Arvydas Šliogeris. Iš ano kranto

Ar pastebėjote, kad neįtikėtinai greitai, per keliolika metų, atsidūrėme kitame krante, tarsi nematoma milžiniška katapulta būtų mus švys...

Ar pastebėjote, kad neįtikėtinai greitai, per keliolika metų, atsidūrėme kitame krante, tarsi nematoma milžiniška katapulta būtų mus švystelėjusi į kitą pasaulį, visai kitokį, nei tas, prie kurio buvome įpratę – pasaulį, kuris primena Orwello utopiją kur kas labiau nei sovietmetis, nors, atrodo, taip neturėtų būti. 

Bet štai faktai: Didysis Brolis vis įžūliau, vis įkyriau, vis dažniau, vis chamiškiau kišasi į mūsų gyvenimą, diktuoja mums, o juolab mūsų vaikams ir anūkams, mūsų egzistencijos orientyrus. Jis moko mus, kaip turime rengtis, kaip valgyti, kaip ir kada šypsotis, ką sakyti, ką nutylėti, jis, kaip anais laikais bolševikų komisarai ir partijos sekretoriai, reikalauja iš mūsų laikyti tiesa tai, ką tiesa laiko jis pats, o melu tai, ką nutarė laikyti melu jo žydrieji komisarai, valdantys „demokratinio“ gyvulių ūkio kontoras ir visą naująją imperiją, kurios kiaulide vis labiau tampa mūsų Lietuva, lygiai kaip anais laikais ji buvo raudonosios imperijos kiaulidė. 

Tai dar būtų nieko, tačiau blogiausia tai, kad tas pats Didysis Brolis, nuolat kriuksintis apie globalizacijas, visokiausias sąjungas, projektus, didingą ateitį, tautų brolybę, užuojautą viso pasaulio nelaimėliams ir vis žadantis mums Rojų žemėje, kurį pagamins mistiniai verslininkai, bankininkai, biurokratai ir „mokymasis visą gyvenimą“, vis labiau diegia mums panieką savo kalbai, savo tėvynei, savo namams, netgi savo tėvams ar mokytojams, vis grubiau stumia mūsų jaunimą į pažadėtąją žemę, kurioje jis pasieks kažkokią fantastišką laimę ir amžinąją palaimą, pasiganęs oksfordų pievelėse, Tiuringijos ar Sevilijos braškių plantacijose ar velsų diskotekose, jau nekalbant apie amerikoniškus Rojaus sodus. 

Bet blogiausia, kad Didysis Brolis, kiaurą parą blerbiantis TV ar PC ekrane, mūsų gyvenimo centrus vis labiau perkelia į tą patį Ekraną, kur, žinoma, irgi kiaurą parą, realizuojasi visos mūsų svajonės. Kadaise komunizmo rojus būdavo vis nukeliamas į neapibrėžtą ateitį, o dabar eurokomunizmo džiaugsmuose atsiduri iškart, vienu mostu, paspaudęs pultelį arba internetinio rojaus vartus atrakinančią pelę. Ir štai rezultatai: pusė milijono išeivių; katastrofiškas narkomanų armijos gausėjimas; savižudybių epidemija; sadizmo seansai, ir ne tik tamsiuose skersgatviuose, bet ir mokyklose, net vaikų darželiuose; panieka sąžiningam darbui ir tiems, kurie vis dar mano, kad darbas nėra pati bjauriausia yda, užtat Didžiojo Brolio pakrikštyti „runkeliais“; legalizuotas valstybės išvogimas, irgi pakrikštytas dailiu rusišku žodeliu „otkatas“; gyvenimas iš pašalpų, atsainiai numetamų to paties Didžiojo Brolio, vien todėl įsitikinusio, kad privalome šokti pagal jo dūdelę; pedofilų ir kitokių eufemizmais aprengtų belyčių padarų šlovinimas ir taip ad infinitum

