Šešiolika faktų apie sumišimą dėl lyties

1. Psichikos sveikatos specialistai laikosi nuomonės, kad sumišimas dėl lyties (angl. gender confusion ), sukeliantis sunkių psichinių iš...

1. Psichikos sveikatos specialistai laikosi nuomonės, kad sumišimas dėl lyties (angl. gender confusion), sukeliantis sunkių psichinių išgyvenimų, yra psichikos sutrikimas. Anksčiau jis vadintas lytinės tapatybės sutrikimu (angl. gender identity disorder), o naujausioje Amerikos psichiatrijos asociacijos (toliau – APA) skelbiamoje Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo redakcijoje jis pervadintas į lyties disforiją (angl. gender dysphoria). Pavadinimas pakeistas siekiant sumažinti stigmą, kurią dažnai patiria šį sumišimą išgyvenantys asmenys. Minėtas vadovas JAV ir kai kuriose kitose šalyse yra naudojamas kaip standartas psichiniams sutrikimams nustatyti ir apibūdinti.

2. APA ir kitos psichinės sveikatos organizacijos visų lyties neatitikimo (angl. gender nonconformity) apraiškų netraktuoja kaip psichikos sutrikimų. Tačiau kai jos yra pakankamai sunkios, kad sukeltų asmenims sunkių išgyvenimų, kertamas lyties disforijos slenkstis ir šie išgyvenimai laikomi psichiniu sutrikimu.

3. Sunkų sumišimą dėl lyties išgyvenantys asmenys gali nuoširdžiai tikėti, kad jie yra priešingos lyties nei jų biologinė lytis ir jaustis įkalinti svetimame kūne. Turėtume užjausti patiriančius lyties disforiją, tačiau ne sveikų kūno dalių amputacija ar hormonų injekcijos yra būdas jiems padėti.

4. Vienas žymiausių autoritetų, besispecializuojančių sumišimo dėl lyties srityje, buvęs Johns Hopkins universitetinės ligoninės vyriausiasis psichiatras dr. Paulas McHughas perspėjo: „politikai ir žiniasklaida visuomenei ir patiems translyčiams asmenims daro meškos paslaugą, laikydami jų sumišimą gynimo reikalinga teise, o ne sutrikimu, kuriam reikia supratimo, gydymo ir prevencijos“.

5. Autoginefilija (Autogynephilia) yra būklė, kai vyras patiria intensyvų seksualinį susijaudinimą persirenginėdamas moterimi arba įsivaizduodamas save moterimi.

6. Lyties keitimas yra biologiškai neįmanomas. Dr. P. McHughas teigė: „Žmonės, kuriems atliekama lyties keitimo operacija, nepasikeičia iš vyrų į moteris ir atvirkščiai. Vietoje to jie tampa sumoteriškėjusiais vyrais ar suvyriškėjusiomis moterimis… Drąsinimas ryžtis chirurginei intervencijai tik palaiko ir skatina psichinį sutrikimą“.

7. Garsenybių bandymų pasikeisti lytį viešinimas ir populiarinimas gali supainioti ir pakenkti įspūdžių lengvai paveikiamiems vaikams. Žinomas JAV psichiatras dr. Keithas Ablowas pabrėžė, vaikams kylantį pavojų dėl netinkamų pagyrų tam, kas gali būti psichikos sutrikimas. Kalbėdamas apie garsenybę, kuris dalyvavo populiariame šokių talentų šou, K. Ablowas teigė: „Būtų neteisinga manyti, kad lyties disforijos neįmanoma pakurstyti džiugiai nušviečiant lyties keitimo operacijas. Žmonės seka vieni kitų emocijų, mąstymo ir elgesio pavyzdžiais. Skleisdami informaciją, liaupsindami ir normalizuodami labai sutrikusio, nuo nepaprastai gilių psichologinių problemų kenčiančio žmogaus bandymą keisti lytį, formuojame nuomonę, kad toks pasirinkimas yra protingas ir netgi herojiškas… Tai beveik beprotiška. Tai psichologiškai žalingas mitas, galintis pažeisti mūsų vaikų besikeičiančius savęs suvokimo jausmus“.

