Ar atėjo laikas naujam sąjūdžiui?

Giedriaus Baranausko nuotr. Šiau­lių ra­jo­no Ba­zi­lio­nų mo­kyk­lo­je Ro­mual­do Ozo­lo pa­ra­mos fon­das prie ap­skri­to­jo sta­lo p...

Giedriaus Baranausko nuotr.
Šiau­lių ra­jo­no Ba­zi­lio­nų mo­kyk­lo­je Ro­mual­do Ozo­lo pa­ra­mos fon­das prie ap­skri­to­jo sta­lo pa­kvie­tė R. Ozo­lo bend­ra­žy­gius, Lie­tu­vos ir Šiau­lių Są­jū­dį kū­ru­sias as­me­ny­bes pri­si­min­ti Są­jū­džio iš­ta­kas ir pa­si­kal­bė­ti apie ša­lies si­tua­ci­ją. Bir­že­lį Są­jū­džiui su­kaks 30 me­tų. Są­jū­džio stei­gė­jai, at­kū­rę ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą, nu­spren­dė kal­bė­ti be bai­mės, ne kar­tą kaus­čiu­sios ir te­be­kaus­tan­čios Lie­tu­vą.

Drą­sių min­čių ne­beužg­niau­žė

Kal­bė­ti apie Są­jū­džio iš­ta­kas ir šian­die­nos Lie­tu­vą į Ba­zi­lio­nus, R. Ozo­lo tė­viš­kę, kur lei­džia­mas is­to­ri­jos ir kul­tū­ros žur­na­las „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“, at­vy­ko są­jū­di­nin­kė An­go­ni­ta Rup­šy­tė, miš­ki­nin­kas, eko­lo­gas Ro­mas Pa­kal­nis, dai­li­nin­kas Bro­nius Leo­na­vi­čius, fi­lo­so­fas Vy­tau­tas Radž­vi­las, Ro­mual­do Ozo­lo pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Skrups­ke­lis.

Šiau­lių Są­jū­džio iš­ta­kas pri­si­mi­nė Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Do­na­tas Mor­kū­nas, Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio Šiau­lių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys Vac­lo­vas Ving­ras, Sei­mo na­rys, bu­vęs Šiau­lių mies­to Są­jū­džio ta­ry­bos na­rys Arū­nas Gu­mu­liaus­kas.

E. Skrups­ke­lis sa­kė, kad apie Są­jū­dį šian­dien ga­li­ma iš­girs­ti įvai­riau­sių in­terp­re­ta­ci­jų. „Kad to iš­veng­tu­me, R. Ozo­lo pa­ra­mos fon­das su­bū­rė tuos žmo­nes, ku­rie bu­vo Są­jū­džio ke­lio pra­džio­je. Bū­ti­na pa­si­kal­bė­ti apie iš­ta­kas – tai, kas bu­vo Są­jū­džio pra­džio­je ir tai, kaip Są­jū­dis sie­ja­si su mū­sų da­bar­ti­mi, kad ga­lė­tu­me pa­ly­gin­ti, ko iš tie­sų sie­kė Są­jū­dis ir ką mes šian­dien tu­ri­me“, – tei­gė R. Ozo­lo pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rius.

A. Rup­šy­tė, nors yra ki­lu­si iš Šiau­lių, pa­sta­ruo­ju me­tu – re­tas sve­čias ofi­cia­liuo­se mies­to ren­gi­niuo­se. Ji sa­ve vi­sa­da va­di­no Są­jū­džio ei­li­ne. „Są­jū­džio ei­li­niai ne­li­po ant „bač­kų“, ne­kal­bė­jo daug il­gų kal­bų, bet bū­tent Są­jū­džio ei­li­niai kvies­da­vo žmo­nes į mi­tin­gus, ren­gė rin­ki­mų ak­ci­jas, rin­ko pa­ra­šus, ku­ruo­da­vo ša­lies ra­jo­nus“, – pri­si­mi­nė są­jū­di­nin­kė.

Ji tei­gė, kad, ieš­kant pa­čių gi­liau­sių Są­jū­džio iš­ta­kų, rei­kė­tų pa­mi­nė­ti 1987-uo­sius me­tus, kai pra­si­dė­jo Ža­lių­jų ju­dė­ji­mas dėl naf­tos tel­ki­nio eksp­loa­ta­vi­mo Bal­ti­jos jū­ro­je ir ki­tų eko­lo­gi­nių te­mų. Tuo lai­ku „Ži­ni­jos“ drau­gi­jo­je vei­kė Fi­lo­so­fų klu­bas, klu­bai „At­ga­ja“, „Že­my­na“, „Tal­ka“.