Tik pagalvokite, kas yra mūsų laikų herojus, kurio šventąją Ikoną Didysis Brolis demonstruoja irgi kiaurą parą, ją pakabinęs Šventojo Televizoriaus Bažnyčios Altoriuje – pačiame Ekrano centre: tai Gangsteris ir Pornogigantas. Gangsteris savo sadistiniuose reality show performansuose nepavargdamas ir neprarasdamas zombiško entuziazmo daužo snukius, demonstruoja savo seksualinį gigantizmą ir moko mus pačios tobuliausios kalbos, kurios nepranokstami specialistai yra trys: Kumštis, Revolveris ir Kekšė, kažkodėl pasivadinusi „žvaigžde“ (kodėl ne lėlyte, eglele ar drebulėle?), naiviai įsitikinusi, kad žmogaus esmė ir didybė inkarnuota pasturgalyje, Didžiojo Brolio išrastu įžymiuoju non stop metodu prievartaujanti mūsų akis savo „seksualiąja“ mėsa, nesibaigiančiu staugimu ar blerbimu, kuris dėl kažkokių man visai nesuprantamų priežasčių vadinamas „dainavimu“, „žvaigždžių duetais“ arba „eurovizija“. Viskas tapo „seksualu“ – net buldozeris arba krokodilas, jau nekalbant apie kiaulienos kotletus ar farširuotą silkę. Ir visa ši pornografinių raganų puota ne tik vadinama „kultūra“, bet dabar jau visiškai monopolizavo mūsų sielos akiratį. „Viešieji ryšiai“, „pijaras“, „VIP“, „prestižas“, „reklama“, „dvi minutės šlovės“ ir taip ad infinitum – faraoniškos kalbos muilo burbulai, žodžiai-sarkofagai, gorilos intelekto liudytojai – štai kuo virto vadinamoji „kultūra“, primesta mums vis to paties nepavargstančio Didžiojo Brolio. 

Nesu katalikas, netgi kreivokai žiūriu į krikščionybę, ir vis dėlto turiu pripažinti, kad tik Katalikų bažnyčia dar kažkiek priešinasi visai tai Ekraninių homunkulų orgijai; bet ir ji nusilpo. Tuo tarpu mūsų tautos vadai, kažkodėl vadinami politikais, savo didybę demonstruoja irgi Didžiojo Brolio bažnyčioje – staugdami ir darkydamiesi kartu su Ekrano imbecilais. Intelektualai droviai tyli arba inkščia, pliurpdami apie „dvasingumą“, „stereotipų laužymą“, „postmodernistinius iššūkius“, „demokratiją“, „pilietinę visuomenę“ ir nepranokstamą laisvę, garantuojamą higieninių paketų ir stebuklingų dezodorantų. Menininkai gamina „kultūros sostines“, įkūnytas kanalizacijos vamzdžiuose, fejerverkuose ir troleibusų tapyboje. Tašką ant „i“ padeda čigonai: jie vieninteliai žino, ko iš tikrųjų reikia Didžiajam Broliui ir jo komisarams – Šampano ir Kokaino.

Tai toks yra mūsų krantas, realizuotoji utopija, „Dievo“ karalystė žemėje… ne, atsiprašau – Šėtono karalystė Ekrane.

O kas gi liko aname krante, kurio jau nebemato šio kranto gyventojai? Ten liko nors ir droviai, bet vis dar patekanti Saulė; ten liko Žvaigždės, tikros žvaigždės be mėsingo pasturgalio; ten liko dosnioji žemė, nors ir nuniokota, bet vis dar kantri, kukli ir nuolanki; ten liko padorumas, ištikimybė, drąsa, Grožio ilgesys ir pats grožis, dar nesugadintas „bjaurumo estetikos“; ten liko taurus mokytojo ir mokinio ryšys, dar neišstumtas išsigimėliško vaidmenų pasikeitimo – kai mokytojas tampa mokiniu, o mokinys – mokytoju; ten liko vyriškumas ir moteriškumas, nesuteršti belytiškumo ideologijų; ten liko paprasta meilė be „seksualinių“ kliedesių ir pornografinio nihilizmo; ten liko žmogus, ir dabar manantis, kad būti „runkeliu“ kur kas garbingiau negu būti piniguočiu, pijaru, gangsteriu, politiku, vagimi ar kekše; ten liko šventoji duona, pažymėta kryžiaus ženklu, o ne supermarketų litanijomis; ten liko miškai, upeliai, ežerai ir nekalta vaiko šypsena; ten liko nekaltybė – nesvarbu, moteriška ar vyriška, – visiškai nesidrovinti savęs ir mananti, kad žmogaus pasaulis gali išlikti tik tol, kol jame esama vietos nekaltybės saloms; ten liko Sokrato priesakus vis dar prisimenantis Mokytojas, puoselėjantis gležną jaunystės medelį; ten liko vis dar gyvas mirtingasis, nevirtęs kokia nors mašina – biurokratine ar technokratine; ten liko Dievo dvelksmas, neužgožtas šiukšlynų dvoko; ten liko vis dar rusenantis normalios šeimos židinys; ten liko dievdirbiai ir žvejai; ten liko Dangaus ir Žemės vaikai, įleidę šaknis į mirtingojo žemiškosios būklės džiaugsmą, liūdesį ir tragizmą; ten liko prasmingas gyvenimas, kuriam nereikalingi nei akropoliai, nei siemensai – šitie nešvankybės fabrikai, pastatyti Didžiojo Brolio komisarų.