8. Sumišimą dėl lyties patiriantiems vaikams gali padėti šeimos terapija. Vaikų ir paauglių lyties tapatybės klinikos Toronte vadovas dr. Kennethas Zuckeris yra vienas žymiausių gydytojų pasaulyje, dirbančių su lyties disforija. Jis gydė daugiau nei 500 dėl lyties sumišusių vaikų. Jo užrašai patvirtina, kad dažniausiai terapija, nukreipta į psichopatologijos mažinimą šeimoje, padėjo vaikui priimti savo biologinę lytį[1].

9. Tyrimai apie vaikus, demonstruojančius sumišimą dėl lyties, rodo, kad apie 80 proc. vaikų laikui bėgant išauga tokius jausmus ir priima savo biologinę lytį.

10. 2004 m. Jungtinėje Karalystėje atlikta daugiau nei 100 tarptautinių medicininių tyrimų apie lyties keitimo operacijas išgyvenusius translyčius analizė atskleidė, kad „nėra jokių tvirtų mokslinių įrodymų, kad lyties keitimo operacijos būtų kliniškai veiksminga“. Tuometinis vieno iš Birmingamo universiteto tyrimų instituto vadovas Christopheris Hyde‘as apibendrindamas analizę perspėjo: „yra daugybė žmonių, kuriems buvo atlikta lyties keitimo operacija, tačiau kurie taip ir liko traumuoti, deja, dažnai tokiu mastu, kad pasirinktų savižudybę“.

11. Lyties keitimo operacijos nesprendžia psichikos sveikatos problemų. Johnso Hopkinso universitete, kur buvo atlikta pirmoji lyties keitimo operacija Amerikoje, 1970-aisiais pradėjo tyrimą, kuriame lygino translyčių asmenų, kuriems buvo atlikta lyties keitimo operacija ir kurie nepatyrė chirurginio įsikišimo, rezultatus. P. McHughas pristatė tyrimo išvadas: „Dauguma operaciją patyrusių pacientų sakė esą patenkinti rezultatais, tačiau sekantis jų psichosocialinis prisitaikymas nebuvo geresnis nei tų, kurie nebuvo operuoti. Todėl Johnso Hopkinso universitete nutraukėme lyties keitimo operacijas, nes patenkintas, bet ir toliau sutrikęs pacientas neatrodė pakankama priežastis amputuoti sveikus organus“. Dr. Ablowas taip pat teigė: „Būtų neteisinga manyti, kad lyties disforija – diskomfortas dėl savo lyties – visada turi baigtis kančia ar lyties keitimo operacija. Tai gali baigtis ir  gilių psichologinių konfliktų, kurie skatina lyties disforiją, išsprendimu“.

12. Lyties keitimo operacija kelia pavojų sveikatai ir didina savižudybių skaičių. 2011 m. Švedijoje paskelbti ilgalaikio tyrimo, kuriame dalyvavo virš 300 lyties keitimui pasiryžusių pacientų iki 30 metų, rezultatai: „Lyginant su bendra populiacija, pastebėta žymiai padidėjusi lyties keitimo operaciją patyrusių transseksualių asmenų mirtingumo rizika, dažnesnis suicidinis elgesys ir sergamumas psichikos ligomis“. Tyrimas parodė, kad jų savižudybių rodikliai praėjus 10 metų po operacijos buvo 20 kartų didesni nei bendros populiacijos.

13. Daugelis žmonių, kurie pasirinko hormonų terapiją ir operaciją, vėliau labai dėl to apgailestavo ir kai kuriais atvejais net bandė lyties atkeitimo operaciją. Tiesą sakant, netrukus po vienos feminizuojančios chirurginės procedūros translytė garsenybė Bruce‘as Jenneris parašė panišką žinutę: „Ką aš sau padariau?“.

14. Chirurginis vaiko lytinių organų pašalinimas ar pakeitimas gali būti laikomas smurtu prieš vaiką. Dr. P. McHugh teigė: „Atsižvelgiant į tai, kad beveik 80 proc. tokių vaikų išauga iš šio sumišimo dėl lyties, medicininė intervencija yra artima smurtui prieš vaiką“.

