Kun. Robertas Urbonavičius. Pasilikti Jame

Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių. (Evangelijos antifona) Tebesitęsia Ve...

Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu
kas pasilieka manyje, tas duoda daug vaisių.
(Evangelijos antifona)

Tebesitęsia Velykinis liturginis laikotarpis, kuomet Bažnyčia kviečia džiaugsmingai išgyventi Kristaus Prisikėlimo Slėpinį ir vis labiau vienytis su Viešpačiu. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie vynmedį ir jo šakeles. Tiesa sakant, apie Jį ir apie mus, o vynmedis naudojamas kaip žmogiškosios tikrovės ženklas atskleisti dieviškajai. Atrodytų Jėzaus kalba labai paprasta ir aiški, - kaip šakelė negali pati gyventi iš savęs (atskirta nuo medžio ji žūsta), taip ir mes negalime gyventi be Jėzaus, atsiskyrimas nuo Jo yra dvasinė mirtis.

Visa tai suprantama, - pasakysite – bet kaip šitai įgyvendinama? Ką reiškia pasilikti Jėzuje? Kas mus nuo Jo atskiria? Gal reikia visą dieną sėdėti bažnyčioje, melstis, adoruoti, galvoti ir kalbėti tik apie Dievą? Būtų nuostabu, bet kol esame žemėje, - neįmanoma, nebent esame kontempliatyvūs vienuoliai, tačiau ir jie dirba bei miega. Kol gyvename žemėje, mūsų laukia daugybė žemiškų pareigų, rūpesčių, naštų ir džiaugsmų: darbas, mokesčiai, šeimos reikalai ir buitis, ligos ir kiti džiaugsmai... Nuo jų nepabėgsime ir nepasislėpsime. Tad kaip išlaikyti tą vienybę su Jėzumi? Pirmiausia, - tai neužrakinti Jėzaus tabernakulyje ir nepalikti Jo bažnyčioje. 

Jei manome, kad savo vienybę su Viešpačiu palaikome ateidami sekmadieniais į Mišias ir sukalbėdami poterius ryte vakare, mes klystame. To neužtenka. Neužtenka Dievui atiduoti vienos valandos savaitėje, o visą kitą laiką gyventi taip kaip daugumas gerų padorių piliečių. Kas serga rimtomis ligomis ir tenka nuolat vartoti vaistus, tie žino, kad neišgėrus tos dienos normos, sveikata smarkiai pablogėja. Panašiai yra, kuomet kažkurios savo gyvenimo srities neatiduodame Kristui. Viešpats nori gyventi mūsų gyvenimus ir mūsų gyvenimuose: Jam įdomus mūsų darbas, šeimos reikalai. Jis nesibaido mūsų virtuvės ar daržo. „Dievas randamas ir tarp puodų“, mėgdavo kartoti didžioji ispanų mistikė ir Bažnyčios Mokytoja šv. Jėzaus Teresė. Jeigu Jėzus būtų įsileidžiamas į mūsų seimą, jeigu Jėzų atrastume universitetų auditorijose, poliklinikose, prekybos centruose, kavinėse, - koks būtų mūsų pasaulis? Nepalikime šį sekmadienį Viešpaties bažnyčioje, parsiveskime Jį į savo namus, į savo gyvenimus. Pasilikime Jame.

Aš esu tikrasis vynmedis, 
o jūs – šakelės. 
Kas pasilieka manyje ir aš jame, 
tas duoda daug vaisių
(Komunijos antifona)

Susiję

Robertas Urbonavičius 5680109245787178717

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item