Vytautas Rubavičius. Ar atleis Edmundas Jakilaitis Lietuvos Respublikos Seimui

propatria.lt nuotrauka 

Pavadinime magėjo žodį Seimas rašyti iš mažosios, tačiau pilietinio atsargumo nuovoka pakuždėjo – didieji teisėsaugininkai gali užtampyti dėl valstybės simbolių ar kitokių dalykų „išniekinimo“ ar bandymų „diskredituoti“, tad susilaikiau. Tačiau regint ir klausant, kaip ketvirtadienio vakarą LRT laidoje Jakilaičio kvočiamas muistosi ir veblena mūsų Seimo pirmininkas Pranckietis, manau, ne vienam klausytojui kilo mintis apie vis didėjantį valdžios vakuumą ir sumaištį. Atrodo, trūksta tik rimtesnės jėgos ir valdžia, kaip sukirmijęs obuolys, nukris į jos geidžiančias LRT vadovų rankas. Gal šitaip bandydamas savo silpnąsias vietas mūsų politinis elitas rengiasi kovoms su hibridinėmis Rusijos keliamomis grėsmėmis. Trečiadienio vakarą tas pats vedantysis, pasikvietęs „pilietinio susirūpinimo“ specialistą ir Konstitucijos išmanytoją aiškinosi, kokias būtina dėti pastangas ir kaip, kad Seimas pasileistų, nes apkaltos verdikto išvengusios Basčio problema niekur nedingusi ir užgulusi visą Lietuvą kaip didžiausia nenuplaunama gėda. 

Iš visos šio spektaklio eigos galima numanyti, kad tas parlamentaras kaip tik dabar ir buvo panaudotas kaip slaptas Rusijos hibridinis ginklas – juk vienui vienas sugebėjo Lietuvą ir jos politinį elitą įstumti į jau ne į tapšnojimo pelkę, o į metafizinės gėdos liūną, kuriame nugrimzdo ir visa mūsų demokratija. Pastarąją gelbėti plikomis rankomis pasiryžę tik didieji viešųjų ryšių specialistai. Kokioje dar Europos Sąjungos šalyje galėtume nemokamai regėti tokius visišką politinio elito sudrebutėjimą liudijančius vaizdelius?.. Nujaučiu – tik vis didėjančio „pažangos“ ir „laimingo gyvenimo“ kvaitulio apimtoje Lietuvoje. Kodėl pirmaujame apkaltomis visoje Europoje, kodėl tokia apkalta gali taip sudrebinti mūsų politinę sistemą, kaip tokie žmonės pereina pirminės patikros kandidatuojant į parlamentą filtrą? Niekas nei klausia, nei ruošiasi atsakyti.

Atsigavusio po pirminio šiokio tokio nokdauno LRT valdžia demonstruoja savo raumenis. Nejau vien savo jėgomis? Tylint visoms mūsų spec.tarnyboms ir dar specialesnėms žvalgyboms ragina Seimą pasileisti ir skatina žmones mygti mūsų valdžią taip padaryti. Ne partijos, ne visuomeninės organizacijos, o LRT. Kad būtų veiksmingiau, suteikia tribūną prieš Seimą nukreiptų demonstracijų organizatoriams. Kitaip tariant, minkštąja galia ragina versti teisėtai išrinktą valdžią. Beje, komerciniai kanalai stebėtinai nuosaikūs – stengiasi niekaip į tą kovą neįsivelti. Į kovą už „demokratiją“ pakilo visuomeninis transliuotojas. Ta pati LRT, kurią dėl neskaidrių sandorių ar sandėrių tiria sudarytoji Seimo komisija. Apie tuos sandėrius prabilo ir viešųjų pirkimo agentūra. Tiriamas ir pats viešuoju Seimo kvotėju tapęs ir kuo puikiausiai tame vaidmenyje besijaučiantis Jakilaitis. Ir jokiems „pilietininkams“ anei „demokratinių vertybių“ puoselėtojams niekas nekliūva. O juk sveiko proto dar nepraradusiems piliečiams turėtų galutinai susisukti galvelė – įtartinieji ir tiriamieji imasi versti tiriančiąją valdžią. Juk Seimui pasileidus išnyks ir sudarytoji LRT veiklai tirti komisija, o tada jau ir senoji valdančioji LRT komanda visiškai teisėtai „demokratiškai“ galės vėlei persirinkti. Stojus valdžion naujai koalicijai tos LRT galios dar labiau sustiprėtų, tad būtų galima ir atsiskaityti su visokiais „demokratinių vertybių“ skriaudėjais bei sandėrių tyrėjais.

Kad ir kaip neįtikėtinai toks planas būtų atrodęs prieš kokį mėnesį, dabar jis visomis išmaniosiomis ir minkštosiomis jėgomis imamas įgyvendinti. Valstybės išlaikomas visuomeninis transliuotojas pakilo prieš valstybės politinio elito tvirtovę – Seimą, o dalis į trumparegiškas politines santykių dėliones įsijautusių seimūnų nemato tame nieko bloga. Neįžiūri net Rusijos grėsmės… Stebėjome, kaip politinė valdžia vis labiau buvo perleidžiama Konstituciniam Teismui, o dabar regime naują nusipolitinimo veiksmą – dalis valdžios perleidžiama LRT grupei draugų verslininkų. Tylint visoms už nacionalinį saugumą atsakingoms politinėms institucijoms. Lieka tik skelbti – LRT pergalę, o gal kokią nepaprastąją padėtį, primenant Lietuvos piliečiams valstybės egzistavimą? Didžiausia gėda šiame spektaklyje tenka Seimui, nesuvokiančiam, kad ko jau ko, o politinės galios niekaip nevalia perleidinėti kitoms niekieno nerinktoms institucijoms. Šitai turėtų įsisąmoninti visi seimūnai ir bendrai dirbti aiškindamiesi visuomeninio LRT sandėrių ypatumus, kad jokiam visuomeniniam transliuotojui nei dabar, nei ateityje nekiltų pagundų veltis į politines pozicijos ir opozicijos kovas, nes Seimo pasileidimo klausimas turėtų būti vien politinis, iš politinės kovos aplinkybių, taip pat visuomenės ir valdžios santykių išplaukiantis, o ne nuo LRT ar kitų infokanalų nusiteikimo bei jų sandėrių tyrimo eigos priklausantis veiksmas.