Lietuvos Vyriausybė pritarė prieštaringai vertinamam Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimų projektui

2018 m. balandžio 18 d. popietiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama akivaizdžius siūlomo priimti teisės akto trūk...

2018 m. balandžio 18 d. popietiniame posėdyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pripažindama akivaizdžius siūlomo priimti teisės akto trūkumus ir prieštaravimus tarptautiniams ir nacionaliniams teisės aktams, bei pačios Vyriausybės sprendimams, pritarė Vidaus reikalų ministro pateiktam 2018 m. kovo 20 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 3-osios redakcijos variantui.

2017 m. gegužės 17 dieną Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, priėmė direktyvą (ES) 2017/853 dėl ginklų įsigijimo ribojimo, jų nešiojimo ir laikymo sąlygų, tvarkos bei jų kontrolės sugriežtinimo.

2017 m. birželio 29 d. Čekijos parlamentas pakeitė Šalies Konstituciją ir suteikė civiliams asmenims teisę turėti šaunamuosius ginklus ir juos panaudoti grėsmės nacionaliniam saugumui atveju.

2017 m. rugpjūčio 18 d. Čekijos Respublika kreipėsi su skundu dėl šios Direktyvos į Europos teisingumo teismą, bei sulaukė kitų ES narių-valstybių aktyvios paramos.

Ši, kritiškai vertinama, Europos Sąjungos Direktyva galėtų įsigalioti tik šių, t.y. 2018 m. rugsėjo 14 d., tuo atveju, jei Europos Teisingumo teismas atsisakytų patenkinti Čekijos ir jos poziciją remiančių, kitų Europos Sąjungos valstybių reikalavimus.

Lietuvos Respublika, nepaisydama 1939 - 1941 metais ir aktyviosios ginkluotosios rezistencijos bei pilietinio pasipriešinimo laikotarpyje įgytos istorinės patirties ir itin skausmingų netekčių, deja, nerado reikalo paremti Čekijos, Lenkijos, Liuksemburgo ir kitų valstybių pozicijų šiame Europos Teisingumo teismo procese.

Maža to, 2017 m. rugpjūčio 30 d., dar neįsigaliojus minimai Direktyvai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui dar net nenusprendus dėl šio ES teisės akto reikalavimų įgyvendinimo nacionaliniuose teisės aktuose, Lietuvos Policijos departamentas, iš esmės perimdamas Įstatymo leidėjo funkcijas, paskelbė įsakymą Nr. 5-V-734, kuriuo suskubo įgyvendinti Europos Teisingumo teisme ginčijamos Direktyvos priedo nuostatas.

Tik 2017 m. spalio 26 d. buvo parengtas ir paskelbtas visuomenei pirmasis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, sukėlęs neigiamą visuomenės bei nevyriausybinių organizacijų reakciją.

2018 m. vasario 19 d. paskelbtas „patobulintas“ Lietuvos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto variantas taip pat sulaukė užtektinai daug kritinių pastabų bei esminių pasiūlymų, į kuriuos projekto rengėjai nesiteikė atsižvelgti ir net nerado reikalo jų aptarti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei visuomenės atstovais.

2018 m. kovo 20 d. įstatymo projekto rengėjai, taip ir neištaisę esminių trūkumų, bei nepašalinę akivaizdžių prieštaravimų, bei ignoruodami visuomeninių organizacijų poziciją, pateikė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrui 3-ąjį projekto variantą, kuriuo „stiprinant kovą su terorizmu ir ginkluotu nusikalstamumu“, ketinama esmingai apriboti Lietuvos Respublikos piliečių ir šiuo metu teisėtų ginklų savininkų teises, tuo pat metu suteikiant gi teisę 16-kos metų amžiaus sulaukusiems paaugliams (!) įsigyti, turėti ir nešioti A kategorijos, t.y. kovinius, trumpuosius ir ilgavamzdžius šaunamuosius ginklus su padidintos talpos dėtuvėmis „sporto tikslams“.

Vargiai šitokie pakeitimai tikrai galėtų atitikti 2017 m. gegužės 17 d. Direktyvos (ES) 2017/853 tikslus bei kitų tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų nuostatų reikalavimus, o juolab tarnautų viešojo ir nacionalinio saugumo užtikrinimui. 

Susiję

Demokratija ir valdymas 1305734639500603797
item