O žmo­nes, pa­sak A. Rup­šy­tės, tuo­met žmo­nių su­vie­ni­ji­mas ir su­si­vie­ni­ji­mas vy­ko sa­vai­me, nes jie bu­vo pri­bren­dę at­si­kra­ty­ti vi­saa­pi­man­čios bai­mės.

„Dar 1989 me­tais, kai nu­vil­ni­jo vi­si svar­biau­sie­ji mi­tin­gai, kai jau bu­vo vi­siš­kai aiš­ku, kad Są­jū­dis įsi­tvir­ti­na, ma­žes­niuo­se mies­te­liuo­se į tuos mi­tin­gus žmo­nės dar žiū­rė­jo su bai­me, nes pri­si­mi­nė trem­tis, ži­no­jo, kas at­si­tin­ka su ne­pak­lus­niais“, – me­na są­jū­di­nin­kė.

Tuo­me­ti­nis Dai­li­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas B. Leo­na­vi­čius pri­si­mi­nė, ko­dėl į Dai­li­nin­kų są­jun­gos pa­tal­pas per­si­kė­lė iš „Ži­ni­jos“ drau­gi­jos iš­kraus­ty­tas Fi­lo­so­fų klu­bas. Bū­tent Dai­li­nin­kų są­jun­gos pa­tal­po­se Fi­lo­so­fų klu­bo da­ly­vis Ar­vy­das Juo­zai­tis ba­lan­džio 20-ąją per­skai­tė sa­vo gar­sią­sias te­zes, drą­sias pa­skai­tas skai­tė R. Ozo­las, o fi­lo­so­fas V. Radž­vi­las bū­tent ten iš­drį­so su­kri­ti­kuo­ti so­cia­lis­ti­nį rea­liz­mą – Vin­co Dil­kos pa­veiks­lą „Ko­lū­kio stei­gia­ma­sis su­si­rin­ki­mas“ (1950). Drą­sios min­ties ne­beį­ma­no­ma bu­vo su­stab­dy­ti, dai­li­nin­kai taip pat jau tu­rė­jo ry­šių su už­sie­nio ša­li­mis per bend­ras tarp­tau­ti­nes pa­ro­das.

Miš­ki­nin­kas, eko­lo­gas R. Pa­kal­nis pa­sa­ko­jo, kad Są­jū­džio pra­džia bu­vo ir tai, kai pra­dė­ta kal­bė­ti, kad Lie­tu­va ei­na į eko­lo­gi­nę ka­tast­ro­fą su už­mo­jais sta­ty­ti tre­čią­jį Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės blo­ką. Pri­si­min­ta apie me­lio­ra­ci­jos ža­lą, įvai­rias grės­mes Bal­ti­jos jū­rai.

Ru­bi­ko­ną te­ko per­ženg­ti 225 au­di­to­ri­jo­je

Pro­fe­so­rius A. Gu­mu­liaus­kas yra pa­ra­šęs mo­nog­ra­fi­ją apie Šiau­lių Są­jū­džio iš­ta­kas. Ji kol kas at­ski­rais sky­riais bus spaus­di­na­ma žur­na­le „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“.

„Kal­bant apie įveik­tą bai­mę, me­nu, kaip kū­rė­me Są­jū­džio gru­pę Šiau­lių Ka­zio Preik­šo pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, po to su­si­rin­ko­me di­džiu­lė­je 225 au­di­to­ri­jo­je. Pir­mo­je ei­lė­je su­sė­do ins­ti­tu­to rek­to­rius su pro­rek­to­riais. Po­ra žmo­nių pa­kal­bė­jo ir sto­jo ty­la – bi­jo ei­ti kal­bė­ti. Kaip at­si­dū­riau au­di­to­ri­jos prie­ky­je – neat­si­me­nu. Ne­riš­liai kal­bė­jau, bet tai bu­vo per­si­lau­ži­mas – kai su­pran­ti: at­gal jau ne­bė­ra kur, tu­ri ei­ti tik į prie­kį“, – pri­si­mi­nė A. Gu­mu­liaus­kas.