Bet svarbiausia – bent jau man – kad aname krante vis dar gyvena didieji žmonijos mokytojai: mąstytojai, poetai, moralistai, Dievo ir dievų vaikai, dar nepasidavę Globalopolio pagundoms, dar neužhipnotizuoti Ekrano sirenų giesmių, dar atsparūs Kirkės degtinei, dar nežiaumojantys Lotofagų vaisių; dar išsaugoję ištikimybę Grožiui, Gėriui, Tiesai ir kukliai mirtingojo lemčiai šioje nuostabioje planetoje. Nuostabiausia tai, kad šio kranto gyventojai, Ekrano vergai, nebemato ano kranto, o štai ano kranto gyventojai mato ir savojo kranto Tėvynę, ir globalistinės paranojos homunkulus, lyg Hado šmėklos klaidžiojančius megalopolių labirintuose. Ir jiems, ano kranto gyventojams, gaila šiame krante besiblaškančių hoministinių mašinų. Jie žino, kad toms mašinoms pagelbėti nebeįmanoma, bet, kaip tas Albert‘o Camus Sizifas, vis tiek stumia akmenį į beprasmybės kalną. Kodėl? Aš nežinau. Arba galbūt todėl, kad jie paprasčiausiai pasmerkti tempti absurdo naštą – būti mokytojais be mokinių, nieko nesitikėti, įsibūti į ramią neviltį, pavaldžią tokiam pat beviltiškam „o vis dėlto!“, „nieko nepaisant!“ imperatyvui. Prieš daugybę metų mane ištiko paprasta mintis, kurią dabar norisi pakartoti: aš žinau, kad žmogaus gyvenimas yra beviltiškas, purvinas ir beprasmis, bet aš privalau gyventi taip, tarsi jis galėtų būti kitoks. Ir šią akimirką galvoju, kad ano kranto gyventojai pritartų šiai stojiškai maksimai.

Ir dar du klausimai. Pirmas: jei esama dviejų krantų, turi būti ir upė? Atsakau: upės nebėra, liko tik išdžiūvusi vaga; o gal geriau pasakyti taip: tarp tų dviejų krantų žiojėja pragarmė – krantai nesusisiekia, jie svetimi vienas kitam; nebeįmanomas joks kompromisas: arba Tu renkiesi pornografinę Didžiojo Brolio imperiją, arba ano kranto pievas, žolynus ir kalvas.

Antras: o kam visi šie nelinksmi šnekėjimai, kam šitas „pesimizmas“? Ar ne geriau Didžiojo Brolio linksmybės ir gerai apmokamas etatinių optimistų „vau!“? Atsakau: tik tam, kad „Dialogui“ nepraeitų ūpas kartkartėmis šauktis ir ano kranto gyventojų balsų.

