D. Trumpas Baltijos šalims: jūs esate pavyzdys pasauliui

www.lrt.lt Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu pasirašė bendrą politinę deklaraciją, kur...


Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu pasirašė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtina visų keturių valstybių įsipareigojimą pagal Vašingtono sutarties 5-ąjį straipsnį, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“. Savo kalboje D. Trumpas gyrė Baltijos šalis už įsipareigojimą vykdymą skirti 2 proc. BVP gynybai ir pavadino tai pavyzdžiu pasauliui. Tuo metu Dalia Grybauskaitė, sakiusi kalbą išsyk po D. Trumpo, pabrėžė regiono šalių bendrystę su JAV kaip pagrindą užtikrinti taiką ir išvengti grėsmių ateityje.

„JAV yra įsipareigojusios skirti šių trijų Baltijos šalių suverenumą ir jų piliečius. Mes, visos keturios šalys, esame įsipareigojusius įgyvendinti savo įsipareigojimus ir skirti 2 proc. BVP. Jūsų įsipareigojimų vykdymas yra pavyzdys, kaip partneriai visame pasaulyje turi elgtis ir kaip turi įgyvendinti savo įsipareigojimus. Deja, ne visos šalys tai daro“, – apgailestavo JAV lyderis, pažymėdamas, kad JAV su Baltijos šalimis palaiko santykius ne tik saugumo, gyynybos klausimais, bet kartu dirba mokslo, energetikos srityje.

„Mūsų ryšiai su Baltijos valstybėmis yra labai tamprūs. Tie santykiai nuostabūs jau seniai. Dirbame gynybos, prekybos, saugumo srityse. Visos šios trys valstybės pramonės prasme yra labai stiprios. Šie žmonės yra labai darbštūs ir daug dirba, todėl visos trys šalys yra puikios investicijoms“, – Baltijos šalių gyventojų darbštumą gyrė JAV lyderis.

Lietuvos prezidentė savo pasisakyme pabrėžė Rusijos grėsmę ir trūkstamą NATO dėmesį oro gynybai. „Mes turime prisidėti prie taikos pasaulyje. Mes esame partneriai, sąjungininkai, pasitikime vieni kitais, todėl esame tikri, kad tos lėšos, kurias drauge investuojame į NATO, teiks pridėtinės vertės. Matome JAV demonstruojamą lyderystę, ryžtą. Galiu atvirai kalbėtis su JAV prezidentu, juokauti su juo ir taip pat kalbėti apie bendras iškylančias problemas“, – sakė Lietuvos lyderė, kuriai pirmajai buvo suteiktas žodis spaudos konferencijoje po JAV prezidento.

Prezidentė savo kalboje paminėjo Rusijos grėsmę pabrėždama, kad reikia Aljanso šalis ir toliau spausti skirti pakankamai lėšų NATO gynybai. Lietuvos lyderė atkreipė dėmesį, kad reikia skirti finansavimą oro gynybai ne tik regione, bet ir apskritai NATO šalyse. „Kalbame apie tikrą bendrystę ir bendradarbiavimą“, – sakė D. Grybauskaitė, savo kalboje pabrėžusi taikos užtikrinimą dabar ir ateityje.

„Kai šalis, esanti už sienos, grasina branduoliniu ginklu, mes investuojame į gynybą, į NATO reformą, kad partnerystė būtų tvirta ir tai mes pasieksime bendromis jėgomis“, – savo dėmesį gynybai žurnalistams aiškino D. Grybauskaitė, turėdama mintyje Rusiją. Tuo metu JAV lyderis pakartojo esantis aršiausias Rusijos priešas, bet buvo nuosaikus akcentuodamas, kad dialogo su Rusija, kaip ir su kitomis pasaulio valstybėmis, sieks.

„Esu aršiausias Rusijos priešas, rodau griežtą ranką ir jei mums nepavyks užmegzkite dialogo, taip ir bus. Tačiau noriu, kad suprastumėt: sutarti su Kinija yra Rusija, sutarti su Kinija yra gerai, sutarti su Baltijos šalimis yra gerai. Būtų gerai, kad sutartume su prezidentu Putinu“, – reikšmingame viršūnių susitikime poziciją išsakė JAV prezidentas.

Politologas Vytautas Keršanskas, apžvelgdamas prezidentų spaudos konferenciją, pavadino D. Grybauskaitę tikra regiono lydere, tą įrodė ir jos pozicija, ir pasisakymai Vašingtone.


Buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, pažvelgdamas viršūnių susitikimą, paragino švęsti įvertinimą, kurio sulaukė regiono šalys, bei tai, kad Baltijos šalių lyderiai savotiškai pakeitė D. Trumpo požiūrį į Rusiją – esą jis nedemonstruoja prorusiškos politikos, ko buvo baimintasi prieš D. Trumpo kadenciją.

D. Trumpas D. Grybauskaitę laiko „Baltijos šalių seniūne“

LRT TELEVIZIJOS žurnalistas Vykintas Pugačiauskas, tiesiogiai stebėjęs lyderių susitikimą, jį įvertino kaip pozityvų, o susitikimo atmosferą pavadino „labai atsipalaidavusia“. Pats D. Trumpas susitikimo metu tvirtino seniai žinantis visas Baltijos šalis, jų istoriją ir vertinantis draugystę su jomis. Susitikimo metu jis neslėpė užmezgęs emocinį santykį su Baltijos šalimis.