15. Transgenderizmo judėjimas turi tamsią istoriją, skatinančią idėją, kad lyties keitimo operacija ir hormonų terapija gali pakeisti asmens lytį. Tai nupasakojama buvusio translyčio straipsnyje.

16. Lyties disforija priklauso tai pačiai psichinių sutrikimų grupei kaip ir kitos disforijos. Dr. P. McHughas teigė: „Lyties disforija priklauso panašių psichikos sutrikimų, susijusių su požiūriu į savo kūną (pavyzdžiui, anoreksija ar kūno dismorfinis sutrikimas), grupei. Tad ir jos gydymo metodai neturėtų būti nukreipti į kūną, kaip yra su chirurgija ar hormonų terapija. Lygiai kaip nutukimo besibaiminantys, anoreksija sergantys pacientai nėra nukreipiami kosmetinei chirurginei procedūrai – riebalų nusiurbimui. Pagalba asmenims turėtų siekti ištaisyti klaidingą, problematiškos prielaidos prigimtį ir išspręsti psichosocialinius konfliktus, kurie tai sukelia. Geriausi rezultatai dirbant su vaikais ir paaugliais pasiekiami kai terapija taikoma visai šeimai“.


[1] Zucker, K., &  Bradley, S. (1995). Gender Identity Disorder and Psychosexual Problems in Children and Adolescents. New York, NY: The Guilford Press.


Susiję

Šeimos politika 1828130691289285238

Rašyti komentarą

  1. Gera info - tik priminsiu, kad APA reiktų vertinti atsargiai: vis dėlto, tai kontora, kuri 1973 m., "atsižvelgdama į to meto politinę-ideologinę situaciją" (buvo "seksualinės revoliucijos" bumas), paprastu balsavimu nusprendė, kad homoseksualumas tėra "lytinė orientacija" - t.y. normalu. Tą patį jie bandė padaryti ir pedofilijos atžvilgiu 2013 m. - tik tada visuomenė ir psichiatrų bendruomenė pasirodė besančios nepakankamai "liberalios bei tolerantiškos", tad APA teko skubiai aiškinti, kad jie "ne tą norėjo pasakyti", ir pedofilija vis dėlto nėra "lytinė orientacija". Nepaisant to, politkorektiškas pedofilų pavadinimas "minor-attracted" išliko, ir APA vis tiek teigia, kad pedofilija nėra psichinis sutrikimas, jei a) pedofilas dėl savo potraukio nejaučia diskomforto ir b) nekenkia kitiems (t.y. neina prievartauti mažamečių). Taigi, ligšiolinė APA istorija leidžia prognozuoti, kad tik laiko klausimas, kada šita kontora tą "lytinę disforiją" (kuri pagal TLK-10 AM priskiriama psichikos ir elgesio sutrikimams ir koduojama F64) paskelbs "norma" - o po to ją "normalizuos" ir PSO, remdamasi tos pačios APA sprendimu (kaip tai atsitiko su homoseksualimu).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-03-17 19:35

    Na, štai. Atsiverčiau guglą ir dabar žinau kas ta APA. Ir iš kur ta bjaurastis pasklido po pasaulį ir per liberalkomjaunuolius grūdama Lietuvai...Ačiū autoriui ir Pikc'ui.
    Tik nesuprantu, kodėl skelbti leidžia tik anonimui?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-03-17 22:53

    Tik noriu pažymėti kad informacija parengta pagal nevyriausybinės organizacijos Family Watch International medžiagą. Ši NVO nuosekliai gina tradicinę šeimą.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-03-19 16:51

    psiachiatrai : tai nebelaikoma psichine liga .... tai reiketu zinoti, diagnoze anuliuota

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei čia apie tuos "genderius", tai, kiek žinau, TLK-10 niekas dar nepakeitė (V skyrius "Psichikos ir elgesio sutrikimai", poskyris F60-69 "Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai", kodas F64 "Lyties tapatumo sutrikimai"). Vis dėlto, kaip ir sakiau, tik laiko klausimas, kada POLITINIU sprendimu šitą ligonių grupę paskelbs normaliais - kaip tai atsitiko su homikais (https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/B4EjcTxFgBB).

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item