Spausdinta savaitraštyje „Dialogas“

Šaltinis: www.tervidyte.com

Susiję

Skaitiniai 4661911054258834057

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-04-18 08:28

    joo,deja,bet tai ką rašo p. Šliogeris-teisybė...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pagarba profesoriui. O šiaip aš jau daug metų laukiu, kada autorius pradės žiūrėti į krikščionybę nekreivai ... :) Tai didis mūsų laikų filosofas ir ne man jį mokyti, bet Dievas yra vienintelė viltis. Manau, kad tikėjimo atsisakymas ir sukūrė tuos du krantus. Protas be Dievo veda į beprotybę ir tai aiškiai matome šiame mūsų dabarties krante. Globalistų kliedesiai žymiai pranoksta komunizmo statytoju tikslus. Bendru atveju žmogus turėjo viską daryti kaip sau ir komunizmas galėjo būti sukurtas. Reikėjo įveikti tik vieną žmogaus savybę. Dabartiniai globalistai - leftistai bando pakeisti net biologinę žmogaus prigimtį ir akivaizdu kur tai gali nuvesti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. aš irgi to paties, kaip ir Jūs, Rimai, laukiu... Aš irgi manau, kad tik Tikėjimas sustabdys žmoniją ant paties bedugnės krašto. Jei ne filosofo nemėgstama krikščionybė, tai tebūnie kad ir induizmas ar kas, nesvarbu... kad tik išlaikytų gyvą Absoliuto pajautą. Ar sutinkate, profesoriau Šliogeri?...

      Panaikinti
  3. Nežiniukas2018-04-18 10:11

    Nieko nepridursi - riebiai pasakyta.

    Net ir straipsnio sąranga ir didingumas panašus į V. M. Putino eilėraštį "Vivos plango, mortuos voco".

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-04-18 13:22

    Eilinis armchair filosofas, kuris tik žiūri teliką ir komentuoja kaip viskas blogai.
    Šiolgeri, pažiūrėk į pasaulį objektyviomis akymis:
    https://www.youtube.com/watch?v=ENHqT8s7Hic

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Objektyviomis akimis" :D:D:D
      Ir ką gi mes darytume be liberastikų "genealiū yžvalgū iš entelekto augštumū"? :D

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2018-04-19 09:50

    Teisingas objektyvus straipsnis, visais laikais buvo filosofų, kurie Pasaulį mato tiesiomis akimis, ir logišku protu, tik tokių nedaug, buvo ir daug tikrai nebus, daug yra tokių, kurie nori pakeisti Pasaulį, įvairiausių buvo ir dar visokiausių bus, kad ir komunizmas, buvo labai užkrečiantis, ir labai plito,tik silpna materialinė bazė, melo džiunglės, jį sužlugdė, naujas liberalistinis- globalistinis judėjimas, su įvairiais ,,malonumo'' iškrypimais, skinasi kelią, ir jis atitinka daugumos dvikojo padaro, vadinamo žmogumi, gyvenimo būdą, todėl filosofo minimi du krantai tikrai įgavo prasmę, o upės, kuri turėtu būti nėra, ar jau išdžiuvo, ir kokia nauja upė ims tekėti, sunku nuspėti, pagal esamą situaciją, skinasi rafinuoto melo ištakos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "[...] komunizmas, buvo labai užkrečiantis, ir labai plito,tik silpna materialinė bazė, melo džiunglės, jį sužlugdė [...]" - sužlugdė? Tikrai? Apie kokį komunizmo žlugimą galia kalbėti, kai ne tik Rytai (Kinija, Vietnamas, Š. Korėja, ta pati Rusija) bet ir Vakarai yra raudoni kaip makakos užpakalis. Tai, kad Vakaruose vyrauja ne banditiška (komunistinė), o iškrypėliška (homunistinė) tos raudonos pseudoreligijos atšaka, yra antraeilis dalykas.

      Panaikinti
    2. Nėra protinga komunizmą, ko esminis ir vienintelis tikslas yra socialinis-ekonominis teisingumas, painioti su iškrypėlių gyvulizmu, kuris išvis jokios prasmės turėti negali, išskyrus tą negatyvią, kad propaguodama jį parazituojanti išnaudotojų klasė labai sėkmingai gali skleisti visuomenėje destrukciją, kiršinti bei skaldyti kovotojų už teisingumą vieningumą. Ir tik išnaudotojams parazitams paranku, kada liaudis nebesusigaudo, vardan ko yra prasmė kovoti ir gyventi. Todėl transnacionaliniai parazitai stengiasi į kiekvieną judėjimą, kiekvieną partiją, o ir į kiekvieną nacionalinę valdžios struktūrą infiltruoti vidutinybes, kurios negebėdamos savarankiškai priėminėti sprendimų, besąlygiškai linkusios paklūsti juos iškėlusiems parazitams.