Sig­na­ta­ras D. Mor­kū­nas pri­si­mi­nė sa­vą­jį „ru­bi­ko­ną“, kaip jam, trem­ti­nių vai­kui, te­ko tap­ti par­ti­jos ant­ruo­ju sek­re­to­riu­mi, nes tai vei­kė ir at­sa­ko­my­bės jaus­mas. Sup­ra­ti­mas, kad svar­bu pa­dė­ti Są­jū­džio į pir­muo­sius sek­re­to­rius iš­kel­tam Min­dau­gui Stak­vi­le­vi­čiui. Vie­na­me iš pir­mų­jų sa­vo straips­nių mies­to laik­raš­ty­je ta­da pa­ra­šė, kad atė­jo „nu­šė­to­nin­ti par­ti­ją“.

Pri­si­min­ta ir tai, kaip tuo­me­ti­nis Šiau­lių pe­da­go­gi­nis ins­ti­tu­tas, pir­ma­sis iš Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų, pa­ren­gė Sta­tu­tą su vi­sai ki­ta aukš­to­sios mo­kyk­los val­dy­mo for­ma.

„Sie­da­mas Są­jū­džio lai­ką su da­bar­ti­mi no­riu pa­sa­ky­ti, kad lais­vė yra la­bai šau­nus da­ly­kas. Kol jos ne­tu­ri – vi­sa­da ti­kie­si ir ma­nai, kad kai jau tu­rė­si­me lais­vę, ta­da bus la­bai pui­kiai!.. O kai ji at­si­ran­da, kai ją gau­ni, paaiš­kė­ja, kad gy­ven­sim taip, kaip su­ge­ba­me gy­ven­ti!“ – sa­kė sig­na­ta­ras D. Mor­kū­nas.

Jo žo­džiais, tau­tos lais­vė su­si­de­da iš tri­jų lais­vių: lais­vos vals­ty­bės, lais­vos vi­suo­me­nės ir lais­vos as­me­ny­bės. Jei­gu nė­ra bent vie­nos – apie tik­rą­ją tau­tos lais­vę sun­ku kal­bė­ti.

V. Ving­ras pri­si­mi­nė In­ži­nie­rių na­mų veik­lą, kai in­ži­nie­riai su­bū­rė Šiau­lių in­te­li­gen­ti­ją ir ėmė­si la­bai svar­bios tau­tai lie­tu­vių kal­bos iš­sau­go­ji­mo.

R. Ozo­las bū­tent Šiau­lių in­ži­nie­rių na­muo­se pir­ma­sis vie­šai ir drą­siai pra­kal­bo apie slap­tuo­sius pro­to­ko­lus – Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ro­po pa­ktą, kai ki­ti tik prie ar­ba­tos puo­de­lio vir­tu­vė­je iš­drįs­da­vo apie tai kal­bė­tis.

Pri­si­min­ta ir Kal­bos šven­tė, ku­ri „iš tie­sų bu­vo uni­ku­mas“. Pri­si­min­ta, kad pa­tys žmo­nės tel­kė Kal­bos šven­tę, vos iš­gir­dę Lai­mo­no No­rei­kos Maž­vy­dą ta­riant „Lie­tu­va“, žmo­nės sto­jo­si iš sa­vo vie­tų pa­ju­tę žo­džio svar­bą ir jė­gą.

Įma­no­mas ant­ra­sis Są­jū­dis?

Pro­fe­so­rius V. Radž­vi­las apie prie­žas­tis, ko­dėl su­by­rė­jo Są­jū­dis yra pa­ra­šęs kny­gą, ją ra­šė be­veik 20 me­tų „ži­no­da­mas, kad jos pri­reiks“. Pro­fe­so­rius ra­šė įkvėp­tas R. Ozo­lo, ku­rį V. Radž­vi­las iš­gir­do dar bū­da­mas stu­den­tu.

Pro­fe­so­rius nea­be­jo­ja, kad yra žmo­nių, ku­rie tu­ri Die­vo do­va­ną ma­ty­ti ke­lis de­šimt­me­čius į prie­kį – toks bu­vęs R. Ozo­las.

„R. Ozo­lo su­ge­bė­ji­mas, ku­rio dau­ge­lis ne­ma­tė, ne­sup­ra­to, yra su­kre­čian­tis, kai da­bar skai­tai prieš 20 me­tų jo pa­ra­šy­tus teks­tus apie Eu­ro­pos atei­tį“, – sa­kė V. Radž­vi­las.

