Kun. Robertas Urbonavičius. Jo sostas

Kas nori man tarnauti, tegul seka manim, 

kur aš esu, 

ten bus ir mano tarnas.

(Evangelijos antifona)

Senojoje liturgijoje (Vetus ordo), paskutinės dvi Gavėnios savaitės priklauso Kančios liturginiam laikui, kuomet visas dėmesys skiriamas artėjančios Kristaus Kančios apmąstymui. Reformuotoje liturgijoje (Novus ordo) tokio skirstymo atsisakyta, tačiau liturginėse maldose ir Dievo Žodžio skaitiniuose visas dėmesys irgi skiriamas Kristaus kančios pasiruošimui. Ypatinga šį sekmadienį yra tai, jog regime apdengtus bažnyčios kryžius, kurie bus uždengti iki Didžiojo Penktadienio. Šis paprotys atėjo iš IX a. Germanų Bažnyčios, kur gavėnios pradžioje prie altoriaus būdavo patiesiamas violetinis audeklas, kurį nuimdavo Didįjį Trečiadienį, kuomet buvo skaitoma, jog Šventyklos uždanga plyšo pusiau. Praktika apdengti kryžius bei paveikslus šį sekmadienį galutinai susiformavo vėlyvaisiais viduramžiais. Simboliškai ji buvo siejama su tądien skaitoma Evangelijos pagal Joną ištrauka, kuri baigiama žodžiais: „Tuomet jie griebėsi akmenų, norėdami jį užmušti, bet Jėzus pasislėpė ir išėjo iš šventyklos“ (Jn 8, 59). Viešpaties Kančia yra slėpinys mūsų akims ir protams.

Šio sekmadienio liturgija pradedama maldavimu, kurį Bažnyčia įdeda į Kristaus lūpas: „Spręsk mano bylą, o Dieve, mano reikalą gink nuo žmonių nedorųjų; iš tų klastūnų, pikteivų mane išvaduoki. Juk tiktai tu esi mano stiprybė, o Dieve!“ (Mišių introitas). Kylanti religijos vadų neapykanta Kristui liudija artėjančią Kančią.

Pirmajame skaitinyje Viešpats per pranašą Jeremiją prabyla apie Naują Sandorą, kuri skirsis nuo anksčiau sudarytųjų tuo, kad bus įrašyta į žmogaus širdį. Visos ankstesnės sandoros tarp Dievo ir žmogaus buvo sulaužytos ne dėl Dievo, bet dėl žmogaus kaltės. Dievas liko ištikimas visiems savo pažadams, o žmogus nesugebėjo laikytis sandoros, nes jo širdis buvo kieta. Todėl Naujoji Sandora perkeis žmonių širdis, nes bus įrašyta jose. Ši Sandora buvo sudaryta Jėzaus Kristaus Brangiausiuoju Krauju ir užantspauduota Jo Kančia ir Mirtimi ant Kryžiaus medžio. Kristus savo klusnumu ir ištikimybe Tėvui atstatė mūsų neištikimybę ir neklusnumą ir nupelnė mums Naują Gyvenimą – Naują Sandorą. 

Viešpats šio sekmadienio Evangelijoje pažada: „kai būsiu pakeltas nuo žemės, visus patrauksiu prie savęs“. Kryžius – lig šiol buvęs paniekos, bausmės ir prakeikimo ženklu – dabar tapo Karaliaus Sostu, kuriame triumfuoja Įsikūnijusi Meilė. Kiek besistengtų piktoji dvasia ir pasaulis nuslopinti Kristaus Žinią, ji vis tiek sugeba patraukti ir uždegti milijonus širdžių. Tas, kuris yra su Nukryžiuotuoju, tas niekada nepralaimi. In hoc signo vinces – su šiuo ženklu nugalėsi!

Viešpatie, mūsų Dieve,

 duok mums ryžto eiti meilės keliu, 

kaip Jėzus Kristus, 

kuris iš meilės panorėjo už pasaulį numirti.

(kolekta)