      Panaikinti
    3. Niekaip nesuprantu - kodėl komunizmo išsiilgę vatnykai nesinešdina velniop į kokią Š... Korėją savo išsvajotu socialinio-ekonominio teisingumo rojumi džiaugtis? Kas jus čia laiko ir verčia kentėti? Mazochizmas? :)
      P.S. Jei iki šiol nepavyko "įkirsti", kad vatnykų garbinamas komunizmas ir liberastikų garbinamas homunizmas yra dvi tas pačias šaknis turinčios "iškrypėlių gyvulizmo" apraiškos, tai jau niekas nebepagelbės. ;)

      Panaikinti
    4. Cit.: "Niekaip nesuprantu - kodėl komunizmo išsiilgę vatnykai nesinešdina velniop į kokią Š..."

      - Galiu padėti susigaudyti. Jūsų nesupratimas - iš Jūsų klaidingų nuostatų. Neįmanomas dalykas, kad žmonės siekiantys teisingumo, tuo pat metu su bukaprotišku užsidegimu reikalautų gyvuliškų teisių ir ne tik sau, bet kad tas absurdas būtų įteisintas bei privalomas ir visiems kitiems. Tai nesuderinami dalykai, o ne dvi šaknys vieno ir to paties dalyko. Tokia yra tamstos šio reikalo nesupratimo ir neapykantos įsivaizduojamiems degradams-vatnikams priežastis. Matyt,kažkada tai per kritiškumo krizę įtikėjote dievo išrinktaisiais apsiskelbėlių propaganda, už gryną pinigą priėmėte tų parazitų nusamdytų parsidavėlių vaidinamą cirką, neva, tai jie yra patys tikriausi komunistai ir neva visada visi kairieji bei komunistai kovojo ir tebekovoja tik už teisę būti gyvuliais, o jau teisingumas...
      Matote, berniukas, visi tie tokie gyvulizmai išvis nebūtų įmanomi be vieno vienintelio tą velviavą koordinuojančio centro... Bet juk tamstai ir šiuo klausimu įmontuotas inkliūzas-nuostata, neva, niekas net nebando nieko slapta apgaudinėti, nėra ir būti negali jokios jėgos, kuri sąmoningai mulkintų visus su tikslu, kad tie pasipriešinti mulkinimui nenorėtų.

      Panaikinti
    5. O, vargeli - net "neįkerta" visiškai paprasto sarkazmo...
      P.S. "Matote, berniukas [...]" - vot eto po-našemu, po-russki, po-sovetski! :D
      P.P.S. Taigi Š... Korėjoj jūsų "progresyviųjų proto ir dvasios brolių" nėra - ten visi iš "senosios gvardijos", tad kaip namie turėtumėte jaustis. Taigi - oro uosto adresą žinote, ar pagelbėti surasti?

      Panaikinti
    6. Matote, berniukas, tamstos tas sarkazmas buvo ne vietoj. Ir šitas tolimesnis pasipyktinimas be pagrindo. Juk jei nebutum valdomas robotukas, tai girdėtum oponento argumentus. Dabar gi, argumetai tamstai nė motais, piktiniesi vien dėl to, kad kažkas drįsta rodyti faktus, kurie pačiam byloja, jog esi neteisus iš esmės.

      Panaikinti
    7. Na, ARGUMENTŲ ir FAKTŲ aš neignoruoju - tik kad vatnykų kliedesiai nei su tais, nei su tais nieko bendro neturi, tavarišč. ;)

      Panaikinti
    8. Cit.: "Na, ARGUMENTŲ ir FAKTŲ aš neignoruoju - tik kad..."

      - Nu ką tu, berniukas, čia sakote? Kokių gi, tamsta, faktų dar čia paisote? Juk deklaruoju, kad aš visom išgalėm prieš gyvulizmo propagsandą, o tamsta - kaip aklas užprogramuotas robotukas - man primetinėjate tą absurdą. Kažkaip labai jau lievai ponuliui susiriša teisingumo siekis su to priešingybe - gyvulizmu. Tai kokių gi dar ir argumentų paisote, joške nuluptas įpratęs meluoti per akis? Pasižiūrėkite į veidrodį vieną kart, o ne girkitės beprasmiškai vien tik vaidinamu patriotizmu, "karaliau nuogas".