Jo žo­džiais, Są­jū­dis yra ko­lek­ty­vi­nis tau­tos kū­ri­nys, o Fi­lo­so­fų klu­bas su­vai­di­no le­mia­mą vaid­me­nį.

„Vie­na yra sa­ky­ti – ne­sprog­din­ki­te že­mės ska­lū­ni­nių du­jų ar ne­siurb­ki­te naf­tos ir vi­sai kas ki­ta pa­sa­ky­ti – ne­lei­si­me su­nai­kin­ti že­mės, ku­rio­je šim­tus ar net tūks­tan­čius me­tų gy­ve­no iš­ti­sos pro­tė­vių kar­tos. Tai yra vi­siš­kai ki­tas įpras­mi­ni­mo lyg­muo – tai ir pa­da­rė Fi­lo­so­fų klu­bas ir ta­da vi­sos tos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios kau­da­vo­si sa­vo ba­re, stai­ga iš­vy­do, kad kau­na­si ne už konk­re­tų že­mės lo­pi­nė­lį, o už Lie­tu­vą! Nes vi­sa tai yra Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­nė ir po­li­ti­nė eg­zis­ten­ci­ja“, – Są­jū­džio at­si­ra­di­mo es­mę įvar­di­jo V. Radž­vi­las.

Tą aki­mir­ką, kai žmo­nės su­si­bū­rė į Są­jū­dį „iš lie­tu­via­kal­bės ma­sės žmo­nių ta­po­me tik­ra tau­ta“, o „im­pe­ri­jos by­rė­ji­mo ne­pa­si­ti­ko­me, kaip ne­ži­nan­čių, ko no­ri, pa­dri­ka žmo­nių mi­nia“.

Są­jū­džio su­by­rė­ji­mą pro­fe­so­rius pa­va­di­no di­džią­ja vi­sos Lie­tu­vos tra­ge­di­ja.

„Ko­dėl vi­sa tai bu­vo taip leng­vai iš­švais­ty­ta?“ – re­to­riš­kai klau­sė V. Radž­vi­las. Jis tei­gė, kad tau­ta bu­vo la­bai „nu­nio­ko­ta“, pri­trū­ko sa­vi­vo­kos le­mia­mu mo­men­tu su­si­gau­dy­ti, kas iš tik­rų­jų vy­ko nuo ant­ro­jo Są­jū­džio su­va­žia­vi­mo, nuo 1990 me­tų ko­vo 11 die­nos ar net dar anks­čiau.

„Vy­ko žiau­ri po­li­ti­nė ko­va dėl Lie­tu­vos atei­ties per­spek­ty­vos. Rei­kia aiš­kiai įvar­din­ti, kad tuo me­tu grū­mė­si ne „bra­zaus­ki­nin­kai" ir „lands­ber­gi­nin­kai“, ne kai­rie­ji ir de­ši­nie­ji. Le­mia­ma mū­šio li­ni­ja iš­ryš­kė­jo tik da­bar. Są­jū­dy­je bu­vo R. Ozo­lo ir V. Lands­ber­gio li­ni­jos.

V. Lands­ber­gio li­ni­ja at­sto­va­vo žmo­nes, kad vie­nin­te­lis mū­sų tiks­las yra iš vie­nos pri­klau­so­my­bės pe­rei­ti į ki­tą pri­klau­so­my­bę. R. Ozo­lo li­ni­ja – kad mes pri­va­lo­me at­kur­ti mo­der­nią tau­ti­nę Lie­tu­vos vals­ty­bę, ku­ri in­teg­ruo­tų­si į Va­ka­rus, R. Ozo­las tuo nie­ka­da nea­be­jo­jo, bet ne pro­vin­ci­jos tei­sė­mis“, – tei­gė V. Radž­vi­las.

Pro­fe­so­rius įro­di­nė­jo, ko­dėl ma­no, kad ir pa­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos rai­da bu­vo pa­suk­ta „so­vie­ti­niu mo­de­liu“, ką vei­kė „eu­ro­ko­mu­nis­tų val­džia“. Šiuo me­tu „pra­bu­du­si ra­di­ka­lio­ji de­ši­nė“ Eu­ro­pos vals­ty­bė­se reiš­kia tai, „ką mes ma­tė­me So­vie­tų Są­jun­go­je pe­rest­roi­kos lai­kais“, kad „pra­bu­do tau­tos, ku­rios ne­no­ri iš­nyk­ti“.