Viršūnių susitikimas, kuris vyksta praėjus vos 15 mėnesių nuo D. Trumpo kadencijos pradžios, laikomas dideliu įvertinimu Baltijos šalims. D. Grybauskaitei viršūnių susitikimo metu, anot V. Pugačiausko, skirtas išskirtinis dėmesys, ją, žurnalisto teigimu, D. Trumpas laiko „Baltijos šalių seniūne“.

Lietuva siekia, kad JAV dažniau pratyboms atsiųstų karių ir oro gynybos sistemų, siekiant atgrasyti Rusiją, taip pat svarstoma steigti bendrą kibernetinio saugumo centrą.

Vizito metu taip pat rengiamas verslo forumas, jame numatoma pasirašyti susitarimus dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš JAV į Lietuvą.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę Vašingtone lydi užsienio reikalų, krašto apsaugos ir ūkio ministrai. Aukščiausio lygio susitikime taip pat dalyvavo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas, komercijos sekretorius Willburas Rossas, energetikos sekretorius Rickas Perry ir valstybės sekretoriaus pavaduotojas Johnas J. Sullivanas.

„Visi už vieną ir vienas už visus“

Keturių valstybių vadovai priėmė bendrą politinę deklaraciją, kuria įtvirtino visų keturių valstybių įsipareigojimą Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui, kuris apibrėžia pamatinį NATO kolektyvinės gynybos principą: „visi už vieną ir vienas už visus“.

JAV įsipareigoja tęsti karinių pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse. Taip pat sutarta ieškoti sprendimų dėl oro gynybos tiek dvišaliu pagrindu, tiek ir NATO bendradarbiavimo rėmuose.

„Lietuva išgirdo labai konkrečias Amerikos garantijas. Tai reiškia, kad mus siejantis ryšys išlieka tvirtas, o Baltijos šalių ir JAV saugumas yra nedalomas“, – pabrėžė prezidentė.  

Pasak D. Grybauskaitės vadovės, aktyvus, aiškiai matomas JAV įsitraukimas ir karinis buvimas regione yra gyvybinis Lietuvos interesas. O susitikimo rezultatai rodo, jog krizės atveju Lietuva gali tikėtis karinės Amerikos paramos ne tik NATO rėmuose, bet ir tiesiogiai dvišaliu pagrindu.

Lietuva, Latvija, Estija ir JAV taip pat sujungs savo pajėgas siekdamos bendrų interesų NATO viršūnių susitikime, kuris įvyks šių metų liepą Briuselyje, prisidės stiprinant Aljanso atgrasymo ir gynybos priemones, modernizuodamos nacionalinius teritorinės gynybos pajėgumus bei gerindamos priimančiosios šalies infrastruktūrą, rašoma prezidentūros pranešime spaudai.

Lietuva – lygiavertė NATO partnerė

Lietuvos prezidentė taip pat pabrėžė, kad Lietuva nuosekliai įgyvendina savo tarptautinius įsipareigojimus didindama gynybos finansavimą. Mūsų valstybės, kaip ir kitos Baltijos šalys šiemet viršijo NATO įpareigojimą krašto apsaugai skirti 2 % BVP.

Lietuva taip pat prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų užtikrinant stabilumą ir kovojant su terorizmu. Šiemet trečdaliu padidintas tarptautinėse NATO, ES ir JT operacijose dalyvaujančių Lietuvos karių skaičius. Mūsų valstybės kariai siunčiami į operacijas Afganistane, Irake, Malyje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Kosove, Ukrainoje ir jūrines ES misijas „Sophia“ bei „Atalanta“.

Susitikime kalbėta ir apie energetinio saugumo stiprinimą bei JAV dujų importo galimybes. Lietuva viena pirmųjų iš Europos valstybių per Klaipėdos terminalą pradėjo  tiekti dujas iš JAV. Tai labai svarbus veiksnys užsitikrinant saugų, diversifikuotą tiekimą ir panaikinant „Gazpromo“ įtaką šalies politiniams procesams. Vizito metu „Klaipėdos nafta“ ir „Lietuvos dujų tiekimas“ pasirašys memorandumus su JAV įmone „Freeport LNG“ dėl bendradarbiavimo SGD srityje.

Vizito metu taip pat atkreiptas dėmesys į Baltijos jūros dugnu tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį. Šalies vadovės teigimu, tai geopolitinis projektas, kuriuo siekiama padidinti ES priklausomybę nuo rusiškų dujų. JAV laikosi principingos pozicijos ir įvedė griežtas sankcijas šį projektą įgyvendinančioms įmonėms.

Baltijos valstybės ir JAV taip pat aktyviai bendradarbiaus kibernetinio saugumo, strateginės komunikacijos ir branduolinės saugos sektoriuose. Baltijos šalių ir JAV prezidentai taip pat aptarė padėtį Ukrainoje ir paramos jai klausimus.

Politologas Linas Kojala atkreipė dėmesį į D. Grybauskaitės atsakymą D. Trumpui apie tai, kaip jis sustiprino NATO.

D. Grybauskaitė, anot politologo, patikino, kad spaudimas daryti „namų darbus“ – ypač skiriant bent 2 proc. nuo BVP gynybai – yra „geras dalykas“, ir Baltijos šalys tą jau daro.


Susiję

Pasaulis 4938367290654934811
item