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2018-04-19 10:08

    Žiaurus pesimistas. Panašiai kaip rusams dėl jų nelaimių visada ir visur kalčiausi amerikansi, filosofui vaidenasi, kad čia mus vėl kažkos mistinis didysis brolis totaliai valdo. Didžia dalimi tik nuo mūsų pačių priklauso kiek mes priimame tas vertybes, kaip mes jomis naudojamės. Buvome labai uolūs sovietmečiu, kartais uolesni nei siunčiami komisarai, dabar labai uolūs, vykdydami visokiausias direktyvas.
    Todėl būtų daug įdomiau paskaityti profesoriaus pamąstymus kaip turėtume gyventi ir tvarkytis, o ne lieti pesimistines apokaliptines ašaras. Kitų kelių mes neturime, todėl dėkite pastangas filosofiniams pamokymams kaip gyventi, o ne skleiskite depresinį pesimizmą. Kritikų ir depresinių infantų mūsų gyvenime apstu visur nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro, o pozityvių mokytojų - absoliutus nulis. Rašote gražiai ir turiningai, įliedamas gaivaus vėjo lietuviškajam pesimistiniam verkšlentojų chorui.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aha, vadinasi, pagal analogiją, ir sovietmečiu mes patys kalti buvom dėl mums primestos ideologijos ir gyvenimo būdo, o tie, kas rašė apie ano sajūzo blogybes, buvo visur aplinkui kaltų ieškantys pesimistai, ne? ;)

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2018-04-19 10:57

    Šliogeris - teisus. Ir kas iš to, kad tu teisus tik tiems kurie skaitė tik tas pačias knygas kaip tu (Orwelas, Platonas, Camus, Delfi.lt ir tt) supranta tavo ezopišką kalbą, begales metaforų ir palyginimų labiau būdingų poetams nei filosofams. Žinau, kad Šliogeris negali kitaip. Šitaip tavo stiprybė tampa silpna vieta. Aš pasakysiu, o kiti padarys ar susipras. Tikrai? Pabandykite savo šeimose šitą strategiją. Neveikia ir tiek.
    Išlikti filosofui aktualiu sunku ir visad rizikinga. Tiesą nepatenka užmaskuotai pasakyti. Platonas du kartus į vergiją buvo parduotas už savo veiklą, Žižekas dalyvavo Occupy Volstreet proteste ir yra rakštis subinėj globalistams, Radžvilas buldozeriu stumiamas iš universiteto už pažiūras. Pavyzdžių begalės, kad išlikti drąsiu ir nepasiduoti menkystų diktatui.
    D.Ratas

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2018-04-22 05:49

    pagarba profesoriui

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2018-04-23 01:10

    Kartais ir cinikai praregi! Tik tokio praregėjimo kaina būna brangesnė.

    AtsakytiPanaikinti
  10. na šitas veikėjas nemažai prisidėjo prie tokių rezultatų, dėl kurių pats dabar dejuoja ir virkauja. Čia jau primena patarlę - pats muša, o paskui pats rėkia...

    Šventajame Rašte labai aiškiai parašyta, kad nekaltai pralietas kraujas krenta tam kraštui kaip prakeiksmas. Tereikia paskaityti kaip šis veikėjas palaikė negimusių kūdikų žudymą, juos prilygindamas kiaulėms (pasak jo, jeigu kunigai valgo kiaulieną, tai jie neturi teisės drausti abortų)

    https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/asliogeris-dievas-tustumos-vardas.d?id=17212239

    Nekaltai pralietas kraujas šaukiasi dangaus keršto... o kas gali būti nekaltesnis už negimusį nužudytą kūdikį. Tai čia jau reikia būti visišku "proto bokštu". kad skatinti negimusių kūdikių žudynes, o paskui virkauti dėl moralės nuosmukio. Kuo daugiau padaroma sunkių nuodėmių, tuo daugiau šėtonas turi galios ir poveikio - tiek atskiram asmeniui, tiek ir visai tautai. O kai tokie nekaltų kūdikių žudymo palaikytojai ir propaguotojai, Dievo, bažnyčios ir kunigų niekintojai dėsto jaunajai kartai, tai ko paskui iš to jaunimo norėti - juk išmokydamas jaunimą pritarti nuodėmėms, jis padeda šėtonui įgyti galią valdyti savo sekėjus - ir tokiu būdu šalyje vis didėja priklausomybė nuo pinigų, malonumų, sekso, svaigalų ir kt. šio pasaulio "gėrybių".