„Ką pa­da­rė veng­rai? Ap­mo­kes­ti­no vi­sus Veng­ri­jo­je vei­kian­čius Va­ka­rų ban­kus ir kor­po­ra­ci­jas. Į Veng­ri­jos iž­dą pa­si­py­lė pi­ni­gų lie­tus. Len­kai ap­mo­kes­ti­no už­sie­nio pre­ky­bos cent­rus. Ma­to­me, kad Len­ki­jo­je ir Veng­ri­jo­je ge­rė­ja net de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis, nes at­si­ra­do pi­ni­gų pen­si­joms, vai­ko pi­ni­gams, daug kam“, – ma­no V. Radž­vi­las.

Fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius tei­gė, kad „tau­tą ne­bū­ti­nai ga­li­ma su­nai­kin­ti tik šau­dy­mais ir de­por­ta­ci­ja, ga­li­ma su­kur­ti to­kias są­ly­gas, kad pa­sii­ma la­ga­mi­nė­lius ir iš­vyks­ta sa­va­no­riš­kai“.

V. Radž­vi­las tei­gė, kad stei­giant Są­jū­dį „bai­mė ta­da bu­vo ne ma­žes­nė nei da­bar“. Fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius ma­no, kad ga­li bū­ti, jog atė­jo lai­kas ant­ra­jam Są­jū­džiui. Vie­ną iš to­kių ženk­lų V. Radž­vi­las įvar­di­jo or­ga­ni­za­ci­ją „Vil­niaus fo­ru­mas“, ku­rio vie­nas iš or­ga­ni­za­to­rių jis ir yra.

Vi­sa dis­ku­si­ja bus iš­spaus­din­ta R. Ozo­lo pa­ra­mos fon­do lei­džia­ma­me is­to­ri­jos ir kul­tū­ros žur­na­le „Pa­du­by­sio kro­ni­kos“.

Parengė Rita Žadeikytė.


Susiję

Demokratija ir valdymas 4831140867265225709

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-04-29 20:45

    Kad atėjo laikas naujam Sąjūdžiui - tai daugiau nei akivaizdu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kaip ten sakoma, istorija kartojasi kaip farsas... Kertu lazybu, kad sitaip bus, o jau ir vyksta, ir su Sajudziu 2, nepaisant ju geru ketinimu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-04-29 21:30

    Judėti visada reikia, tai esminis gyvybės bruožas, jei judi reiškia gyvas, o kur judėti tai jau sudėtingiau, čia ir galva turi dirbti.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-04-30 00:22

    Tai ar jie siūlo išstoti iš ES ?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2018-04-30 08:15

    joo,būtinai reikia Sąjūdžio.Štai vakar per tv,žurnalistai rodė graudų vaizdą,apie Lietuvos demografinį mažėjimą.Na ir ką jūs manote-pabaigoje baigė reportažą tuo,kad nieko Lietuvai neliks,kaip tik įsivežti migrantų,kurie čia mums ir dirbs ir vaikų prigimdys.Nė žodžio apie tai ,kad reikia stabdyti lietuvių emigraciją,nė žodžio apie Lenkijos ar Vengrijos pavyzdį.Kas įdomiausia,kad tai vyksta,valdžioje sėdint valstiečiams,kurie prieš rinkimus,kabino žmonėms makaronus apie tai,kaip jie už šeimą,Lietuvą ir lietuvybę.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-04-30 17:53

      Taigi savaime aišku, kad Lietuvos užėmė valstybinį radiją ir televiziją. Negi jie gali sakyti, kad ,,Imkime ir susigrąžinkime visus išvykusius lietuvius''? - už tokį preiškimą tikrai negautų Sorošo pinigų. Įdomu tai, kad New World Order sambūris atsirado dar prieš suyrant Sovietų Sąjungai - mažytės Lietuva, Latvija ir Estija, paskelbusios Nepriklausomybę, kai ką labai išgąsdino. Todėl šiandien ir matyti didelės pastangos - kartu us Sorošo pinigais - žūtbūt sunaikinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautinį potencialą kaip vieną iš svarbiausių grėsmių federalizui ir genderizmui.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-04-30 19:49

      O kam tos “lietuviškos” Tėvė ir radijai priklauso ir kieno “muziką groja”? Ar ne konservatiniams ir liberastams? Tai kas čia iš tikro Lietuvą valdo - valstiečiai ar konservliberastai?

