdrysusias pasispriešint sajūzines respublikas - kat kitos žinotū ir bijotū. Vat nereike prieš Centra šeuštis! Na, o likusios turetū pradeti politbiuro užpakalio laižy... oi, t.y. fundamentaliū susitarimū laikymosi demonstravimo varžibas, tai gal koky riebesny kaula Centro valdže numes. Če svarbu uolesneis uš kitus pasirodyt, kat pastebetū ir pagirtū."
      Kažkur girdėta dainelė, ne? ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-23 01:03

      gal asmenybės susidvejinimas tarp Briuselio ir Maskvos: ,,Nu jau man - tai nors tu persiplėšk!..''

      Panaikinti
    3. Kremline utele, išmok rašyti, gal gausi kelias rubliais daugiau.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-23 10:25

      Nors Unknown akivaizdžiai yra žmogus-šūdas, jo pastabai turiu pritarti. Pikc, tavo komentarai visada taiklūs ir teisingi, bet ta tyčia išdarkyta kalba nesižiūri maloniai, net jei iškraipyta sarkastiškai. Man rodos šaipymasis iš komjaunuolių būtų ne mažiau efektyvus, jei dėstytum jį taisyklinga lietuvių kalba.

      Panaikinti
    5. Jis paprasčiausiai yra debilas. Kaip ir tu, tiesą pasakius.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2018-05-23 11:42

      Ko nervuojiesi? :))) ima pasiutimas, kad tapr protingų žmonių nėra kas veikti ir nėra ką jiems atsakyti? :)))) iš kitos pusės - vis įdomiau, yra iš ko pasijuokti. Anot vieno rašytojo - ,,Tokį ...... įdomu ir patiems pamatyti, ir kitiems parodyti.''

      Panaikinti
    7. Tarp protingų žmonių? :) Ironiją užskaitau.

      Aš tai čia ateinu kaip į zoologijos sodą, pasižvalgyti ir pasityčioti iš atsilupėlių.

      Panaikinti
    8. "Anonimiškas 2018-05-23 10:25" - nesu tikras dėl žmogaus-šūdo palyginimo tinkamumo: pastarasis bent jau kaip trąša naudingas, tad tokiu gretinimu nepelnytai nuvertinamas. :)
      Na, o dėl rašybos - taip, čia sarkazmas - ir kartu priemonė vaizdžiai parodyti šitos faunos degradavimą. Mano akimis žiūrint, išdarkytoms mintims (jei tai apskritai mintimis galima pavadinti) išdarkyta kalba - pats tas. Jau nekalbu apie tai, kad tiems degeneratams kalbos darkymas YRA būdingas (žr. pvz. kad ir "keulė rūke") - jie gi mano, kad tai "labai progresyvu". Apskritai, literatūroje kalbos iškraipymas "veikėjo paveikslo atskleidimui" nėra retas dalykas.

      Panaikinti
    9. Bet geriausiai tai atsiskleidžia tavo - utelėto Kremliaus trolio paveikslas.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-05-22 14:30

    Kaip matai, Unknown, Vengrija ir Lenkija - tiesa, pamirštai dar keletą šalių, kurios .... ant euro - nežada lankstytis Gazpromo pinčiukams ES; o išmokų mažinimas bus geras pretekstas ne tik kad atsisakyti vykdyti ir apskritai atmesti Europarlamento dirketyvas, bet ir plėsti savajį fiskalinį sektorių. UK buvo ne trečia įmokų mokėtoja, o antra - po Vokietijos. Ar žinia, kokią sumą į ES biudžetą kasdien įnešdavo UK? - visiškai suprantama, kad anglai nusprendė nesileisti šitaip neįtikėtinai plėšiami. Labai laiku į tiesos kelią grįžo Ausrtija, be to, daug neabejotinai puikių naujienų Briuselis sulaukia i Italijos. Šių valstybių pastangų pilnai pakaks, kad ES pasikeistų neatpažįstamai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Fiskalinį sektorių"??
      Juokiuosi balsu :D

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-22 23:59

      taip ir maniau, šituo nesistebiu.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2018-05-23 09:58

    1. Jei kažkam už pragaištingų direktyvų nesilaikymą mažins išmokas, tai juk ir įmokų tada bus galima mokėti mažiau atitinkama suma.
    2. Ką apie tokią situaciją galvos valstybės-kandidatės? Jos bus priimtos visai kitomis aplinkybėmis nei Lietuva - jos jau žinos visą tiesą apie naująją ES. Ar jos benorės atsisakyti valstybingumo?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. 1. Ne, įmokos nemažės, jos yra skaičiuojamos nuo GNI, su šiokiomis tokiomis variacijoms, PVZ Lietuva moka didesnį procentą į ES biudžetą nei Švedija ar JK. Graikai apskritai moka didžiausią procentą.
      2. Yra visa eilė šalių, kurių didžiausia svajonė prisijungti prie ES.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-23 10:47

      Įmokos mažės, jei jos nebus sumokamos - nubraukta suma arba proporcingai. Už kažkuriuos metus negavus "pilnų išmokų", tik beprotis kitais metais sumokės pilną įmoką. Jei man darbovietėje sumokėjus rinkliavą į bendrą "laidotuvių/jubiliejų fondą", bet kažkodėl negavus pinigėlių tėvo laidotuvėms, aš ir toliau mokėsiu įmokas, aš būsiu elementarus kvailys.

      Panaikinti
    3. Bet jei pameluosi kad tėvas mirė, o pinigus pragersi, vargu ar galėsi antrą kartą prašyti pinigų tėvo laidotuvėms.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-23 11:34

      Bet kuriuo atveju niekas, kartą negavęs išmokos ir toliau jos negausiąs, nebemokės į bendrą fondą. Mokėjimą galima iškart atnaujinti, kai tik išmokų dalintojas kompensuos ankstesnį neišmokėjimą.

      Panaikinti
    5. Mano akimis žiūrint, situacija paprasta: sajūzo politbiuras nori įvesti prievartinę taisyklę "sajūzinės respublikos privalo vykdyti visus ir bet kokius Centro nurodymus, kokius tik anas kada nors sugalvos (pvz. masinis nelegalų "importas", visokių homo/pedo/zoo/trans/incesto etc. "teisės") arba kaip užsimanys kokį nors sutarties punktą traktuoti (pvz. šalies teritorijai taikyti punktą apie "laisvą prekių ir paslaugų judėjimą") - arba bausim nepaklusniąsias! Kad kitos žinotų ir bijotų!" Tiesiog septynmyliais žingsniais "back to the USSR". Na, o komunistinės lervos, pajutusios pokyčius, jau muistosi savo kloakose ir reiškia džiaugsmingą pritarimą. ;)

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item