    Tokie veikėjai mano, galima sukurti šalies gerovę be Dievo, bet deja vėliau tenka skęsti savo per gyvenimą paliktose srutose, pamazgose ir kt. liberastiniuose ekskrementuose. Bet negi save kaltinsi - kaltas Didysis Brolis.. svarbiausia juk yra surasti kaltus:)
    Bet visgi Didysis Brolis yra tik pasėkmė mūsų asmeninių nuodėmių ir asmeninio nuodėmių propagavimo... t.y mūsų pačių prisidėjimo prie Šėtono karalystės plėtros.


    Autoriui linkiu ne virkauti dėl pasėkmių, bet suvokti esmines priežastis, kurios sąlygoja šias pasėkmes:)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Anonimiškas2018-04-24 11:44

    Ne man diskutuoti su žymiu filosofu...
    Bet vistik pritariu nuomonei, jog ar ne patsai ir prisidėjęs prie dabartinės situacijos?
    Norėčiau paliesti ištakas kaip ir kodėl visa tai prasidėjo: ogi prasidėjo visai nekaltai, nuo atmetimo visuomenės sluoksninės struktūros, nuo netgi atrodytų, tokios pazityvios ir gėrį nešančios idėjos: mes visi lygūs (suprask vienodi). Pirma prieš dievą (na ir atsakymas nuo ko išvis tai prasidėjo), paskui prieš įstatymą, o galiausiai apskritai. Kai atmesta visuomenės struktūra ir visi vienodi, ar kas nors yra svarbu? Jei niekas nesvarbu gal nėra jau taip baisu pamaišyti rases tautas, užsiimti seksu su vaikais? (juk mes vienodi?).
    Jei sakote A, išdrįskite pasatyti ir B. Arba esi komunistas (ar ten koks kitoks -istas) arba ne, kaip moteris nebūna pusiau nėščia. Gal "nėštumo" stadija kita, bet tik tiek.
    T.y. nėra pasekmių be priežasčių.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne visai taip - lygybė visiškai nereiškia vienodumo. Problema ta, kad iškrypėliškos pesudoreligijos tas dvi visiškai skirtingas sąvokas sutapatino.

      Panaikinti
  12. Anonimiškas2018-05-01 14:17

    Straipsnis geras, autorius pagaliau praregėjo. Jo sielvartas suprantamas, panašiai sielvartavo intelektualieji žirondistai, 1794 m. vežami į gijlotiną, ar menševikai-eserai, 1918-19 m.m. bolševikų išmesti iš barščių. Oi nereikėjo sakyti, profesoriau, kad patriotas - idiotas, ar kad patriotizmas yra paskutinioji niekšo priebėga (pamiršus antrąją posakio dalį), oi nereikėjo. Mat, kai kas tuo ir patikėjo. Čia tas pats, kaip senis Karamazovas su sūnumi mokė tarną Smerdiakovą bedievystės, o tas ėmė senė ir papjovė. Jus, tiesa, chunveibinai sykį irgi patarkavo, Verkiate dabar su ašaromis,

    AtsakytiPanaikinti
  13. Kažkas vaizdžiai pavadino Žemę nevaldomu žmonių kosminiu laivu, milžinišku greičiu (Žemės masteliais) skriejančiu Galaktikoje kartu su Saule nežinia kur link ir kokiu tikslu. To kosminio laivo šarvas - plonas ozono sluoksnis, po kuriuo - miškai ir gėlės, Šliogeris ir jo Didysis Brolis. O kelyje - meteoritai, asteroidai, kometos, saulės su savo planetomis, juodos skylės ir dar nežinia kas. Geros nuotaikos.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item