      Panaikinti
  6. "Ką pa­da­rė veng­rai? Ap­mo­kes­ti­no vi­sus Veng­ri­jo­je vei­kian­čius Va­ka­rų ban­kus ir kor­po­ra­ci­jas. Į Veng­ri­jos iž­dą pa­si­py­lė pi­ni­gų lie­tus"

    ACHCHACHA! Ven dėl tokių perliuką verta ateiti į ProPatrią. Šitą atsilupėlį Radžvilą reikia nominuoti į Juokis 2018 festivalį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-04-30 09:57

      Geriau jau nieko nereikalaukim Lietuvoje iš užsienio bankų ir korporacijų ir dar miškus IKEA atiduokim - kam mums biudžete daugiau pinigų ar mažesnė emigracija.

      Panaikinti
    2. Neverta iš to chunveibyno padaro tikėtis bent kažko panašaus į žmogišką kalbą - ši fauna tam tiesiog psichiškai neįgali. O kad jis čia sklaidosi - nieko nuostabaus: taigi pilnatis, tokia fauna linkusi suaktyvėti. ;)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-04-30 19:55

      Sorošistinis konservatinių trolių fabrikas paruošė ir išsiuntė kelis subingalvius į Pro Patria orą gadinti.

      Panaikinti
    4. @Anonimiškas 2018-04-30 09:57
      Na, kaip sėkmingai Orbanas pildo Vengrijos biudžetą nesunku pažiūrėti.
      Įstojimo į ES metu (2005 duomenys) Vengrijos BVP gyventojui buvo 62% ES vidurkio. Lietuvos - 52%, taigi, ženkliai daugiau. Dabar (2016 duomenys) - Vengrija, nepaisant milijardų eurų ES paramos (kuriuos, žinoma, skirsto Fidesz žmonės) pasiekė 67% ES vidurkio (+5%). Lietuva - 75% (+25%). V.Orbano įvesti mokesčiai (ypač financial transaction tax, kuris, tiesa, prieš beveik metus buvo stipriai apkarpytas ir planuojamas visai panaikinti) yra vieni iš pagrindinių tokios Vengrijos ekonominės stagnacijos priežasčių.

      Panaikinti
    5. O, standartinė liberastinė dainelė apie bėvėpė. :)
      Užtenka pažiūrėti į emigracijos iš mūsų "sėkmės istorijos" šalies statistiką, kad pamatytume, kiek tų padarėlių postringavimai verti.
      P.S. "Vargstantys" vengrai dar prieš porą metų atidavė skolas eurosajūzui, TVF ir Pasaulio bankui (https://www.rte.ie/news/business/2016/0406/779906-hungary-debt/).
      P.P.S. Liberastinė logika: kuo mažesni mokesčiai ir daugiau laisvės UŽSIENIO kompanijoms - tuo geriau jų "melžiamai" šaliai! :)

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2018-04-30 23:21

      Orbanas pildo Vengrijos žmonių kišenes, Lietuvoje žmonėms lieka tik tai, kas lieka po "lygesnių kiaulių už kitas". Nerijus Mačiulis ir "Eurydice" lygina Vengrijos ir Lietuvos mokytojų metinius atlyginimus (2016m.): Vengrijoje 12.992, Lietuvoje 6.954 eurų. Skirtumas beveik dvigubas, troliuk.

      ://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/sokiruojanti-statistika-lietuvos-mokytojai-gauna-maziausius-atlyginimus-visoje-europoje-662-579535

      Panaikinti
    7. Nū, tai če vyskas del to, kad Orbanas - populystas beigi rusū agentas, tai, reiškia, niekas če nesiskaito, če kremleus ytaka, o rinkimū rezultataj ryškei suklastoti, nes nu tiem vengram prie to Orbano teip blogaj, kad jau nu tikraj nieks už jy nebalsuotu! :)

      Panaikinti
  7. Kuo labiau tolo bolševikinis lenininis subotnikas, tuo augiau radosi žmonių nešusių tą legendinį rąstą su Vladimiru Ilyčiumi...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ne tuo adresu kritika. ;)

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2018-05-01 08:53

    Baikit tas diskusijas - eikit bulvių sodint, šalies BVP didinti.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item